Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2009 m. vasario 28 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą dėl asmeninių paskatų nužudyti savo žmoną T. K., paėmęs savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, virtuvinį peilį, nuėjo į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, kuriame pas savo motiną 8-jame bute buvo T. K., laiptinę, kur pirmame aukšte prie laiptinės durų pasislėpęs laukė žmonos. T. K. išėjus iš motinos buto ir nusileidus į laiptinės pirmąjį aukštą, jis tyčia sudavė jai peiliu vieną smūgį į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajai pjautinę žaizdą kairės krūties projekcijoje, tris smūgius į abi rankas, padarydamas pjautines žaizdas kairiame rieše, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešiniame piršte, bei vieną smūgį į kaklą, padarydamas durtinę-pjautinę kiaurinę kaklo žaizdą su ryklės sienų ir dešinės miego arterijos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu, kraujavimu į kvėpavimo takus, bei išoriniu nukraujavimu, nuo ko T. K., sugrįžusi atgal į motinos butą, mirė, ir tokiu būdu ją nužudė.

K. V. K. kaltu dėl savo žmonos T. K. nužudymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad žmoną pažinojo nuo mokyklos laikų, su ja kartu gyveno apie 10 metų, ji turėjo sūnų iš pirmos santuokos, pas juos gimė taip pat sūnus. Jų santykiai pablogėjo, kai jis, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, grįžęs namo kartais nerasdavo dalies pinigų, be to, sužinojo, kad žmona nenakvodavo namuose bei girta važinėjo automobiliu. Iš pradžių jis į tai nekreipdavo dėmesio, bet su žmona apie tai pakalbėdavo. Vieną kartą grįžęs anksčiau iš reiso, namuose nieko nerado, vaikai buvo pas močiutę, o žmona girta kažkur valkiojosi. Tada jam prasidėjo įtarimai ir tuomet jis įtarė, kad žmona jam neištikima. 2009-02-27, pažadėjusi grįžti po valandos, žmona išėjo pas netoliese gyvenančią savo motiną, o jis su vaikais liko namuose. Žmonai negrįžus namo, jis nuėjo pas uošvę, tačiau žmonos ten nebuvo. Namo ji grįžo tik kitą dieną po darbo ir jie susibarė dėl nežinia kur praleistos žmonos nakties. Konflikto metu žmona pasakė, kad yra padavusi pareiškimą dėl skyrybų ir pasiūlė jam gyventi su jos vyresniuoju sūnumi Klaidu, o ji gyvens su jaunesniuoju Edgaru. Šio konflikto metu žmona pradėjo šaukti, todėl jis paėmė virtuvinį peilį ir juo sudavęs į stalą, pasakė, kad tuoj sudės „visus taškus“. Po šių žodžių žmona apsiramino, tačiau netrukus iš namų išėjo, o po maždaug 20 min. grįžo su savo broliu Aleksu, motina ir policijos pareigūnais. Tuomet žmona surinko savo daiktus, pasiėmė jaunesnįjį sūnų ir išėjo. Netrukus jis paėmė peilį ir norėdamas pabaigti konfliktinį pokalbį su žmona, nuėjo pas uošvienę. Peilį pasiėmė tam, kad labiau paveikti žmoną, nes atkreipė dėmesį, jog prieš tai pamačiusi peilį žmona pradėjo bendrauti švelniau ir nekėlė balso. Žinodamas, kad uošvė jo į butą neįleis, jis laukė žmonos išeinant pirmame aukšte laiptinėje. Pasislėpęs už laiptų, jis matė išėjusį žmonos brolį, o netrukus iš buto išėjo ir pati Tatjana. Jai nusileidus, jis pasakė, kad reikia pabaigti pokalbį ir parodė rankoje laikomą peilį. Žmona kalbėti nenorėjo, pastūmė jį abiem rankom, tuomet jis pradėjo mosikuoti peiliu. Žmonai besiginant, ji prisėdo ant laiptų ir tuomet jis pamatė jos kruvinus drabužius. Nežino ką su jo tuo metu darėsi, nežino kodėl taip pasielgė, bet žmonos nužudyti tikrai nenorėjo. Girtumas jo tikrai nepaveikė, nes darbe dienos metu buvo išgėręs tik 50 gr degtinės. Po to atbėgusi uošvė sugriebė peilį, jis jį paleido ir išėjo. Po to bare jis išgėrė 150 g degtinės ir nuvažiavo pas draugą į jo autoservisą. Apie žmonos mirtį jis sužinojo iš policijos darbuotojų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios G. B..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jo kaltę dėl T. K. nužudymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 6-19), specialisto išvada (b.l. 24-31), nukentėjusiosios G. B., liudytojų K. Č., E. J., R. S., Z. B., A. B., A. B. parodymai.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad ji yra nužudytosios T. K. motina. Kaltinamasis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, o grįžęs iš reisų gerdavo alkoholį, mušdavo žmoną ir varydavo ją iš namų. Tuomet dukra su vaikais ateidavo pas ją, nes bijodavo būti namuose, arba ji ateidavo pas dukrą nakvoti. Tai tęsėsi apie 5 metus. Jai žinoma, kad dukra ruošėsi skyryboms, buvo suradusi išsinuomoti butą. Išgėrusi už vairo dukra niekada nevažinėdavo. Kai kaltinamasis sužinojo, jog dukra ruošėsi skyryboms, kaltinamasis pradėjo įkalbinėti Klaidą pasilikti su juo, nes neva jis ruošėsi važiuoti į JAV ir pradėjo pataikauti vaikui. Susitarimo, kad Klaidas po skyrybų gyvens su kaltinamuoju, tokio susitarimo tikrai nebuvo. Ji pati ieškojo dukrai buto, kad ji galėtų ten su vaikais ramiai gyventi. 2009-02-27 dukra liko nakvoti pas ją, nes dukros sūnus Klaidas parašė SMS žinutę, jog tėvas galanda peilius ir kad mama namo neitų. Iki šio įvykio kaltinamasis girtuokliavo apie savaitę laiko. 2009-02-28 ryte dukra nuėjo namo persirengti, o po to – į darbą. Apie 16 val. atėjusi dukra pasakė, kad vyras ją sumušė, peiliu įpjovė džinsus, sakė namo nebegrįš. Bijodama viena eiti namo paimti jaunesnio sūnaus ir atsiimti savo daiktų, į pagalbą išsikvietė policijos darbuotojus. Jau sugrįžus pas ją, apie 19 val., dukra išėjo į parduotuvę, o netrukus laiptinėje ji išgirdo dukros šauksmą. Išbėgusi ji pamatė dukrą gulinčią ant laiptų ir V. K., kuris pasilenkęs badė ją peiliu visur kur papuolė, veidas buvo sumuštas. Ji pribėgo ir stvėrė už peilio, norėdama jį atimti, o dukra tuo metu laiptais užlipo į viršų. V. K. peilį paleido ir pabėgo. Nubėgusi į savo butą pamatė nukraujavusį dukrą, jai buvo perpjauta arteriją, jos mirtį konstatavo atvykę medikai. Pareiškė 13069,50 Lt civilinį ieškinį turinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginti, nepilnamečiams vaikams E. K. ir K. Č. po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo .

Nepilnametis liudytojas K. Č. (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad jis yra vyresnysis T. K. sūnus. Buvo atvejų, kai jo patėvis V. K. susimušdavo su jo motina tačiau praėjus kažkiek laiko, jie vėl susitaikydavo. Jam žinoma, kad motinai nusibodo, jog patėvis geria alkoholinius gėrimus ir girtas ją muša, todėl ji nusprendė su juo išsituokti. Dieną prieš šį įvykį jis girdėjo, kaip patėvis skambino motinai ir grasino ją užmušti, jeigu jie nesusitaikys. Jis matė patėvį, galandantį peilius, todėl parašė motinai SMS žinutę, kad ji negrįžtų namo nakvoti, ką ji ir padarė (b. l. 91-94).

Liudytojai E. J. ir R. S. parodė, kad jie dirba policijoje. 2009-02-28 apie 19 val., gavę pranešimą apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, šeimyninį konfliktą tarp vyro ir žmonos. Atvykę laiptinėje pamatė daug kraujo, jo pėdsakai vedė į 8-jį butą. Šiame bute aptiko gulinčią tarpduryje moterį, t.y. T. K., be gyvybės požymių. Jos drabužiai buvo kruvini, kraujo buvo ir ant grindų. Netrukus atvykę medikai konstatavo moters mirtį. Bute buvusi mirusiosios motina G. B. rankoje laikė kruviną virtuvinį peilį ir jiems papasakojo, kad šiuo peiliu dukros vyras V. K. sužalojo žmoną laiptinėje. Iš G. B. žodžių jie suprato, kad sužalota T. K. dar sugebėjo pareiti į butą, o V. K. pabėgo. Po 1-1.5 val. gavę informaciją, kad įtariamasis gali būti pas savo draugą Zigmą B. K., kur nuvykę, rado neblaivų įtariamąjį, kuris jiems pasakė, kad anksčiau ar vėliau vis tiek būtų nužudęs savo žmoną.

Liudytojas Z. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. 2009-02-28 nuo 19.30-20.00 val. jam kelis kartus skambino V. K., prašydamas atvežti jį iš Elektrėnų į Kaišiadoris paimti savo automobilio, apie 20 val., atsilaisvinęs, atvyko į Elektrėnus, kur sutartoje vietoje pamatė jį išeinantį iš „Astros“ parduotuvės. Pakeliui neblaivus V. K. pasakė, kad sumušė savo žmoną, o jis jį išbarė. Tik atvažiavus į Kaišiadoris, jis pastebėjo V. K. apdaužytas kruvinas rankas ir įpjautą rankos pirštą. Jis pasakė, kad susipyko su žmona, buvo policija atvykusi. Jis paliko V. K. savo įmonės patalpose ir išvažiavo dirbti. Apie V. K. sulaikymą ir jo padarytą nusikaltimą jis sužinojo iš telefoninių pokalbių su Elektrėnų PK pareigūnais. Anksčiau V. K. jam buvo sakęs, kad pykstasi su savo žmona, nes ją buvo radęs su kitais vaikinais.

Liudytojas A. B. parodė, kad T. K. yra jo sesuo. 2009-02-28 jam paskambino mama ir pasakė, kad reikia nueiti pas Tatjaną ir paimti vaiką, nes V. K. ją puolė su peiliu. Tada jis su dviem policijos darbuotojais, savo motina ir seserimi buvo nuėjęs į pastarosios butą, nes sesuo bijojo eiti viena paimti savo daiktus, sakė, kad jos vyras V. K. ją buvo sumušęs ir gaudė su peiliu. Tarp jų konfliktai buvo dažni, kaltinamasis dažnai sumušdavo sesę. Likęs dviese su V. K., su juo bendravo. Pokalbio metu šis pasakė, kad Tatjana „bus arba su juo arba niekieno“, žadėjo ją nužudyti. Parėjęs pas motiną, jis perspėjo ten buvusią ir besiruošiančią kažkur eiti seserį būti atsargiai, nes V. K. gali iškrėsti kvailystę, tačiau sesuo pasakė, kad jai tereikia išeiti iš namo ir sėsti į draugo „Sanios“ automobilį. Po to jis išėjo namo ir tik parėjus, jam paskambino mama ir pasakė, kad sesuo guli bute negyva. Ant jos veido matėsi įdrėskimai.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su T. K. nuo 2008 m. rugsėjo mėn. pradėjo draugauti, palaikė artimus ryšius ir laiką leido kartu. Kaltinamąjį matė tik vieną kartą. T. K. ruošėsi išsituokti su savo vyru ir 2009-03-02 planavo paduoti dokumentus skyryboms. Jie planavo kartu toliau gyventi ir sukurti šeimą. Ji guodėsi, kad kaltinamasis jai grasindavo, mušdavo. 2009-02-28 jis su T. K. susirašinėjo SMS žinutėmis, ji skundėsi puolusiu ją su peiliu vyru bei prašė parvežti ją iš motinos. Privažiavęs prie T. K. motinos namo, jos laukė. Netrukus pamatė prie namo privažiavusius greitosios pagalbos ir policijos automobilius.

Iš 2009-02-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Pergalės g. 23 namo, Elektrėnuose, laiptinės pradžioje ir ant laiptų yra daugybinės panašios į kraują dėmės. Kraujo pėdsakai veda iki 8-to buto. Nurodytame bute aptiktas T. K. lavonas su išoriniais sužalojimais, aplink yra panašių į kraują pėdsakų. Virtuvėje ant stalo aptiktas virtuvinis peilis su analogiškais pėdsakais (b. l. 6-19).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 371/09(01) matyti, kad T. K. mirtis įvyko nuo ūmaus kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimo, sukelto kraujavimo į kvėpavimo takus, bei išorinio nukraujavimo per durtinę-pjautinę kiaurinę kaklo žaizdą su ryklės sienų ir dešinės bendrosios miego arterijos sužalojimais. T. K. lavone nustatyti sužalojimai: durtinė-pjautinė kiaurinė kaklo žaizda su ryklės sienų ir dešinės bendrosios miego arterijos sužalojimais, sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; pjautinė žaizda kairės krūties projekcijoje, sužalojimas galėjo atitikti nežymų arba nesunkų sveikatos sutrikdymą; pjautinės žaizdos kairiajame rieše (viena), kairėje plaštakoje (viena) ir dešiniajame piršte (viena), padaryti trimis trauminiais poveikiais, sužalojimai būdingi padaromiems ginantis nuo smūgių. Sužalojimas piršte atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti – nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi šie sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu, galimai peilio geležtės pavidalo daiktu keliolikos-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Poodinės kraujosruvos veide sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius (du) arba nugriuvus ir veidu atsitrenkus į kietą buką neribotą paviršių (labiau tikėtina versija). Šie sužalojimai padaryti keliolikos-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Durtinė žaizdelė dešinės alkūnės duobėje padaryta duriančio daikto poveikyje, kuo galėjo būti injekcinė adata, netrukus prieš mirtį, mirties metu ar tuoj pat po mirties (b. l. 24-31).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad V. K. yra kaltas dėl žmonos T. K. mirties, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad T. K. buvo mirtinai sužalota kaltinamojo veiksmais, mirties priežastimi buvo ūmus kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimas, sukeltas kraujavimo į kvėpavimo takus, bei išorinio nukraujavimo per durtinę-pjautinę kiaurinę kaklo žaizdą su ryklės sienų ir dešinės bendrosios miego arterijos sužalojimai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių – T. K. mirties yra priežastinis ryšys.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltinamasis prisipažino, kad sudavė žmonai peiliu vieną smūgį į krūtinę, tris smūgius į abi rankas, bei vieną smūgį į kaklą. Žmonai besiginant, ji prisėdo ant laiptų ir tuomet jis pamatė jos kruvinus drabužius. Tuo metu atbėgusi uošvė sugriebė peilį, kurį jis paleido iš rankų ir išėjo. Nors kaltinamasis tvirtina, jog jis nenorėjo nužudyti žmonos, tačiau išdėstyti faktai ir nustatytos nukentėjusiosios mirties aplinkybės įrodo, kad kaltinamojo žuvusiajai suduotų smūgių pobūdis – smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas – krūtinę, kaklą, į rankas, jų padarymo būdas – duriant peiliu, kaltinamojo elgesys po nusikaltimo – paliko žmoną ant laiptų nesuteikęs ir nepakvietęs jokios pagalbos, rodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir suprato, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai gali sukelti T. K. mirtį, todėl jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėtos medžiagos pagrindu kaltinime nurodyta, kad V. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, tačiau kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija su tokia kaltinamajame akte padaryta išvada nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal savo esmę yra skirtingos. Kai kurių aplinkybių, kurios galėtų švelninti kaltininko atsakomybę, kaip antai, savo noru žalos atlygimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali nebūti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir teismas jos nepripažins atsakomybę lengvinančia, tuo tarpu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, žala gali būti jau atlyginta ir tai gali būti pagrindu apeliacinės instancijos teismui pripažinti tokią aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia.

Visai kitokį pobūdį turi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kolegija laiko, kad pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko parodymai ir elgesys rodė jo parodymų ir elgesio atitikimą šios aplinkybės teisminiam aiškinimui. Šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia negalima pripažinti tik tuo pagrindu, kai nuteistasis teismo proceso metu keičia parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu ir pripažįsta tas aplinkybes, kurių jis nepripažino ikiteisminio tyrimo metu, jei dėl to nesikeičia nei padarytos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nei padarytos veikos kvalifikacija. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir kaltinamojo parodymus, priima sprendimą dėl veikos kvalifikacijos ir bausmės skyrimo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą ir tuo pagrindu paskirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę.

Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pats nuoširdžiai prisipažino. Pažymėtina, kad viso ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi kaip ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Savo parodymuose V. K. nuosekliai tvirtino, jog tokiam jo elgesiui paskatino žmonos neištikimybė. Tiek savo prisipažinime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino visas pranešime apie įtarimą suformuluotas jam inkriminuoto nusikaltimo esmines aplinkybes. Tai yra, nuteistasis pripažino, kad 2009 m. vasario 28 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs savo bute virtuvinį peilį, neturėdamas tikslo nužudyti žmonos, nuėjo į kito daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame pas savo motiną 8-jame bute buvo T. K., laiptinę, kur pirmame aukšte prie laiptinės durų pasislėpęs laukė žmonos. T. K. išėjus iš motinos buto ir nusileidus į laiptinės pirmąjį aukštą, jis tyčia sudavė jai peiliu vieną smūgį į krūtinę, tris smūgius į abi rankas, bei vieną smūgį į kaklą. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. K. prisipažino pilnai ir duotus parodymus laiko pakankamu pagrindu vertinti juos kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Iš įtariamojo apklausos bei elgesio teismo posėdyje matyti, kad kaltinamasis išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, teigė nenorėjęs nužudyti žmonos, atsiprašė žmonos motinos. Tokie veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimą, todėl yra vertinami kaip nuoširdus galėjimasis.

Taigi, V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. K. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. K. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta šeimos nario, t.y. žmonos, gyvybė, todėl jam turi būti paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. K. V. K. anksčiau neteistas, iki nusikaltimo dirbo UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) vairuotoju, administracine tvarka baustas (b. l. 165, 166), psichikos sveikatos priežiūros centre neįregistruotas (b. l. 172). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jam laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikaltimą nustatytina mažesnė už baudžiamojo įstatymo už šiuos nusikaltimus sankcijose numatytą bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. B. pareiškė 13069,50 Lt civilinį ieškinį turinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginti, nepilnamečiams vaikams E. K. ir K. Č. po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusios ir civilinės ieškovės dukros T. K. laidojimo išlaidas (b.l. 46-51), kas sudaro 12769,50 litų. Kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl pilnai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 12769,50 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, tai konkretaus fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad dėl nusikaltimo padaryta neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, tačiau nustatant jos dydį, turi būti atsižvelgta į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Vertinant moralinės žalos dydį nukentėjusioji nurodė, jog dukra buvo jai artimiausias žmogus. Dukra buvo nužudytas tyčia, dėl savo sutuoktinio kaltės, savo vaikų tėvo, su kuriuo pragyveno ilgus metus. Dėl netikėtos dukters, o vaikams - motinos mirties, tiek ji, tiek vaikai išgyveno dvasinį sukrėtimą, moralinį skausmą, pergyvenimų. Vaikai neteko motinos ir maitintojos, o ji neteko senatvėje sulaukti dukters pagalbos ir paramos. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl dukters mirties, o vaikai dėl motinos, nukentėjusioji G. B. ir vaikai patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tačiau pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgiama tiek į jį didinančias, tiek ir į jį mažinančias aplinkybes, kad būtų pasiekta kiek įmanoma adekvati nukentėjusiųjų patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija. Nagrinėjamu atveju, vertinant nusikalstama veika atsiradusias neatstatomas pasekmes - gyvybės atėmimas, vis dėlto, svarbu atsižvelgti ir tinkamai įvertinti neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip kaltinamojo asmenybė, jo charakteristika, pačios nukentėjusiosios netinkamas elgesys, kuris neatitiko moralės nuostatų ir pagarbos sutuoktiniui, kas taip pat leidžia teigti, kad iš dalies pati nukentėjusioji sukūrė tokią rizikingą situaciją, susijusią su jo pačios saugumu. Todėl atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir į kaltinamojo asmenybę, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo nukentėjusiosios G. B. bei vaikų E. K. ir K. Č. naudai priteistina po 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Teismo posėdyje nukentėjusioji G. B. pateikė 300 Lt pinigų priėmimo kvitą advokatės R. V. paslaugoms apmokėti. Todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiosios G. B. naudai.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) peilis, T. K. drabužiai ir avalynė, dveji džinsai, vienas batas, liemenėlė - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 2) T. K. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3110c“ su Tele2 SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai G. B.; 3) V. K. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su Bitės SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini), diržas, raktas, žiebtuvėlis, grandinėlė su pakabuku, du loterijos „Perlas“ bilietai, V. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2002-06-28, V. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2002-05-15 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalyje 3 punkte ir nuteisti jį 12 dvylikai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. vasario 28 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos– 2009 m. rugsėjo 23 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. atžvilgiu, palikti tą pačią, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiosios G. B. naudai 12769,50 Lt (dvylika tūkstančių septyni šimtai šešiasdešimt devyni litai) turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. K. vaikų E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir K. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai po 30 000 (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. K. 300 (tris šimtus) litų G. B. advokatės paslaugoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) peilį, T. K. drabužius ir avalynę- dvejus džinsus, vieną batą, liemenėlę - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) T. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3110c“ su Tele2 SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai G. B.; 3) V. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su Bitės SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini), diržą, raktą, žiebtuvėlį, grandinėlę su pakabuku, du loterijos „Perlas“ bilietus, V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2002-06-28, V. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2002-05-15 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.