Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Civilinė byla Nr. 2S-189-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
2S-189-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32093-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
S. S.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-189-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32093-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11.; 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., Z. S., T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas S. S. pateikė skundą ir prašė panaikinti antstolio 2013-08-05 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir 2013-08-08 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Nurodė, kad antstolis 2013-08-05 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo nustatė, jog areštuoto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Z. S., vertė yra 138000 Lt. Areštuoto turto vertė, kurią nustatė UAB „Negrita“ neatitinka realios rinkos kainos.

Atsiliepimas

Antstolis A. B. atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad vykdo Vilniaus m. l apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-09-13 vykdomąjį dokumentą Nr. 4135V/2011 dėl 130 000 Lt negrąžintos paskolos, 70 200 Lt delspinigių, bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš S. S. išieškotojos T. G. naudai, nukreipiant išieškojimą j įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Z. S.. CPK 681 straipsnis numato, skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Skolininkas S. S. sužinojo apie turto įkainojimą 2013 08 16, tačiau iki 2013 09 05 dienos nepareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą ir nenurodė kas turėtų atlikti ekspertizę. Vykdomoji byla buvo sustabdyta, tačiau skolininkas turėjo pakankamai laiko surasti turto pirkėją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesikreipė į antstolį, kad būtų paskirta papildoma ar pakartotinė turto ekspertizė, nenurodė eksperto, kuris galėtų ekspertizę, nesumokėjo pinigų į antstolio depozitinę sąskaitą, nepateikė prašymo atleisti nuo ekspertizės sumokėjimo, nepateikė jokių realių duomenų, kodėl mano, kad įkeisto turto kaina yra neatitinkanti rinkos kainos, todėl pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad pateiktos parduodamų butų skelbimų kopijos nėra tinkamas įrodymas, nes nurodyti butai parduodami skirtinguose gatvėse, skirtinguose namuose, jų būklė galimai skiriasi. Pažymėjo, kad tiek iš vykdomosios bylos, tiek iš internetinio puslapio www.varzytines.lt matyti, kad įkeisto turto varžytinės yra atšauktos, todėl pareiškėjas gali prašyti antstolio atnaujinti terminą kreiptis pagal CPK 682 str. 2 ir 3 dalį, prašydamas skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. S. prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolio 2013-08-05 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir 2013-08-08 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nesikreipė į antstolį dėl papildomos ar pakartotinės turto ekspertizės paskyrimo, kadangi antstolis galėtų atmesti tokius pareiškėjo prašymus ir parduoti turtą iš varžytynių. Pažymi, kad skunde nurodė, jog prašo antstolio skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau antstolis tokio prašymo netenkino. Pareiškėjas pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės ir pateikė analogiškų objektų pardavimo skelbimus, kuriuose turto vertės nurodytos didesnės. Pareiškėjas nesiekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nesiekia sąmoningai vilkinti proceso, o naudojasi skolininko teisėmis, numatytomis CPK 643 straipsnyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. G. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pakeisti nutartį, papildant sankcija, kuri galimai bus numatyta pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad skolininkas žinojo apie turto įkainojimą 2013-08-18, tačiau iki 2013-09-05 nepareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės išvados., nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą ir nenurodė, kas turėtų atlikti ekspertizę/ Skolininkas nuo 2011 metų turėjo pakankamai laiko surasti turto pirkėją. Tokie skolininko veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tyčia vilkina teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti arba panaikinti.

Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nesikreipė į antstolį dėl papildomos ar pakartotinės turto ekspertizės paskyrimo, kadangi antstolis galėtų atmesti tokius pareiškėjo prašymus ir parduoti turtą iš varžytynių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nes pats pareiškėjas, būdamas skolininku ir turėdamas pareigą domėtis vykdymo eiga ir grąžinti skolą išieškotojui, formaliais pagrindais skundė antstolio patvarkymus. Iš byloje esančio pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti 2013-08-05 antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0042/11/03133S, nurodydamas, jog UAB „Negrita“ nustatyta turto vertė per maža. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nesikreipė į antstolį, kad būtų paskirta papildoma ar pakartotinė turto ekspertizė, nenurodė eksperto, kuris galėtų ekspertizę, nesumokėjo pinigų į antstolio depozitinę sąskaitą, nepateikė prašymo atleisti nuo ekspertizės sumokėjimo, nepateikė jokių realių duomenų, kodėl mano, kad įkeisto turto kaina yra neatitinkanti rinkos kainos, dėl ko pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu. Nors pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės, jis nepaneigė, kad byloje esančiame UAB „Negrita“ ekspertizės akte Nr. 13-07-30A nurodyta turto vertė neatitinka rinkos kainų. Vadovaujantis šiuo ekspertizės aktu, buto, esančio (duomenys neskelbtini). vertė 2013-07-29 buvo 138 000 Lt. Tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktų parduodamų butų skelbimų kopijų negalima būtų spręsti, jog areštuoto turto vertė yra per maža, kadangi tokie įrodymai nelaikytini duomenimis, iš kurių galima būtų spręsti, jog UAB „Negrita“ nustatyta buto vertė yra nepagrįstai žema ar neatitinkanti rinkoje vyraujančių nekilnojamojo turto verčių. Kitų įrodymų, kurie leistų tiek antstoliui, tiek teismui suabejoti buto verte, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Negrita“, ekspertui. Apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, apeliantas sužinojo 2013-07-14, šio antstolio atlikto procesinio veiksmo įstatyme nustatytais terminais neskundė, ir būdamas supažindintas su jo, kaip skolininko, procesinėmis teisėmis vykdymo procese, nepasinaudojo teise CPK 598 str. nustatyta tvarka pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad pareiškėjas sužinojęs apie turto vertė (2013-08-16), vadovaudamasi CPK 682 straipsnio 2 dalimi, nepasinaudojo savo teise pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nors ši teisė buvo išaiškinta ir 2013-08-05 antstolio patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo, taip pat nepasinaudojo teise prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nesumokėjo pinigų į antstolio depozitinę sąskaitą, būtinų ekspertizės atlikimui, nepateikė prašymo atleisti nuo ekspertizės sumokėjimo. Taip pat pareiškėją 2013-08-08 patvarkymu informavus apie išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų eigą, vadovaujantis CPK 633 str. ir 510 str. neteikė skundo dėl turto realizavimo. Todėl antstoliui ir teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl parduodamo iš varžytinių turto kainos, ir nustatant turto vertę nebuvo pažeisti CPK 681 straipsnio 1 dalies ir 682 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai. Tuo tarpu pareiškėjo kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, prašant panaikinti 2013-08-05 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nurodytas prašymas skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, praleidus įstatymo nustatytus terminus, nelaikytinas tinkamos pareigos vykdymu, siekiant proceso dalyviams bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdamas išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą, objektyviam turto vertės nustatymui skyrė ekspertizę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atšaukus įkeisto turto varžytines (b.l. 19,20), pareiškėjas gali prašyti antstolio atnaujinti terminą kreiptis pagal CPK 682 str. 2 ir 3 dalį, prašydamas skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.

Suinteresuotas asmuo T. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pakeičiant nutartį, nurodant sankciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į pareiškėjo atliktus veiksmus, vykdymo procese kylančias pareigas ir teises, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tačiau vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, jog pareiškėjui baudos skyrimas nėra tikslingas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė antstolių veiksmus reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, todėl aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis