Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2017-02-17 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,84 prom. girtumas), konflikto metu, keikdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia stumdė savo senelę A. B., su kuria kartu gyvena, o po to paėmė ją rankomis už abiejų rankų riešų ir pradėjo sukinėti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo senelei A. B. ir broliui A. B.. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. 2017-02-17 dienos metu jis buvo susitikęs su draugais ir išgėrė alkoholio. Kiek buvo išgerta, jis nežino, gal apie litrą degtinės. Kelintą valandą grįžo namo, jis nežino, neatkreipė dėmesio, buvo jau tamsu. Senelei nepatiko, kad jis išgėręs. Ji pradėjo „kabinėtis“ prie jo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius. Vienu momentu senelė užsimojo ranka prieš jį. Tada jis sugriebė jai rankas. Po to jis išėjo į kiemą. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Jis gailisi dėl įvykio. Jis visada stengiasi išvengti konfliktų su senele. Jis turi kitą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur gali gyventi, kol vyks ikiteisminis tyrimas (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad kad 2017-02-17, apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir anūko J. B. kilo konfliktas dėl maisto, kadangi jis jai neduoda pinigų. Konflikto metu anūkas ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai ji buvo virtuvėje prie stalo, anūkas sugriebė ją už rankų ir pradėjo jas sukinėti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Anksčiau jis prieš ją fizinio smurto nenaudojo, tačiau būdamas girtas dažnai konfliktuodavo. Ji prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis priemonių, kad anūkas būtų priverstinai gydomas nuo alkoholizmo. Kadangi kūno sužalojimai jai padaryti nežymūs, į medikus ji nesikreips ir ekspertizės neatlikinės (b. l. 7, 16).

Policijos tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Jame nurodyta, kad 2017-02-17, apie 20.12 val., gautas pranešimas, jog Vilniuje, Arimų 8, triukšmauja neblaivus anūkas, sukinėja pranešėjai rankas, stumdo. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. B.. Ji paaiškino, kad neblaivus anūkas J. B. pradėjo triukšmauti, keikė ją necenzūriniais žodžiais, stumdė, suėmė už abiejų rankų riešų ir sukinėjo. Ant A. B. riešų matėsi paraudimai. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Pasak jos, buvo smurtaujama ir anksčiau, tačiau galėdama anūko policijos nekvietė. J. B. buvo neblaivus, ką ir pats pripažino. Sulaikomas jis nieko neaiškino (b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

J. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo J. B. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Nurodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo senelei A. B. ir broliui A. B.. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. 2017-02-17 dienos metu jis buvo susitikęs su draugais ir išgėrė alkoholio. Kiek buvo išgerta, jis nežino, gal apie litrą degtinės. Kelintą valandą grįžo namo, jis nežino, neatkreipė dėmesio, buvo jau tamsu. Senelei nepatiko, kad jis išgėręs. Ji pradėjo „kabinėtis“ prie jo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius. Vienu momentu senelė užsimojo ranka prieš jį. Tada jis sugriebė jai rankas. Po to jis išėjo į kiemą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B. patvirtino kaltinamojo parodymus, nurodė, kad tarp jos ir anūko J. B. kilo konfliktas dėl maisto, kadangi jis jai neduoda pinigų. Konflikto metu anūkas ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai ji buvo virtuvėje prie stalo, anūkas sugriebė ją už rankų ir pradėjo jas sukinėti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina policijos tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo J. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo bausmę sumažinti (b. l. 41, 42).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – senelę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad J. B. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. B. – administracine tvarka baustas (b. l. 39), neteistas.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė – 9 mėnesiai – šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl kaltinamojo prašymu sumažinti bausmę nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, J. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2017-02-18 J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 28-29).

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., J. B. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 17 d. 20.25 val., iki 2017 m. vasario 18 d. 17.23 val.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bausmės laikotarpiu uždraudžiant turėti, naudoti įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. B. būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bausmės laikotarpiu uždraudžiant turėti, naudoti įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., J. B. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 17 d., 20.25 val., iki 2017 m. vasario 18 d., 17.23 val.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt