Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Šiaulių rajono savivaldybės merui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Specialiame interneto tinklapyje paskelbus, kad G. Š. pateikė teismui pareiškimą nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį Bridų g. 51, Bridų k., Šiaulių r., iki teismo posėdžio dienos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal Civilinio kodekso nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2014-07-25 sprendimu Nr. (8.6.13.) ŠR-414, atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – garažą, kuriam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos G. Š. prašymas įregistruoti daiktines teises į minėtą nekilnojamą turtą atmestas, nes nepateikta notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartis, o pateiktas 1993-11-09 dokumentas (protokolas), sąskaita ir kvitas prie pajamų kasos orderio nepatvirtina nuosavybės teisės atsiradimo į negyvenamąją patalpą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (9 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, jog garažas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą ir Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso (18 b. l.).

Pareiškėja nurodo, jog Sutkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija (duomenys neskelbtini) aukcione pardavė G. Š. garažą už 1000,00 Lt. Tą pačią dieną pareiškėja bendrovei sumokėjo 1000 Lt (kvito prie pajamų kasos orderio 992454 ir sąskaitos faktūros 489007 kopijos) (8 b. l.). Nuo (duomenys neskelbtini) G. Š. pradėjo valdyti įsigytą garažą. Vėliau jį pertvarkė - pastatė per patalpos vidurį mūrinę sieną, tokiu būdu iš vienos įrengė dvi patalpas. Notarinė aukščiau minėto nekilnojamojo turo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta. 2012 metais pareiškėjos prašymu ir lėšomis atlikus patalpos inventorizaciją, buvo sudaryta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Joje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 49,42 kv. m. bendro ploto negyvenamosioms patalpoms 1-7 24,88 kv. m., 1-8 24,54 kv. m., buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6Glp.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: išrašai iš Šiaulių rajono Sutkūnų žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, kvitas prie pajamų kasos orderio, sąskaita - faktūra patvirtina pareiškėjos nurodytus argumentus ir aplinkybes susijusias su garažo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu iš Sutkūnų žemės ūkio bendrovės. Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra. Minėti duomenų teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja G. Š. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdė šį nekilnojamąjį turtą (garažą) – 49,42 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas 1-7 (24,88 kv. m.) ir 1-8 (24,54 kv. m.), kurios yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6G1p.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nėra, todėl pareiškėjos G. Š. prašymas tenkintinas.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos G. Š. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (garažą) – 49,42 kv. m. bendro ploto patalpas 1-7 (24,88 kv. m.) ir 1-8 (24,54 kv. m.), kurioms buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurios yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6G1p.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisėms į patalpas įteisinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.