Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-477-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
AN2-477-397/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01312-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-477-397/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01312-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-12732-2020 ir pripažinta, kad 2020 m. gegužės 13 d. administracinis nurodymas šioje byloje įvykdytas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimu M. B. buvo nubaustas 30 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 13 d. 16.02 val., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelio ženklo „įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, pažeidimas užfiksuotas per 21-ą miesto vaizdo stebėjimo kamerą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, M. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi M. B. skundą tenkino, Institucijos 2020 m. liepos 2 d. nutarimą panaikino ir pripažino, kad 2020 m. gegužės 13 d. administracinis nurodymas šioje byloje įvykdytas. Teismas padarė išvadą, kad M. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio jam buvo surašytas 2020 m. gegužės 13 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu įvykdė, 2020 m. birželio 30 d. sumokėjo 15 eurų baudą, ką patvirtina ir įmokos kvitas. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė, kad administracinis nurodymas įvykdytas tinkamai.

Šalies argumentai

4. Institucija apeliaciniu skundu prašo, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4.1. Skunde nurodė, jog kad kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini). Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms Įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų registre yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro yra gaunamas asmens, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas. Tad tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas ir juo išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Skunde pažymima, kad dar ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. atnaujinus duomenis, Administracinių nusižengimų registre, M. B. kontaktiniuose duomenyse yra nurodytas elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini), į kurį ir buvo išsiųsti procesiniai dokumentai – protokolas, nutarimas. Akivaizdu, kad M. B. nėra jo pasikeitęs į naują elektroninį pašto adresą, nes nurodo, kad minėtas elektroninis paštas yra klaidingas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą nepateikta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo, jog M. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, surašytą administracinį nurodymą įvykdė tinkamai, todėl bylos teisena yra baigtina. Nors apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigiant, jog Administracinių nusižengimų registre, M. B. kontaktiniuose duomenyse buvo nurodytas elektroninis pašto adresas, į kurį ir buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, o M. B. per nustatytą terminą neįvykdė administracinio nurodymo, tačiau sutikti su Institucijos skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. ANK 610 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nurodymo surašymo pagrindus ir jo įvykdymo pasekmes, 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o ANK 611 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytais atvejais – per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. ANK 611 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, M. B. 2020 m. gegužės 13 d. administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta iki 2020 m. birželio 12 d. sumokėti pusę už administracinį nusižengimą paskirtos baudos, tai yra 15 eurų. Byloje esantis mokėjimo kvitas patvirtina, kad M. B. šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pervedė 2020 m. birželio 30 d., tai yra pavėlavęs 18 kalendorinių dienų, tačiau dar nepriėmus 2020 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo M. B. buvo nubaustas 30 eurų bauda. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek skunde apylinkės teismui M. B. neginčijo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau nesutiko su Institucijos nutarimu, kuriuo jam buvo paskirta 30 eurų bauda, kadangi 2020 m. birželio 30 d. jis sumokėjo 15 eurų baudą bei nurodė, jog jokių dokumentų dėl jo atžvilgiu pradėtos teisenos nebuvo gavęs, tik vėliau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo atsitiktinai sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą. M. B. taip pat nurodė, jog jis visą laiką naudojasi vienu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir jokio kito elektroninio pašto adreso nėra turėjęs, o elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) jam yra nežinomas ir negirdėtas.

11. Nors Institucija tiek atsiliepime pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog M. B. pats yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), kurio jis nėra pasikeitęs ir į kurį ir buvo išsiųsti procesiniai dokumentai – protokolas, nutarimas, tačiau nagrinėjamu atveju vis dėl to sutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra paneigta M. B. pozicija dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu neįteikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. B. buvo tinkamai informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų, kuriuos pateikė Institucija, matyti, kad M. B. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo siunčiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateikto dokumento turinio nėra aišku, ar dokumentas tikrai pasiekė gavėją, kada dokumentas M. B. buvo įteiktas. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. B. būtų pageidavęs procesinius dokumentus gauti elektroniniu būdu ir, kad jis yra nurodęs savo, kaip gavėjo, elektroninio pašto adresą.

12. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. B. buvo tinkamai informuotas apie jam surašytą administracinį nurodymą. Nebūdamas informuotas apie jam surašytą administracinį nurodymą jis neturėjo galimybės laiku sumokėti jam paskirtą 15 eurų baudą, t. y. negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

13. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Šioje byloje, institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog M. B. buvo tinkamai informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą.

14. Remdamasis išdėstytu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas