Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičius, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje. E. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, (duomenys neskelbtini) val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), išdaužę V. S. priklausančio automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių stiklą, iš automobilio salono pagrobė didelės vertės UAB „F.“ priklausantį turtą - kuprinę su 30 000 D. B. svarų sterlingų, 32 997,85 eurų vertės, ir 230 000 Norvegijos kronų, 20 991,14 eurų vertės, ir tuo UAB „F.“ padarė bendrą 53 988,99 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to, E. K. kaltinamas ir tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) val. vagystės iš V. S. priklausančio automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), metu, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: nenustatytu smailiu daiktu pradūrę automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę vairuotojo pusės padangą, padarė 110 eurų turtinę žalą, ir sudaužę to paties automobilio keleivio pusės priekinių durelių stiklą, padarė 70 eurų turtinę žalą, tokiu būdu nukentėjusiajam V. S. padarė bendrą 180 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to, E. K. kaltinamas ir tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą O. S. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje yra jo (E. K.) nuotrauka ir ją laikė iki (duomenys neskelbtini) val. kai jo naudojamo automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis.). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis E. K. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra E. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, nukentėjusiojo V. S., S. G., K. K. parodymai, poėmių ir objektų apžiūros protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo taikymo (šiuo atveju termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą. Taigi, aukščiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. K. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonė - suėmimą.

7. Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo gynėjo skundo pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

8. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tai yra, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis E. K. yra užsienio valstybės pilietis, vykdo individualią veiklą, Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos neturi, po nusikalstamos veikos iki sulaikymo lankėsi ir Lenkijoje, ir Latvijoje. Iš Kauno apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis nurodė, jog Lietuvoje turi giminių, kurie galėtų užtikrinti jam gyvenamąją vietą, tačiau giminių vardų, pavardžių ar adresų nurodyti negalėjo, skundu tokių duomenų taip pat nebuvo pateikta. E. K. yra kaltinamas 3 tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių viena yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 2 dalis), viena – baudžiamųjų nusižengimų (BK 187 straipsnio 3 dalis) kategorijai ir viena - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 3 dalis), už kurios įvykdymą gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas kitose užsienio valstybėse – Kazachstane ir Turkijoje. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis gyvena ne tik Sakartvele, bet ir keliauja po kitas Europos valstybes, įvairiose vietose nuomojasi butus, pats negali įvardinti savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo E. K. socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesaisto, jis turi ryšių kitose užsienio šalyse. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui neleidžia svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo.

10. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar asmuo turėtų būti paleistas, ar ir toliau laikomas suimtas, privalu apsvarstyti alternatyvias priemones, užtikrinančias jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje (pvz., Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5826/03). BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jo galimus ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. K. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese.

11. Kaltinamajam E. K. suėmimas taikomas nuo (duomenys neskelbtini) d., skundžiama nutartimi pratęsus suėmimą trims mėnesiams, bendra suėmimo trukmė bus vieneri metai ir vienas mėnesis. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaip jau minėta, BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki 8 metų, taigi taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas. Baudžiamoji byla yra pakankamai sudėtinga (bylos medžiagą sudaro 8 tomai), baudžiamasis procesas vyksta sklandžiai – ikiteisminis tyrimas pradėtas (duomenys neskelbtini) d., byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota kiek daugiau nei po 9 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ((duomenys neskelbtini) d.), pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama pagal nustatytą grafiką. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų, tarp jų ir itin pavojingų, nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.