Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės VĮ Kauno miškų urėdijos atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Kauno miškų urėdijos patikslintą ieškinį atsakovams A. B., V. B., S. B., P. B. dėl skolos už nuomą priteisimo, nuomos sutarties pripažinimo nutraukta ir iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškiniu ieškovė kelia reikalavimus pripažinti nutraukta nuo 2012-03-01 tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą su A. B. 1995-03-29, iškeldinti atsakovą su jo šeima iš ginčo patalpų, priteisti kasmėnesines periodines išmokas už naudojimąsi butu už 2011-09-310-02015-11-31 laikotarpį bei priteisti periodines išmokas nuo 2015-11-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje ginčo dėl sutarties nutraukimo nėra, atsakovas sutinka su ieškiniu toje dalyje, jog sutartis laikytina nutraukta nuo 2012-03-01. Byloje kilęs ginčas dėl pareigos atsakovui mokėti nuomos mokestį ieškovei sutartį nutraukus – pasak atsakovo šalių nesieja nuomos teisiniai santykiai, todėl atsakovas ieškovui mokėti nuomos mokesčio neprivalo, nes ieškovas turi kreiptis dėl jo iškeldinimo.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, naujasis Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, tačiau įgyvendinamos jam galiojant. Pagal šio įstatymo 41 str. 4 d. naujojo Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos toms prievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus kodeksui. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nėra, tačiau byloje kilęs ginčas dėl iš tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo kylančių teisinių pasekmių – nuomininko pripažinimo netekusiu teisių į gyvenamąsias patalpas ir iškeldinimo, išmokų už naudojimąsi butu priteisimą, bylos šalių nuomos teisiniai santykiai tęsėsi įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (atsakovas iš darbo atleistas 2003-02-04). Nuomotojo įspėjimas nuomininkui apie tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą, t. y. juridinis faktas, su kuriuo nuomotojas sieja nuomos teisinių santykių pasibaigimą, buvo atliktas 2012 m. vasario 10 d., t. y. tuo metu galiojus 2000 m. priimtam LR Civiliniam kodeksui. Dėl to šioje byloje ginčo santykius reglamentuoja 2000 m. priimto ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR Civilinio kodekso normos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė patikėjimo teise valdo Valstybei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Ieškovė ir atsakovas 1995-03-29 sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį (toliau – Sutartį), pagal kurią ieškovė atsakovui jo darbo laikotarpiui išnuomavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas atitinkamai įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį. Sutarties 1 p. nurodyta, jog tarnybinės patalpos atsakovui suteikiamos jo darbo laikotarpiui su ieškove, 7 p. numatyta, jog tarnybinės gyvenamosios nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija (b.l.9-10).

CK 6.618 str. 1 d. nustatyta, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos; pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais (CK 6.620 str.).

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovą ir ieškovę darbo santykiai siejo iki 2003-02-04 (b.l.11-12), t. y. iki šios datos atsakovų šeima teisėtai naudojosi tarnybine patalpa. Pasibaigus darbo sutarčiai tarp atsakovo ir ieškovės, pasibaigė teisinis pagrindas naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa, tačiau atsakovas ir jo šeima iš šios patalpos neišsikėlė ir nebuvo darbdavio keldinama. Dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos specifinio teisinio statuso, atsakovas, pasibaigus tarnybos laikui, negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininku, nes gyvenamosios patalpos statusas – tarnybinė gyvenamoji patalpa, nesikeičia. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (CK 6.618 str. 2 d.). Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, o jos termino pasibaigimas apibrėžtas CK 6.618 str. 1 d.. Šiame straipsnyje tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos terminas apibrėžiamas tokiomis sąlygomis: 1) turi pasikeisti darbo (tarnybos) pobūdis, arba 2) turi nutrūkti darbo santykiai su darbdaviu, arba 3) turi išnykti įstatymų nustatytos sąlygos. Nutrūkus darbo santykiams su darbdaviu, baigėsi ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Atsakovų iš tarnybinių patalpų neiškeldinus, jų tolesnis naudojimasis minėtomis patalpomis, nors ir su darbdavio žinia, netapo teisėtas. Patalpos liko tarnybinės, o pagal įstatymo nuostatas gyvenimas jose yra teisėtas, jeigu to reikalauja nuomininkų darbo ar tarnybos pobūdis. Neteisėtas naudojimasis tarnybine patalpa turėjo būti nutrauktas, nuomininkui ją atlaisvinant arba jį iškeldinant iš patalpos. Nesant teisinio pagrindo, neteisėtas naudojimasis tarnybine patalpa tęsiasi, kol šia patalpa besinaudojantys asmenys iškeldinami.

Pažymėtina, jog vadovaujantis 2011-05-12 Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Generalinio miškų urėdo įsakymu Nr.1B-228 „Dėl valstybės įmonių miškų urėdijų patikėjimo teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir dokumentų dėl turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti ir jo perdavimo vyriausybės nutarimu kitiems juridiniams asmenims teikimo generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos tvarkos patvirtinimo“ ir VĮ Kauno miškų urėdijos 2012-01-31 Miškų urėdo įsakymu Nr.V1-30 „Dėl tarnybinių butų statuso panaikinimo“ urėdijos patikėjimo teise valdomam ginčo butui buvo panaikintas tarnybinių butų statusas nuo 2012-02-01 (b.l.13-14). Tuo pačiu VĮ Kauno miškų urėdijos Miškų urėdo įsakymu nutarta nuo 2012-03-01 su A. B. nutraukti tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei pavesta atitinkamam urėdijos darbuotojui iki 2012-03-01 paruošti kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu bei atsakovą informuoti apie sutarties nutraukimą bei kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymą (b.l.13-14). Apie priimtus sprendimus 2012-02-06 raštu Nr.V3-112 buvo informuotas atsakovas (b.l.15). Šios aplinkybės atsakovas neginčija. Tačiau, kaip nurodo pats atsakovas, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties jis su ieškove nepasirašė, kadangi jam netiko ieškovės siūlomos sutarties sudarymo sąlygos – nuomos mokestis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu (CK 6.579 str. 1 d.). Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo (CK 6.582 str. 2 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas sudaryti kitos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsisakė, taip išreikšdamas savo valią, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu tarp šalių neatsirado gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Nors atsakovas naują sutartį su ieškove sudaryti atsisakė, tačiau ir iš gyvenamosios patalpos neišsikėlė bei visiškai nutraukė nuomos mokesčio mokėjimą netgi ir ta dalimi su kuria sutiko. Todėl vertinant aukščiau nurodytus argumentus atsižvelgiant į nurodytas teisės normas darytina išvada, jog ieškovės patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias patalpas atsakovas ir jo šeimos nariai nuo 2003-02-04 iki Sutarties nutraukimo bei Sutartį nutraukus buvo užėmę nesant jokio teisinio pagrindo, taip pažeidžiant ieškovės teisę minėtas patalpas valdyti, jomis disponuoti bei gauti už jas atitinkamas pajamas. Pažymėtina, jog atsakovas sutarties nutraukimo faktą pripažįsta (CPK 187 str.).

Taigi pagal tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį reglamentavimą nuomininkas, kuriam dėl darbo (tarnybos) buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu su gyvenančiais šeimos nariais, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų; neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.620 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į pateiktus duomenis apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.80), ieškovės ieškinys dalyje dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2012-03-01 bei atsakovo A. B. ir jo šeimos narių - atsakovų V. B., P. B. ir S. B., iškeldinimo laikytinas teisėtu, pagrįstu bei įrodytu, todėl tenkintinas (CK 6.618 str., 6.620 str., 2001-07-11 LR Vyriausybės Nutarimas NR.878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos parašo 14 str., CPK 178 str., 187 str.).

Dėl naudojimosi daiktu po nuomos sutarties pasibaigimo pasekmių. Atskirų nuomos sutarčių rūšių sureguliavimas CK nėra paremtas kokiais nors bendrais klasifikavimo kriterijais. Įstatymų leidėjas numatė atskiras nuomos rūšis pirmiausia siekdamas nustatyti konkrečios nuomos sutarties ypatumus, palyginti su bendromis nuomos sutartį nustatančiomis teisės normomis. Visų kodekse išskirtų nuomos rūšių santykiai panašūs, nes jiems būdingi esminiai nuomos požymiai, t. y. daiktai duodami laikinai valdyti ir jais naudotis (arba tik naudotis) už užmokestį, o pasibaigus nuomos sutarčiai daiktas grąžinamas savininkui arba teisėtam valdytojui. Bendrosios nuomą reguliuojančios CK nuostatos mutatis mutandis taikomos ir teisiškai reguliuojant atskiras nuomos rūšis, jeigu tą nuomos rūšį reglamentuojančios teisės normos nesureguliavo kitaip. Atskirą nuomos rūšį reglamentuojančios teisės normos yra specialios teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sprendžiant periodinių išmokų priteisimo klausimą taikytinos bendrosios nuomos sutartį reglamentuojančios teisės normos.

CK 6.499 str. 1 d. nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Šioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius.

Aukščiausiojo teismo nutartyse yra ne kartą konstatuota, kad CK 6.499 str. 2 d. įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Todėl atmestini atsakovo argumentai, jog negali būti iš atsakovo ieškovei priteistas nuomos mokestis, kadangi tarp šalių nėra teisinių nuomos santykių.

Teismas konstatuoja, kad nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nei pasibaigus darbiniams santykiams su ieškove, nei atsakovą informavus apie tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, ieškovei gyvenamųjų patalpų negrąžino ir iš jų neišsikėlė, be to dar ir nuo 2011-09-31 nustojo mokėti nuomos mokestį (b.l.16-18). 1995-03-29 Sutarties 2.2. p. numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Vadovaujantis CK 6.583 str. 3 d., 2011-08-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.906 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 4 p. ir VĮ Kauno miškų urėdijos 2011-09-28 įsakymu Nr. V1-171 „Dėl VĮ Kauno miškų urėdijos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei 2011-10-12 VĮ Kauno miškų urėdijos įsakymu Nr.V1-186 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ atsakovui nuomos mokestis buvo paskaičiuotas 224,55 Lt (65,03 Eur), panaikinant mokestį galiojusį nuo 2011-10-01 (b.l.29, 39, 42). Apie tai atsakovas buvo informuotas 2011-10-12 raštu dėl gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio (b.l.40). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog konkretus nuomos mokestis nuomos sutartimi sulygtas nebuvo, nuomos mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas Vyriausybės nutarimų bei ieškovės įsakymų pagrindu, atsakovą apie tai informuojant, todėl už 2011-09-31 – 2015-11-31 laikotarpį atsakovo ieškovei nesumokėtas nuomos mokestis 3 263,22 Eur, skaičiuojamas pagal pasibaigusioje nuomos sutartyje aptartą tvarką, pripažintinas ieškovės realiais dėl atsakovo vėlavimo grąžinti išsinuomotas patalpas patirtais nuostoliais ir ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti periodines išmokas, laikytina teisėta, pagrįsta bei įrodyta, todėl tenkintina (CK 6.499 str., CPK 178 str.).

Atmestini atsakovo argumentai, jog jis nuomos mokestį iki sutarties nutraukimo, t. y. 2012-03-01 mokėjo. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas iki 2012-03-01 ieškovui nuomos mokestį mokėjo.

Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuomos mokestį nuo 2015-11-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kaip nurodė ieškovė nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, jis nėra visą laiką toks pats, gali keistis atsižvelgiant į Vyriausybės priimamus norminius aktus. Kad nuomos mokestis įvairiais laikotarpis buvo skirtingas patvirtino ir atsakovas bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l.28-29, 39). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konkretaus dydžio nuomos mokesčio priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.5 str., CPK 178 str.). Ieškovei neužkertamas kelias atsakovui atlaisvinus patalpas su nauju ieškiniu kreiptis dėl susidariusių nuostolių priteisimo.

Pagrįstu ir atitinkančiu įstatymą laikytinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įstatymo numatyto dydžio procesines palūkanas. Metinės 5 procentų dydžio palūkanos už priteisiamą sumą (3 263,22 Eur) priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), todėl šios procesinės palūkanos taip pat priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė buvo pareiškusi 5 reikalavimus, teismas 4 reikalavimus tenkino pilnai, 1 reikalavimą atmetė. Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 80% (400:500=0,80x100%=80%), o atmestų - 20%.

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 666 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.19-20, 108-112). Nurodytos ieškovės išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų patenkintą dalį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 532,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (666 Eur x 80%=532,80 Eur) (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Atsakovas patyrė 490 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.24, 113-115). Nurodytos atsakovo išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į atmestų ieškovės reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistinos 98 Eur bylinėjimosi išlaidos (490 Eur x 20%=98 Eur) (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Valstybė patyrė 13,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2). Valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 10,45 Eur (13,06 Eur x 80%) (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės VĮ Kauno miškų urėdijos, kodas 159986516, buveinės adresas: Romainių g. 2, Kaune, sąskaitos Nr. LT03 7044 0600 0317 7861, SEB bankas, naudai 3 263,22 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris eurus 22 ct) nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-09-31 iki 2015-11-31.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės VĮ Kauno miškų urėdijos, kodas 159986516, buveinės adresas: Romainių g. 2, Kaune, sąskaitos Nr. LT03 7044 0600 0317 7861, SEB bankas, naudai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (3 263,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti 1995-03-29 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį, sudarytą tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir VĮ Kauno miškų urėdijos, kodas 159986516, nutraukta nuo 2012-03-01.

Iškeldinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) kartu su juo gyvenančiais šeimos nariais V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu turtu ir nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovės VĮ Kauno miškų urėdijos, kodas 159986516, buveinės adresas: Romainių g. 2, Kaune, sąskaitos Nr. LT03 7044 0600 0317 7861, SEB bankas, naudai iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 532,80 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Romainių g. 7-14, Kaune, valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 10,45 Eur (dešimt eurų 45 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.