- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1118-109/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, O. M.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Eridana Paltanavičienė
NUTARTIS
2011 m. birželio 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1118-109/2011, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, O. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. 2011 m. sausio 28 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., mirusio 2010 m. gruodžio 11 d., 1986 m. rugsėjo 23 d. sudarytas testamentas ir patvirtintas Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorės yra galiojantis. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d. mirė pareiškėjo tėvas A. M., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, atsirado palikimas, t. y. gyvenamasis namas su ūkio pastatu ir kitais statiniais, žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1986 m. rugsėjo 23 d. A. M. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jo mirties dieną priklausys jam, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko savo sūnui, pareiškėjui. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus testamentą patvirtino Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorė A. Č.. Per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo pagal testamentą. Notarė paprašė archyvo pažymos, įrodančios, kad testamentas yra galiojantis, Marijampolės apskrities archyvas nurodė, kad testamentas nėra perduotas, taigi nebuvo registruotas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nėra galimybės kitokia tvarka gauti A. M. sudaryto testamento galiojimą patvirtinančių dokumentų, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, O. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę ginčo teisenos tvarka su ieškiniu kreiptis į teismą. Teismas vadovavosi CPK 442 straipsniu, kuriame pateiktas sąrašas bylų dėl juridinio fakto nustatymo, kurios nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 444 straipsnis skelbia, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl juridinio fakto nustatymo, nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas. CK 5 knygos nuostatos skelbia, kad testamento galiojimo nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas ieškininės teisenos, o ne ypatingosios teisenos tvarka (b. l. 17-18).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti CPK normas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomas. Siekiant nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, reikia išsiaiškinti, kuriam tikslui jis prašomas nustatyti ir ar jis nėra nustatytinas kita įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjas nurodė, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jis turės galimybę įgyvendinti savo teises ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Nuo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso pareiškėjo paveldėjimo teisės pagal testamentą atsiradimas. CPK 445 str. numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Savo pareiškime pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju jis neturi jokios galimybės kitokia tvarka gauti A. M. sudaryto testamento galiojimą patvirtinančių dokumentų. Teismo nuoroda kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka šiuo atveju negali būti įgyvendinama dėl to, kad ginčo dėl pareiškime minimo testamento nėra, CK 5.17 str. numato, kad ieškinį dėl testamento ar jo dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Šiuo atveju pareiškėjas niekam nekelia ginčo dėl minėto testamento, jis tik pageidauja pasinaudoti įstatymo suteikta teise tėvo palikimą priimti pagal testamentą, sudarytą testatoriaus ir tinkamai patvirtintą, taip pat turi teisę reikalauti teismo, kad ši jo teisė nebūtų pažeista. Pareiškime suinteresuotu asmeniu patraukta tėvo sutuoktinė O. M., turinti teisę kreiptis dėl paveldėjimo pagal CK 5.13 str. normas, tačiau kreipimosi į teismą dieną nėra suėjęs įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir pareiškėjas nežino, kas dar be jo kreipsis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl A. M. palikimo, bei neturi galimybės žinoti, ar ateityje kils ginčas dėl A. M. testamento kitų suinteresuotų asmenų iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis. Ginčas iš esmės kilo dėl ieškovo keliamų reikalavimų nagrinėjimo ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka.
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juolab teismas negali nustatyti tokių faktų, kurių realiai nebuvo. Faktui juridinę reikšmę suteikia teisės aktas, todėl teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi išsiaiškinti, kokia materialioji teisės norma suteikia prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę ir kokios teisės (asmeninės ar turtinės) gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti prašomo nustatyti fakto pagrindu. Pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti faktą, kuris nėra juridinis, teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad tas pats faktas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, vienu atveju gali būti juridinis, o kitu – ne.
Nors Konstitucijos 30 straipsnis skelbia, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Be to, tai, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, dar nereiškia, kad teismas bet kurio asmens bet kurį pareiškimą priims ir iškels civilinę bylą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei jis nenagrinėtinas teisme. Pagal 444-447 straipsnius (Ypatingoji teisena, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) į teismą galima kreiptis su prašymu nustatyti tik juridinius faktus, t. y. tuos, kurie lemia asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Iš pareiškimo matyti, kad D. M. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., mirusio 2010 m. gruodžio 11 d., 1986 m. rugsėjo 23 d. sudarytas ir Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorės patvirtintas testamentas yra galiojantis (b. l. 1-2). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad byloje kyla ginčas dėl A. M., mirusio 2010-12-11 turto paveldėjimo, dėl ko šis klausimas turi būti sprendžiamas ginčo teisenos, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad pareiškėjo pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., mirusio 2010 m. gruodžio 11 d., 1986 m. rugsėjo 23 d. sudarytas ir Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorės patvirtintas testamentas yra galiojantis nenagrinėtinas ypatingąja teisena, kadangi toks juridinis faktas negali būti nustatinėjamas.
Išaiškintina, kad pareiškėjas, patikslinęs reikalavimą, turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.
Dėl virš nurodytų argumentų teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.