Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-14 · Byla Nr. 2T-7/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-14
Bylos Nr.
2T-7/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
Atsakovas
V. L.
Pareiškėjas
V. F., E.
Civilinė byla Nr. 2T-7/2008Procesinių sprendimų kategorija 130.3.2
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant atsakovui V. L. ,atsakovo atstovui advokatui V. Gunčiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. F. , E. (J.) F. ir V. F. prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities Porchovsko rajono teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą dėl nuostolių, padarytų eismo įvykio metu, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Rusijos Federacijos Pskovo srities Porchovsko rajono teismas 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu priteisė iš V. L. (A.) V. F. (V.) 125 447 rublius automobilio remonto išlaidų, 1 300 rublių automobilio ekspertizės išlaidų, 16 000 rublių puskailinių vertės ir 20 000 rublių moralinės žalos kompensaciją, E. (J.) F. (I.) – 17 000 rublių nuostolių, padarytų eismo įvykio metu, ir 25 000 rublių moralinės žalos kompensaciją, V. F. (V.) – 15 000 rublių moralinės žalos kompensaciją (b. l. 17-28).

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. F., E. (J.) F. ir V. F. pateikė prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą Rusijos Federacijos Pskovo srities Porchovsko rajono teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą (b. l. 2-10). Taip pat prašo išieškomas sumas pervesti į nurodytas banko sąskaitas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė prašymo netenkinti, kadangi apie teismo posėdžius Porchovsko rajono teisme jam buvo pranešama pavėluotai ir iš jo teismas priteisė per didelę sumą žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. pasirašytos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose” (toliau tekste – Sutartis), kuri įsigaliojo 1995-01-21, 50 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymas nenumato jai teisės revizuoti prašomą pripažinti teismo sprendimą ir pažymi, kad nenustatė minėtų sutartyje aptartų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje prašomą Rusijos Federacijos teismo sprendimą. Iš Rusijos Federacijos teismo pažymos, prašomo pripažinti teismo sprendimo nuorašo matyti, kad atsakovas V. L. buvo laiku ir derama forma informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jam įteiktas ieškininio pareiškimo nuorašas (b. l. 15-16, 17-28). V. L. nurodė, kad pranešimai apie teismo posėdžius jį pasiekdavo pavėluotai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ši aplinkybė nenurodyta ir jo skunduose, kuriais ginčijo rajono teismo sprendimą. Be to, jis pats pripažįsta, kad sprendimo priėmimo teismo vietoje turėjo savo atstovą, todėl turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir laiku sužinoti apie posėdį netgi jeigu pranešimai apie posėdžius vėluodavo. Pagal bylos duomenis prašomas pripažinti teismo sprendimas Rusijos Federacijos teritorijoje nebuvo vykdomas (pažyma, b. l. 11-12). Byloje nėra duomenų, kad dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas, įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, nes eismo įvykis, kurios metu padaryta žala priteista, atsitiko Rusijos Federacijoje. Taip pat, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 4 dalį, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Prašomas pripažinti Rusijos Federacijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2006 m. liepos 4 d. (b. l. 13-14 - pažyma).

Prašydami pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai taip pat pareiškė prašymus išieškotas sumas pervesti į jų nurodytas banko sąskaitas. Pažymėtina, kad Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, jog sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Tačiau šį vykdomąjį raštą pateikti vykdyti antstoliui gali tik pats išieškotojas arba jo atstovas, pateikdamas šios nutarties nuorašą ir Lietuvos apeliacinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą bei nurodydami banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervestos pareiškėjų naudai išieškotos pinigų sumos (CPK 590 str., 650 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus pareiškėjų prašymai tenkintini iš dalies, pripažįstant ir leidžiant Lietuvos Respublikoje vykdyti Rusijos Federacijos Pskovo srities Porchovsko rajono teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą (CPK 812, 814 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pripažinti Rusijos Federacijos Pskovo srities Porchovsko rajono teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

TeisėjaiAlė BukavinienėGintaras PečiulisVincas Verseckas