Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 26 d. apie 10 val., Kaune, Baltų pr. – J. Grušo g. R. K. vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nesuvaldė automobilio ir prie sankryžos pariedėjus atgal, atsitrenkė į kitą transporto priemonę Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino. Apie tai nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 219.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad paaiškino, kad jam brolis nupirko automobilį ir R. K. mokinosi su ja važinėtis. 2014 m. spalio 26d. su juo kartu važiavo brolio pasamdytas taksistas, kuris R. K. mokino vairuoti. Pakilus į Šilainių kalną bei užsidegus geltonam šviesoforo signalui, R. K. pamatė, kad per gatvę nori pereiti pėstieji, todėl jis staigiai stabdė. Tuo metu iš paskos jo važiavęs automobilis į jį atsitrenkė. R. K. išlipo iš automobilio ir pamatė kaip į jį atsitrenkusio automobilio vairuotoja jam rodo, kad jis važiuotų, todėl jis nuvažiavo. Kiek pavažiavus matomai moteris persigalvojo ir jį pasivijusi sustabdė bei priėjusi pasakė, kad jis jai automobilį įlenkė bei griebė už raktelių. Tada R. K. jai pasakė, kad ji pati kalta ir pati nuvažiavo iš įvykio vietos. Po to R. K. nuvažiavo.

Liudytoja L. G. parodė, kad 2014 m. spalio 26d. važiavo kartu su mama. Užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, sustojo prie sankryžos. Priešais ją stovėjo kitas automobilis. Jis buvo užgesęs ir pradėjo riedėti atbulas. L. G. pasignalizavo, tačiau automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Užtraukusi rankinį, L. G. išlipo iš automobilio, tačiau į jos automobilį atsitrenkęs automobilis nuvažiavo. Spėjo pamatyti, kad automobilyje sėdėjo vienas vyriškis. Kadangi nespėjo įsidėmėti jo valstybinio numerio, todėl pradėjo jį vytis. Mama užsirašė jo numerius ir iškvietė policiją. L. G. automobilis buvo apgadintas nestipriai-buvo įlenktas valstybinis numeris.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonei Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis valstybinis numeris bei žymė ant priekinio bamperio (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), L. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad sankryžoje sustojus degant raudonam šviesoforo signalui priešais stovėjęs automobilis pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė į jos automobilį. Passat vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 6), pranešimas (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobilis Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (b. l. 9), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso I. G. (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-15).

Iš R. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl pažeidimų nepripažįsta ir iškėlė versiją, kad dėl eismo įvykio kalta L. G., nes ji atsitrenkė į jo sustojusį prie sankryžos automobilį. R. K. nurodytas aplinkybes paneigė liudytoja L. G., kuri nuosekliai, kategoriškai ir neprieštaringai nuo tyrimo pradžios teigė, kad užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, sustojo prie sankryžos. Priešais ją stovėjo kitas automobilis. Jis buvo užgesęs ir pradėjo riedėti atbulas. L. G. pasignalizavo, tačiau automobilis atsitrenkė į jos automobilį ir jį nestipriai apgadino. Sprendžiant R. K. kaltės klausimą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad policijai apie eismo įvykį pranešė ne R. K., o L. G.. Be to matyti, kad po įvykio R. K. L. G. vijosi ir tik užsirašiusi valstybinius numerius, apie įvykį pranešė policijai. Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2014 m. spalio 26 d. apie 10 val., Kaune, Baltų pr. – J. Grušo g. R. K. vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nesuvaldė automobilio ir prie sankryžos pariedėjus atgal, atsitrenkė į kitą transporto priemonę Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino, tuo pažeidė KET 14p., 127 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais R. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), kuris teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

KET 219 p. 1d. numato, kad Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Iš byloje esančio R. K. paaiškinimo matyti, kad jis tvirtino, jog prieš sankryžą užsidegė geltonas šviesoforo signalas, todėl jis staiga stabdė ir jo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis. Kadangi neturi teisės vairuoti, jis nuvažiavo (b. l. 7). Tiek iš R. K., tiek iš liudytojos L. G. parodymų, nustatytų L. G. priklausančio automobilio apgadinimų matyti, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog R. K. akivaizdžiai pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu, tačiau eismo įvykio vietoje nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepažymėjęs eismo įvykio vietos nustatyta tvarka, kaip to reikalauja KET 219.1 p., iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir tikslingai bei sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės, kadangi automobilį vairavo neturėdamas teisės jo vairuoti, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. K. skirtinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos.

Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, ir padariusiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. numatytą pažeidimą yra numatyta alternatyvi papildoma nuobauda- transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad praeityje buvo baustas administracine tvarka už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. padarymą, į pažeidimo aplinkybes, t.y. kad R. K. padarė itin šiukščius administracinius teisės pažeidimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, ir iš jo pasišalino, nesigailėjo dėl padarytų pažeidimų, todėl turi būti skirtina alternatyvi papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, kurios savininkas yra jis pats.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. pagrindu nuobauda švelninama buvo tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje panašių aplinkybių nenustatyta: R. K. savo kaltės nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių R. K. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės Volkswagen Passat, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės Volkswagen Passat, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.