- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- e2-21491-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16075-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Lazdynų butų ūkis“, savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Lazdynų butų ūkis“, savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 236,17 EUR skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad skola susidarė už nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 16 d. ieškovės tiektą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Iš viso liko nesumokėta už suvartotas 2071,67 kWh. Įmokas objektui ir už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją apskaičiuodavo ieškovė, kuri kiekvieną mėnesį įvadiniam skaitikliui skaičiuoja vidutinį suvartojimą, kuris yra padalinamas visoms namo patalpoms proporcingai pagal plotą. Vieną kartą per metus nurašomas faktinis skaitiklio rodmuo ir tuomet elektros suvartojimas objekte yra skaičiuojams pagal faktinį suvartojimą. Ieškovė 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-2020/141 kreipėsi į atsakovę dėl skolos, susidariusios objekte, apmokėjimo. Ieškovė 2020 m. gegužės 4d. gavo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atsakymą Nr.1.35-20/1837, kuriuo atsakovės įgaliota įmonė skolos neginčijo, nurodė, kad jos susidarymo laikotarpiu objekte gyveno G. S., kuri 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo priverstinai iškeldinta. Ieškovė prašo teismą atkreipti dėmesį į tai, kad G. S. nebuvo pasirašiusi su ieškove pirkimo - pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovė skolos fakto neginčijo, tačiau geranoriškai jos iki šiol neapmokėjo, susidariusi skola turi būti priteistą iš atsakovės, kaip objekto savininkės.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Butas (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 16 d. buvo savavališkai užimtas ir jame faktiškai gyveno G. S. su sūnumi T. S., kurie faktiškai vartojo ieškovės pateiktą elektros energiją. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punktas numato galimybę nustatyti elektros energijos vartotoją, todėl atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina būtent vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimą, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. Prašė teismą pasiūlyti ieškovei pakeiti netinkamą atsakovą tinkamu, t. y. tiesiogine vartotoja G. S. arba savivaldybės įmone „Vilniaus miesto būstas“, kuri skolos susidarymo laikotarpiu valdė ginčo gyvenamąsias patalpas patikėjimo teise.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir atsakovė, tačiau papildomai pareiškė, kad nesutinka, jog savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ yra atsakinga už susidariusią skolą ieškovei. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis tik nuomoja, prižiūri ir administruoja Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl nėra atsakinga už nuomininkų nesumokėtus nuomos mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė funkciją mokėti gyvenamųjų patalpų mokesčius būtų perdavusi trečiajam asmeniui. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai nuomininkas ir energijos tiekėjas nėra sudaręs rašytinės sutarties, energijos tiekimo gyvenamajam būstui atveju energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą energiją prievolė.
Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad kategoriškai nesutinka su atsakovės pozicija dėl netinkamo atsakovo, nes atsakovės atsiliepime į ieškinį minima nuomos sutartis buvo sudaryta su asmeniu, kuris miręs, o su kitais gyventojais pasirašytų objekto nuomos sutarčių atsakovė nepateikė. Tačiau, jei tokios objekto nuomos sutartys ir būtų, tai jose būtų aprašyti nuomotojo bei nuomininko įsipareigojimai, o teisės bei pareigos būtų jų pagrindu sukurtos ne ieškovei, bet atitinkamos nuomos sutarties šalims. Be to, iš viešai skelbiamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad objekto nuomos sutartis skolos susidarymo laikotarpiu su G. S. ir T. S. nebuvo registruotos, tad preziujuomaja, kad tokios nuomos sutartys dėl šio objekto nebuvo su jais sudarytos. Tačiau net jeigu nuomos sutartys Skolos susidarymo laikotarpiu būtų buvusios sudarytos ir išviešintos numatyta tvarka, vertinant, kas privalo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją objekte, aktualu ne tai, ar buvo sudaryta nuomos sutartis, bet tai, ar su nuomininkais buvo sudarytos rašytinės elektros energijos tiekimo sutartys (t.y. ar buvo sudarytos rašytinės sutartys su ieškove). Tokių sutarčių dėl energijos tiekimo į ginčo objektą ieškovė su nuomininkais nėra sudariusi. Taisyklių 100 p. įtvirtinta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Ieškovės nuomone, atsakovė klaidingai Taisyklių 100 p., nes rašytinės sutarties su energijos tiekimo nebuvimo atveju objekto savininko pareiga atsiskaityti už į elektros energiją kyla, nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014, yra išaiškinęs, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Ieškovė nurodo, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką nepaisant to, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas. Dėl atsakovo pakeitimo byloje, atsakovu traukiant savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ ieškovė pažymėjo, kad Taisyklių 100 p., tiek kasacinio teismo bei žemesnės instancijos teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad nesant sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su tiekėju ir (ar) operatoriumi, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Savivaldybės sprendimas dėl objekto perdavimo savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovo ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, tačiau atsakingas už objekto išlaikymą Ieškovui vis tiek išlieka atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Nekilnojamojo turto registro ataskaita apie objektą patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. gruodžio 1 d. nuosavybės teise priklauso Vilniaus mieto savivaldybei. Minėto buto elektros energijos vartojimo įrenginiai yra prijungti prie bendrojo naudojimo elektros energijos tiekimo tinklų, kuriais ieškovė pastoviai tiekė į minėtą butą elektros energiją. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra bendrabučio tipo, jame nėra įrengta kiekvienoje patalpoje individualių elektros energijos apskaitos prietaisų. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 16 d. susidarė 236,17 EUR skola už minėtu adresu ieškovės pateiktą elektros energiją, iš viso nesumokėta už suvartotas 2071,67 kWh.
Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 punktą ir Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412, 7. 2 punktą suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovė įmokas objektui ir už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją apskaičiuodavo kiekvieną mėnesį pagal įvadinio skaitiklio rodmenimis nustatytą vidutinį suvartojimą, kuris yra padalinamas visoms namo patalpoms proporcingai pagal plotą. Vieną kartą per metus nurašomas faktinis skaitiklio rodmuo ir tuomet elektros suvartojimas objekte yra skaičiuojams pagal faktinį suvartojimą.
Su atsakove ar kitais asmenimis rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į butą (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Atsakovė neginčijo nei skolos dydžio, nei jos susidarymo laikotarpio, todėl teismas dėl šių aplinkybių detaliau nepasisako. Skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovės parengta 2020 m. balandžio 16 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam kyla prievolė sumokėti už ginčo laikotarpiu suteiktą elektros energiją.
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad Visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Vilniaus miesto savivaldybės fondo gyvenamosios patalpos nuomos 2001 m. vasario 20 d. sutartimi Nr. 2928, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas V. A.. V. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Po pagrindinio buto nuomininko mirties bute liko gyventi sūnus V. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po V. A. mirties butas buvo savavališkai užimtas, patikrinimo metu nustatyta, kad jame faktiškai gyvena G. S. ir jos sūnus T. S., kurie 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo priverstinai iškeldinti. išdėstytas aplinkybes patvirtina 2015 m. vasario 9 d. buto patikrinimo aktas Nr. 9647, 2015 lapkričio 25 d. buto patikrinimo aktas Nr. 10856 bei 2017 m. rugsėjo 8 d. iškeldinimo protokolas Nr. 139/16/00622. Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu į butą (duomenys neskelbtini) tiektą elektros energiją faktiškai vartojo savavališkai butą užėmę asmenys G. S. su sūnumi T. S.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, pagal minėtą teisės normą rašytinės sutarties su energijos tiekimo nebuvimo atveju objekto savininko pareiga atsiskaityti už į elektros energiją kyla, nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014, yra išaiškinęs, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Todėl nepaisant to, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas. Atsakovės argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų savininko Vilniaus miesto savivaldybės kaip vartotojo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis). Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo rėžimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 16 d. nebuvo sudarytos rašytinės sutarties tarp energijos tiekėjo ir tiesioginio elektros energijos vartotojo. Todėl minėtu laikotarpiu susidariusi 236,17 EUR skola priteisiama ieškovei iš atsakovės, kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkės (CK 6.388 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 236,17 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės ieškovei priteisiama pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ 236,17 EUR (du šimtus trisdešimt šešis eurus, septyniolika euro centų).
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 236,17 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.