Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1742-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
1-1742-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13639-18-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1742-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13639-18-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2018 m. kovo 23 d., apie 23.00 val., Kauno r. sav. Zapyškio kelyje iki Ežerėlio miestelio likus 1 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,38 promilių alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 23 d., vakare buvo pas pažįstamą asmenį vardu R. (pavardės nežino) ir prie Ežerėlio miestelio (tikslaus adreso nežino) kartu su juo vartojo alkoholį. Jis išgėrė apie 200 gramų degtinės 40 laipsnių stiprumo. Po alkoholio vartojimo išėjo pėsčiomis link savo namų adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. Iki namų nuo R. pareiti reikėjo apie 1 kilometrą. Grįžęs į namus pasiėmė savo automobilį „Peugeot 306“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir važiavo atgal pas R.. Buvo tamsu, todėl pravažiavo įsukimą pas R. į namus. Jis pradėjo ant važiuojamosios kelio dalies apsisukinėti, tačiau ant atbulinio bėgio eigos užsikirto jo automobilio greičių dėžė. Jam bandant patraukti automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies, automobilis po truputį judėjo, o taip judėdamas nuslydo nuo kelio ir įriedėjo į griovį. Automobilį traukė nuo kelio, kadangi priešais atvažinėjo automobiliai ir nenorėjo užblokuoti važiuojamosios kelio dalies bei sustabdyti eismo. Važiavo vienas, apie 1-2 kilometrus. Bandė stabdyti pakeleivingus automobilius, kad jį ištraukų iš griovio. Sustojo tamsus automobilis, iš automobilio išlipo jauna pora, kurie teigė, kad jis yra išgėręs, todėl jam iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis tuo metu buvo nuėjęs į mišką nusišlapinti. Policijos pareigūnams įvykio vietoje neneigė, kad yra neblaivus ir prisipažino, kad jis automobiliu „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuslydo į griovį. Kai sėdo už automobilio vairo apie galimas grėsmes sau ir aplinkiniams tuo metu negalvojo, kadangi tokiu laiku miestelyje tuščia, nei automobilių, nei žmonių nėra. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Automobilis pirktas už jo pinigus, jis su juo nevažinėjo, automobilis nuo pirkimo teisiškai neįformintas VĮ „Regitra“, turi tik pirkimo ir pardavimo sutartį. Automobilį įsigijo sau, kadangi pradėjo laikytis vairuotojo pažymėjimą. Dėl tokio savo netinkamo poelgio labai gailisi, kaltę pripažįsta (b. l. 57–59, 67, 68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 23 d. dirbo radijo šaukiniu „1887“ kartu su vyriausiąja patrule G. G.. Apie 22 val. 28 min. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad važiuojant nuo Zapyškio iki Ežerėlio likus 1-2 km, nuo kelio nuvažiavo neblaivus vairuotojas su transporto priemone „Peugeot“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pranešėja nurodė, kad lauks pareigūnų. Važiuojant nuo Zapyškio mstl. link Ežerėlio mstl. Kauno r., likus apie 1 km iki Ežerėlio rado transporto priemonę „Peugeot“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuri buvo nuvažiavusi nuo kelio, tačiau transporto priemonės apgadinimų, kelio sankasos nebuvo, eismo įvykio sudėties nėra, transporto priemonė eismui netrukdė. Buvo padarytos transporto priemonės nuotraukos ir įkeltos į PPV, ROIK 0118000139877. Transporto priemonės vairuotojo šalia nebuvo, pranešėja nelaukė įvykio vietoje. Apie 23 val. pareigūnams nuvažiavus link Ežerėlio mstl. ir prasukus kelis ratus važiavo link minėtos transporto priemonės „Peugeot“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pamatė kairiąja kelio puse einantį asmenį, kuris buvo sušalęs. Paklausus jo vardo ir pavardės, jis prisistatė R., jam pateikus asmens tapatybės kortelę, paaiškėjo, kad jis yra R. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Paklausus ar vairavo „Peugeot“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jis patvirtino, kad vairavo minėtą transporto priemonę, o nuo kelio nuvažiavo įjungęs atbulinės eigos bėgį, kaip ir kodėl jis tai darė, paaiškinti negalėjo. Bendraujant su R. K., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, akys buvo paraudę. R. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0364“ metrologinės patikros Nr. 0717247, buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta 2,08 promilių girtumas. R. K. buvo pristatytas į KMUK kraujo tyrimui nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. R. K. 00.30 min. pristatytas į Kauno apskrities NVRS (b. l. 45).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018 m. kovo 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 9).

Iš 2018 m. kovo 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad kelyje Zapyškis - Ežerėlis apžiūrėtas automobilis „Peugeot 306 “ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) fotografuota. Po apžiūros automobilis paimtas ir nutransportuotas į UAB „Šančių autoservisas“ aikštelę (b. l. 11–26)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilis „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas automatiškai, 2016 m. gruodžio 29 d. ankstesnis savininkas E. B. pranešė apie automobilio pardavimą R. K. (b. l. 23).

Iš VšĮ „Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio „Peugeot 306”, 2001 metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 950 eurų (b. l. 29).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė pažymą, pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio registracijos liudijimą (b. l. 32, 34, 35, 30).

Iš 2016 m. gruodžio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad E. B. pardavė R. K. automobilį Peugeot 306, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) už 300 eurų (b. l. 35).

Iš 2018 m. kovo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2892/2018(01) matyti, kad R. K. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2018 m. kovo 23 d., 23.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).

Iš 2018 m. balandžio 4 d. Gyventojų registro išrašo apie asmenį nustatyta, kad R. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 74–75).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. R. K. kaltė įrodyta jo paties parodymais, liudytojo R. A. parodymais, specialisto išvada Nr. T-A 2892/2018(01), išimta pati transporto priemonė, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. K. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis R. K. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo rajoninės reikšmės keliu Kauno rajone, Eželio miestelyje link Zapyškio, kur pateko į eismo įvykį ir vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobilį „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavusiam R. K. alkotesteriu nustatytas 2,08 promilės girtumo laipsnis. Pagal specialisto išvadą jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 87).

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis laikomas neteistu (b. l. 69), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 70, 71), dirba (b. l. 73), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 76), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 79).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 54 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti R. K. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam ir neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis nebūdamas įgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, faktiškai naudojosi tokia specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta 2,38 promilės etilo alkoholio), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trejų) metų terminą.

Nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostata, numato, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėto įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Taigi, sistemiškai aiškinant BK 67 straipsnio ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus nusikaltimus at panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta. Tokia nuostata visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (byla Nr. 2AT-12-719/2018).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. K., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė priklauso pačiam R. K. (b. l. 23). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

Byloje esantis automobilio „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (b. l. 30) perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

R. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos. VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. K. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 54 MGL (2700 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. K. paskirti 36 MGL (1800 eurų) baudą.

Įpareigoti R. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti R. K., priklausantį automobilį „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Byloje esantį automobilio „Peugeot 306”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30) perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

R. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis