- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-2345-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. G. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-24209-475/2015 dėl fakto pagal duomenis, esančius teismų informacinėje sistemoje Liteko, patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu patvirtinti faktą, jog pareiškėjas nuo 2010 metų iki prašymo padavimo dienos vykdė atstovo administracinėse, administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose praktiką (t. y. buvo proceso šalies atstovu nagrinėjamose bylose, kiek tai nurodyta teismų informacinėje sistemoje Liteko).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. G. prašymą dėl fakto pagal duomenis, esančius Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje Liteko, patvirtinimo.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 579 str. Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjas prašo supaprastinto proceso tvarka patvirtinti faktą, kuris nėra reglamentuojamas Civiliame kodekse, be to, prašyme pareiškėjas nenurodė, kokiu tikslu jam reikalingas prašomas patvirtinti faktas, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad CPK 579 str. nustato, jog Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Šiuo atveju teismas rėmėsi CPK 3 str. 6 d., kur nurodytas draudimas teisės analogiją taikyti specialiosioms teisės normoms. Faktas, kad pareiškėjas nuo 2010 metų sausio mėnesio iki prašymo padavimo dienos vykdė atstovo administracinėse, administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose praktiką, nėra ginčo, o fakto dalykas. Kadangi ši informacija yra tik Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje Liteko, tai jos patvirtinimas taip pat yra fakto, o ne ginčo klausimas. Pareiškėjas neturi jokios kitos galimybės nustatyti šį faktą, kuris reikalingas pareiškėjo teisėtiems interesams apginti, ir patvirtinti aplinkybę, ką pareiškėjas veikė pastaruosius penkerius metus. Teismo išvada, kad prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra nepagrįstas, nes fakto nustatymo klausimas nėra baudžiamosios ar administracinės bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2 ) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamų bylų apskundimo tvarka – teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Atsižvelgiant į aptariamų bylų kategoriją ir esmę, darytina išvada, kad nei apeliacija, nei kasacija negalima visais šios kategorijos bylų atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 patvirtintoje apžvalgoje akcentuota, jog rezoliucinėje nutarties dėl teismo leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo arba atsisakymo leidimą išduoti, patvirtinti pareiškimą ar faktus dalyje turi būti nurodoma ir tai, kad nutartis apeliacine tvarka neskundžiama. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 patvirtintoje apžvalgoje taip pat numatyta, jog CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų, pareiškimo ar fakto patvirtinimo priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), taip pat į tai, kad prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo turi būti supaprastinto (pagreitinto) proceso tvarka išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą. Jeigu prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) prie jo nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (pareiškimo ar fakto patvirtinimo) ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismas nutartimi atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (pareiškimo ar fakto patvirtinimo) kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo nuostatų (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nutartis dėl teismo leidimo išdavimo (pareiškimo ar fakto patvirtinimo) nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl ir nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (pareiškimo ar fakto patvirtinimo) apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis ir prašyti išduoti teismo leidimą (patvirtinti pareiškimą ar faktus) (CPK 137 straipsnio 4 dalis, 582 straipsnio 6 dalis).
Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra neskundžiama (negali būti apeliacijos objektu), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties.
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-24209-475/2015.