Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2023 m. vasario 27 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Portugalijoje V. Š. 2021-09-19 buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Remiantis 2022 m. iš Portugalijos gautų sąskaitų suvestinės išrašo duomenimis atsakovui Portugalijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 51,00 Eur. Nustatyta, kad atsakovas asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK), ją pateikdamas gydymo įstaigai bei gaudamas nemokamas paslaugas Portugalijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalis numatyta, kad apdraustasis arba jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, atsižvelgiant į išmokų ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus. Asmuo, būdamas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sąlygas, teisei į išmoką gauna būtinosios medicinos pagalbos paslaugų (išmokas natūra) atveju. Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas Nr. 987/2009) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra. Šio straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatytas sąlygas apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus. Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos už išmokas natūra, kurias (...) teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos. Valstybinė ligonių kasa (toliau – ir VLK), vykdydama Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad išlaidos už išmokas natūra, kurias (...) teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos, sumokėjo Portugalijos kompetentingai įstaigai 51,00 Eur už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatyta, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsniai 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsniai 1 punkte, 31 straipsniai 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 51,00 Eur už PSDF biudžetui padaryta žala ieškovės naudai (CK 6.38, 6.63, 6.249, 6.251 straipsniai, SDĮ 15straispnis 1 dalies 6 punktas, 344 straipsnio 1, 10 punktai, 31 straipsnio 1 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinas 21,00 Eur žyminis mokestis ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. Š., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188784179, 51,00 Eur skolą.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 21,00 Eur žyminį mokestį ir 6,64 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.