Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-595-954/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
1S-595-954/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-26147-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
M. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-595-954/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-26147-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-342, taikyti M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Ž. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pakeistas 2012 m. birželio 22 d. nuosprendis – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikintas 2016 m. sausio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis ir byla nutraukta. Laivės atėmimo bausmės pradžia 2015 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 95-342 nutarta taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis M. Ž. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis M. Ž. skunde prašo panaikinti 2019 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, o taip pat ir oficialius duomenis, reikšmingus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriuos reikia vertinti sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos klausimą, tačiau tarp jų nėra minimas nusikaltimų sunkumas ir pobūdis bei neatliktos bausmės dalis. Tokios nuomonės yra laikomasi ir teismų praktikoje.

3.2. Taip pat skunde nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra tik 15 balų, kas reiškia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, ši rizika bausmės atlikimo metu sistemingai mažėjo, nuo 39 balų sumažėjo iki 15 balų. Apelianto įsitikinimu apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti aplinkybės, jog jis du kartus buvo svarstytas drausmės komisijoje, nes pokalbis drausmės komisijoje nėra nuobauda.

3.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, devynis kartus paskatintas, nuo 2018 m. sausio 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pravieniškių Pusiaukelės namuose. Jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už teritorijos ribų, 48 valandoms per savaitę yra išleidžiamas į namus. Jokių pažeidimų nepadarė, todėl jis savo elgesiu įrodė, kad gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat jo darbinė motyvacija yra teigiama, visą bausmės atlikimo laiką dirba, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad pagal gaunamas pajamas maksimaliai dengia priteistą civilinį ieškinį ir moka išlaikymą vaikui. Apelianto teigimu, jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų pasekmių.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. Ž. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, apeliantas nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino M. Ž. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad M. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. M. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 15 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymima, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

9. Pateikti duomenys patvirtina, kad iš tiesų M. Ž. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai. Pataisos namuose jis dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Skatintas devynis kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nuo 2017 m vasario 22 d. bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, o nuo 2018 m. sausio 10 d. tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Pusiaukelės namus. Šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepakanka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tai, jog M. Ž. nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, dirba, pagal galimybes atlygina civilinį ieškinį, laiką stengiasi leisti pozityviai, yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos perkeliant gyventi Pusiaukelės namuose bei suteikiant jam teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

10. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog nors nuteistasis stengiasi atlyginti priteistą civilinį ieškinį ir teikti išlaikymą vaikui., tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad pagal vykdomuosius dokumentų nuteistasis turi išmokėti 59 792 Eur, o per daugiau nei keturis metus išmokėjo tik 1 668,93 Eur.

11. Skunde nuteistasis M. Ž. teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, neatliktos bausmės dalis negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.

12. Vertindama visumą aptartų M. Ž. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. M. Ž. bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienu buvo pasikėsinta padaryti labai sunkų nusikaltimą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką ir pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.

13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 8 metus laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. M. Ž. bausmę atlieka už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą ir pasikėsimą padaryti labai sunkų nusikaltimą, ir nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nėra kuo nors ypatingos, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

14. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. Ž. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. Ž. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJūratė JakubonienėJurga Vasiliauskienė