Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2048-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
A15.-2048-506/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01589-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2048-506/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01589-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija) įgaliotoji pareigūnė 2020-06-12 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-48671-2020 R. B. už tai, kad jis 2020-04-15 14.30 val. Vilniuje, Žalgirio g. 95, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus, ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nes eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolika bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nusižengimų tyrimo metu R. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020-04-15 apie 140.30 val. Žalgirio g. ties Lidl parduotuve vairavo automobilį Audi A6, priklausantį V. K., įvedinėjo į automobilio navigaciją tikslo adresą ir pajuto pašalinį garsą, atitraukęs dėmesį nuo navigacijos, jokių kliūčių priekyje nepastebėjo, pagalvojo, kad atsitrenkė į kelio bortą, todėl nesustojo ir nuvažiavo; vėliau apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad pažeistas automobilio dešinės pusės sparnas ir veidrodis. Labai gailėjosi dėl savo veiksmų, prašė neskirti uždraudimo vairuoti transporto priemones. (20 b. l.)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. B. davė analogiškus paaiškinimus, papildomai nurodė, kad vairavo sugipsuota koja, ne visiškai susikoncentravo į vairavimą. Automobilis priklauso gyvenimo draugei, naudojamas šeimos reikmėms ir darbui. Labai gailėjosi, nurodė, kad atlygino žalą draudimo bendrovei, atsiprašė nukentėjusiosios, prašė netaikyti teisės vairuoti atėmimo.

Nusižengimų tyrimo metu N. S., automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja, pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020-04-14 paliko automobilį Žalgirio g. prie 95 namo, 2020-04-15 apie 15 val. rado automobilį apgadintą – subraižytu šonu iš vairuotojo pusės, kaltininko įvykio vietoje nebuvo; vėliau paskambino pareigūnas ir pranešė, jog kaltininką surado. (11 b. l.)

Iš Policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti, kad 2020-04-15 15.53 val. įregistruota N. S. pateikta informacija, kad apie 15 val. pamatė, jog numuštas jos automobilio valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) veidrodėlis, nubrėžtas („suvarytas“) visas šonas. (7-8 b. l.)

VĮ Regitra informacijoje nurodyta, kad automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmą kartą registruoto 2011-11-09, valdytojas-savininkas yra V. K., gimusi (duomenys neskelbtini). (16 b. l.)

V. K. pateikė informaciją, kad automobiliu dažniausiai naudojais R. B., eismo įvykio metu ji automobilio nevairavo. (18 b. l.)

Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pateikė automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalos sąmatą ir nuotraukas, iš kurių matyti, kad aptariamo eismo įvykio metu padaryta žala yra 949,64 euro. (23-25 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, o 126 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamu atveju R. B. šių KET reikalavimų nesilaikė, važiuodamas Žalgirio g. kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, padarydamas 949,64 euro dydžio žalą, tad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. R. B. po aukščiau aptarto eismo įvykio policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. B. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Kaip matyti iš paties R. B. paaiškinimų, jis neneigia, jog važiuodamas nebuvo susikoncentravęs, nustatinėjo navigacijoje tikslo adresą, pajuto ir išgirdo garsą, suprato, jog kažką kliudė. Užuot sustojęs ir apžiūrėjęs kliūtį, jis iš įvykio vietos išvažiavo, padaręs klaidingą išvadą jog kliudė kelio bortą. Teismas tokius jo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.

Apžiūrėjus automobilį VW Golf, nustatyta, kad apgadinti šio automobilio priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės ir užpakalinės kairės pusės durys, priekinis ir užpakalinis kairės pusės ratai, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas (10 b. l.). Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose (23 b. l.), žalos sąmatoje (23-24 b. l.). Konstatuotina, jog tai yra žymūs apgadinimai. Žalos sąmata patvirtina, kad automobilio remonto darbų kaina 949,64 euro (23-24 b. l.). Apžiūrėjus R. B. vairuotą automobilį Audi A6, nustatyti dešinės pusės priekinio sparno, galinio dešinės pusės sparno apgadinimai, jie matyti ir nuotraukose, 19, 26 b. l.). Tad akivaizdu, jog R. B., turintis didelę vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimą įsigijęs 1997 metais, 21 b. l.), turėjo suprasti, jog dėl tokio smūgio bus apgadinti automobiliai, taigi ir suprasti padarytos žalos mastą, todėl neturėjo jokio pagrindo teigti, kad apsiriko ir galvojo, jog kliudė kelio bortą. Jis, kaip vairuotojas, privalo išmanyti KET ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo. Tačiau iš įvykio vietos jis išvažiavo net nesustojęs bei nepranešęs policijai.

Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad R. B. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadintas svetimas automobilis, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kadangi jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja (duomenys neskelbtini) punktas, pripažintina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET. Teismas konstatuoja, kad R. B. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.

R. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato, nes, nors jis ir teigė pripažįstantis kaltę bei besigailintis, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šie jo teiginiai nuoširdūs – iš R. B. paaiškinimų matyti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o toks pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu. Byloje nėra duomenų, kad R. B. atlygino eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, tai žinoma tik iš jo žodžių, dokumentų jis nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo ir aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte vertinti kaip atsakomybę švelninančią.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į padarytą turtinę žalą, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – dirba, anksčiau yra baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų. R. B. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, skiriama minimalaus dydžio bauda, o už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje – skiriama bauda, kurios dydis nustatytinas atitinkantis šio padaryto administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Teismas taip pat atsižvelgia, kad R. B. šiurkščiai pažeidė KET, sugadino svetimą turtą, todėl jam taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

R. B. nurodytos aplinkybės, kad atlygino žalą, kad vairuoti automobilį jam būtina dėl asmeninių bei šeimos reikalų ir dėl darbo pobūdžio, neabejotinai yra svarbios individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimą, tačiau jos pažeidėjui buvo žinomos ir iki nusižengimų padarymo, todėl nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įstatyme reglamentuota visuma administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Pažymėtina, kad vien asmenį tenkinančios nuobaudos ir/ar poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų joms keliamų tikslų, neatitiktų teisingumo principo, nes jomis siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis deramai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. R. B. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo arba termino švelninimo, nes nedaryti teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų yra įprasta kiekvieno piliečio pareiga. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių, buitinių priežasčių ar darbinių funkcijų atlikimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, dėl tokios administracinio poveikio priemonės taikymo galbūt kilsiantys nepatogumai gali būti įveikti įvairiomis kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. yra baustas už KET pažeidimus (naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone, greičio viršijimą), turi tebegaliojančių nuobaudų.

Galutinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų dydžio baudą.

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. B. paskirti galutinę nuobaudą – 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi R. B. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1(vieneriems) metams.

Išaiškinti R. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20110712245.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja