Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-13 · Byla Nr. A2.9.-1475-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
A2.9.-1475-865/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00751-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-1475-865/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00751-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 48.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjai advokato padėjėjai D. A.,

išnagrinėjusi R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2013 m. gruodžio 30 d., būdamas su savo mažametėmis dukromis E. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), automobilyje, stovėjusiame prie namo Nr. 306, esančio Ukmergės g., Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, girdint dukroms sakė, kad jų motina „debilė“, „nenormali“. Tokiu būdu R. T. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams.

Teismo posėdyje R. T. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir parodė, jog nuo skyrybų dienos situacija sudėtinga. Skyrybos vyko gal 1,5 metų, per tą laiką vaikų beveik nematė. Su buvusia žmona pasirašė susitarimą, kuriame numatyta matymosi su vaikais tvarka. Gal pirmą mėnesį po to ir nebuvo kliūčių, bet ateityje vis neišeidavo suderinti pasimatymų su vaikais datos. Atvažiuodavo jis kartu su seneliu pasiimti vaikų, bet Jurgita jų neduodavo, dar vaikams girdint pasišaipydavo. Matydavo, kad Jurgita skyrybų nuoskaudas perkelia ant vaikų ir vaikai tą išgyvena. Didžiausias kliūvinys, dalinai yra Klaipėda, nes dirba Vilniuje, o gyvena ir turi draugę Klaipėdoje. Vasarą vaikai savaitę praleido su juo Klaipėdoje, viskas buvo gražu, nesitikėjo, kad viskas gali taip pakrypti. Buvo dar atvejas, kai norėjo vežtis vaikus į Klaipėdą, bet vaikai stresavo, nenorėjo važiuoti. Prieš Kalėdas taip pat norėjo paimti vaikus, mašinoje vaikams paaiškino situaciją, kad ruošiasi važiuoti į Klaipėdą. Tada dukra paskambino mamai, ta matyt, pasakė lipti iš mašinos, kai abi dukros staiga šoko bėgti iš mašinos. Bėgo vos ne kitoms mašinoms po ratais, jų nesivijo, bet šūktelėjo, kad grįžtų atgal į mašiną. Kai dukros atsisėdo į mašiną, nuvažiavo į aikštelę. Susutojus aikštelėje jos vėl puolė bėgti iš mašinos. Mano, tai asmeninės problemos, kad gyvena Klaipėdoje ir ten turi draugę. Prašė dukros duoti mamą, kad pakalbėtų su ja, bet ji nekalbėjo. Būna situacijos, kad jam privalu važiuoti į Klaipėdą darbo reikalais. Atsakydamas į klausimus parodė, jog gal tuo metu pats sau jis burnojo po nosimi, bet ne vaikams. Labai gailisi, nes lygiai taip pat aš galėjo eiti, rašyti skundus dėl ankstesnių motinos klyksmų ant savo vaikų. Kai vaikai bėgo iš mašinos, jis vienai sugriebė už striukės, bet tik todėl, kad nepalįstų kitoms mašinoms po ratais. Po šio įvykio jo draugė atėjo, atsisėdo į mašiną, pasakė, kad į Klaipėdą nebevažiuos, nes nenori dukros, tada nusprendė važiuoti pas jo krikšto mamą. Pasakė, kad jis su vaikais važiuoja pas tetą, bet, kadangi, privalėjo grįžti į Klaipėdą, paprašė, kad Elinga paskambintų močiutei ir paklaustų, ar ji galės pabūti su vaikais, nes Jurgita dirbo. Paliko vaikus Jurgitos mamai, o pats prieš išvažiuodamas į Klaipėdą, užvažiavo į vaikų teisių skyrių ir ten parašė skundą. Visa ši byla prasidėjo po skundo, kurį jis parašė vaikų teisių tarnybai. Sakė žodžius “debilė ir nenormali”, bet ne vaikams. Kai gyveno santuokoje, vaikai girdėjo iš Jurgitos pusės dar ne tokių žodžių. Vaiką griebė už striukės, kad vaikas nepalįstų po kita mašina. Jurgita pasakė, kad liepė telefonu vaikams pasitraukti į saugią vietą, bet ji nežinojo, kur jie stovi, kad aplink buvo kitų mašinų. Po pokalbio vaikų teisių tarnyboje visiškai pasikeitė Jurgitos bendravimas. Dabar su vaikais bendravimas pasikeitęs, stengiasi šios temos neliesti, nejudinti. Ant vaikų jis niekada nepyko.

Šalies argumentai

R. T. paaiškinime nurodė, jog jis 2013 m. gruodžio 30 d. atvyko paimti dukterų ir praleisti su jomis savaitgalio. Iš karto dukteris informavo, ką suplanavo veikti kartu savaitgalį, pasakė, kad vyks į Klaipėdą (buvo suplanavęs apsilankymą Klaipėdos delfinariume). Pamatęs, kad mergaitės dvejoja, pasiūlė paskambinti mamai ir jai pranešti apie tai. Dukra Elinga paskambino motinai, po to pasakė savo sesei bėgti iš automobilio. Tuomet mergaitės, išsigandusios motinos panaudoto psichologinio smurto, abi atsidarė automobilio dureles ir puolė bėgti iš mašinos. Išsigandęs dėl jų saugumo (aplink važinėja mašinos), liepė sustoti. Nenorėdamas kelti įtampos ir siekdamas, kad mergaitės nusiramintų, pažadėjo, kad į Klaipėdą nevažiuos. Nuvažiavo į prekybos centro BIG stovėjimo aikštelę. Tuo metu Elingai vėl paskambino jų mama ir, turbūt vėl liepė mergaitėms bėgti iš mašinos į gatvę, nes Elinga vėl puolė šokti iš mašinos. Kadangi buvo prisisegti saugos diržai, tai jis spėjo sugriebti Elingą už striukės krašto. Tuomet paprašė duoti telefoną, nes ji vis dar kalbėjo su mama. Norėjo pakalbėti su J. T., kad ji negąsdintų vaikų ir nekeltų nereikalingo streso, tačiau J. T. su juo nekalbėjo, padėjo ragelį. Jis mano, kad mergaitės yra stipriai įtakojamos J. T. ir neigiamai nuteikiamos jo, kaip tėvo, atžvilgiu. Nesvarbu, ką besiūlytų - pirma skambina mamai, o paskui sako, kad nenori to daryti. Mato, kad ir ką siūlo, jos nežino norėti ar ne, nes J. T. daro joms spaudimą, bandydama nuteikti dukteris prieš jį, pažeidžia ne tik jo, bet ir dukterų interesus, naudoja prieš jas psichologinį smurtą. Dėl jam inkriminuojamo pažeidimo esmės ir aplinkybių paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 30 d. apie 10 val., atvykęs pasiimti dukterų adresu Ukmergės g. 306, Vilniuje automobilyje su dukterimis nekonfliktavo, nerėkė, ant jų, nesikeikė, negriebė iš dukters Elingos telefono, nes ji pati ištiesė jam telefoną, o J. T. telefonu su juo nekalbėjo. Dėl J. T. prieš dukteris naudojamo psichologinio smurto aplinkybėmis, kurias nurodė aukščiau, garsiai sau pasakė žodžius, „debilė“, „nenormali“. Pripažįsta, kad pasielgė neapdairiai bandydamas mergaitėms paaiškinti skyrybų priežastį ir pasakė, kad su jų mama išsiskyrė dėl pastovių barnių, šeimos netekimas jam sukėlė traumą, dėl ko vos nepasikorė (dėl pasakyto labai gailisi) (b.l. 3-5).

Teismo posėdyje liudytoja J. T. parodė, jog R. T. buvęs sutuoktinis. Viskas buvo parašyta pareiškime. Buvo paskirtas vaikų pasimatymas su tėčiu, kai vaikai su juo susitiko, jai paskambino verkdamos, nes tėtis jas norėjo išsivežti, kur neplanavo. Kadangi, vaikai nenorėjo važiuoti, tėtis labai supyko. Kadangi, tėtis su ja atsisakė kalbėti telefonu, paprašė, kad dukros išliptų iš jo mašinos ir pareitų namo, nes buvo netoli namų, o ji paskambino seneliams, kad jie atvažiuotų pažiūrėti vaikų. Tada išlipo ir bardamasis tėtis, sutramdė dukras piktuoju ir išsivežė toliau. Tada paskambino ji vaikų teisių tarnybai, paklausė, ką daryti. Vaikų teisių tarnybos darbuotojai ją su kažkuo sujungė ir sakė, kad paprašytų, jog tėtis apsiramintų. Jiems bepykstant, vaikas siuntė žinutes, kur važiuoja. Buvęs vyras atsiliepė į jos mamos skambutį, mama jam pasakė, kad šis nusiramintų. Buvęs vyras su vaikais nuvažiavo iki jo krikšto mamos, vėliau paskambino jos tėvams, kad grąžina vaikus. Vaikai buvo labai išgąsdinti, visą vakarą guodėsi. Atsakydama į klausimus parodė, jog vaikai išsigando netikėtumo, buvo keikiamasi vaikus besivejant. Buvo parašyta žinutėje, kad vaikai su buvusiu vyru bus su seneliais Vilniuje, o ne kažkur važiuos. R. T. gyvena Vilniuje pas savo tėvus. Ji jam bendrauti su vaikais nedraudžia, bet kalbos apie važiavimą į kitą miestą nebuvo.Iš anksto nežinojo, kad bus važiuojama į Klaipėdą. Vieną kartą apgaulės būdu vaikai buvo išvežti į Klaipėdą. Vaikai paskambino prašyti pagalbos, nes ant jų buvo šaukiama, rėkiama. Konfliktas įvyko jai net nežinant, dukros paskambino verkdamos. Mergaitės telefonu pasakė, kad duotų pakalbėti su tėčiu, jis atsisakė, tada pasakė, kad jos paliktų visus daiktus ir eitų namo. Su R. T. drauge nėra bendravusi. Nenurodo mergaitėms rašyti žinučių, kai jos būna su tėčiu. Šiai dienai vaikai nėra užrašyti pas psichologą, ketina nueiti į asmeninę konsultaciją. Mergaitės išsigando tėčio pykčio. Vaikai paskambinę verkė, pirmas jos klausimas buvo ko verkia, fone girdėjo rėkiantį tėtį.

Šalies argumentai

J. T. paaiškinime nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 30 d., sutartu laiku, suruošė dukras pasimatymui su tėvu, jos sėdo į R. T. automobilį. Tačiau netrukus paskambino išsigandusi vyresnioji dukra ir verkdama pasakė, kad tėčiui reikia į darbą Klaipėdoje ir jis liepia joms važiuoti kartu, o kai vaikai važiuoti atsisakė, labai supyko ir ėmė baisiai rėkti. Paprašius perduoti ragelį tėčiui, norėdama jį nuraminti, pasiūlė vaikams likti namuose, jei jis šiandien bendrauti negali, tačiau jis šaukė toliau, kad nekalbės su ja, ir vešis vaikus kur nori, bei nesiruošia jai atsakyti kur. Negalėdama sustabdyti tėvo agresijos žodžiais, paprašė dukters pasiimti sesutę, raktą ir eiti į namus (automobilis tebestovėjo šalia namų), o su vaikais pabūti ateis seneliai. Mergaitėms išlipant jis nesivaldydamas rėkė toliau, šaukdamas ir keikdamasis vijosi išsigandusius vaikus šaligatviu ir grasindamas iškviesti joms policiją, sugrąžino į automobilį, verkiančias nusivežė iki parduotuvės BIG. Tuo metu ji paskambino netoliese gyvenantiems seneliams, jie tuoj pat išskubėjo pas vaikus. Kreipėsi pagalbos į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, bei, tarnybos patarimu, bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi į policiją, prašydama esant galimybei sustabdyti buvusio vyro automobilį ir apraminti įsisiautėjusį tėvą bei nuraminti išgąsdintus vaikus. Nelaukdamas senelių, tėvas jėga išlupo vaikui iš rankų telefoną (liko apdraskytas pirštukas), prievarta sulaikė dar kartą išlipti bandžiusias mergaites (tempė už striukės) ir išgąsdinti verkiantys vaikai dideliu greičiu (sukeliant pavojų net gyvybei), tėvui nuolat šaukiant, buvo išvežti Avižienių kryptimi. Apsiraminęs R. T. apie 14:30 atvežė vaikus į jos tėvų namus. Psichologinis smurtas prieš vaikus kartojasi ir dažnėja. Vaikams nepaklūstant besąlygiškai, tėvas įsiunta ir ima grasinti, psichologiškai smurtauti (pvz.: „jeigu jūs nevažiuosit, aš prarasiu dalį algos“, „jūs neleidžiate man būti tėčiu“ „aš jūsų mamą į teismą paduosiu“ ir pan.), prašymų elgtis su vaikais tinkamai yra nepaisoma, o pastaruoju metu tėvo pykčio priepuoliai dažnėja, yra netgi fizinio smurto apraiškų. Ūmus vyro elgesys, ypač išgėrus (dabartiniais įstatymais traktuojama, kaip smurtas artimoje aplinkoje) buvo viena iš skyrybų priežasčių, dabar šis ūmaus bendravimo modelis perkeliamas į bendravimą su vaikais, ir tai kelia nerimą (b.l. 25).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašte konstatuojama, kad tiek R. T., tiek J. T. savo pareiškimais prieštarauja viens kitam (b.l. 6).

Iš skambučio bendrosios pagalbos telefonu išklotinės matyti, jog 2013 m. gruodžio 30 d. 11.06 val. buvo registruotas pranešimas apie tai, kad buvęs vyras R. T. važiuodamas automobiliu Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) psichologiškai smurtauja prieš 9 ir 11 m. dukras, veža jas Avižienių link (b.l. 24).

Tyrimo metu apklausta nepilnametė E. T. parodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. tėtis atvažiavo prie namų Ukmergės g. 306-73, Vilniuje, paimti jos ir sesės, kad važiuoti pas jį į namus ir susitikti su seneliais. Joms įlipus į automobilį, tėtis pasakė, kad jam reikės dirbti ir jis turi važiuoti į Klaipėdą. Kadangi ji su sese atsisakė važiuoti į Klaipėdą, tėtis supyko ir pradėjo šaukti, liepė skambinti mamai. Mama pasakė, kad ji su sese išliptų iš automobilio ir grįžtų namo. Tėtis, supykęs, pradėjo ant jų šaukti, liepė grįžti į automobilį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vadino mamą „debile“, grasino, kad jei ji su sese negrįš į automobilį, jis iškvies Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir policijos pareigūnus. Joms grįžus į automobilį, tėtis ir toliau rėkė ant jų, buvo piktas, nuolat kartojo, kad jų mama yra nenormali, kad jei būtų su ja gyvenęs – būtų pasikoręs, klausinėjo, ar norėtų tėčio pakaruoklio. Po to liepė prisisegti saugos diržus ir nuvežė prie prekybos centro BIG. Ji vėl paskambino mamai. Mama liepė išlipti iš automobilio ir eiti namo. Tuomet tėtis griebė ją už striukės, liepė duoti telefoną pakalbėti su mama, bet kadangi jis griebė už telefono, šis atsijungė. Tėtis vėl nusikeikė ir pradėjo važiuoti labai greitai. Važiuodamas kalbėjo telefonu su močiute, mamos mama. Po to jie atvažiavo į Vievį (b.l. 30-31).

Tyrimo metu apklausta nepilnametė E. T. davė analogiškus E. T. parodymams (b.l. 33).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog R. T. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, savo kaltę jis neigė, tačiau pats parodė, jog vartojo tąkart necenzūrinius žodžius mergaičių akivaizdoje apibūdindamas jų mamą. Tą patvirtino ir liudytoja J. T., kuri nurodė, jog mergaitės pasakė jai apie tai, jos nurodyti žodžiai sutampa su R. T. įvardintais žodžiais, kuriuos jis sakė apibūdindamas vaikų mamą. Nors jis pats teigė, jog tuos žodžius pasakė sau, tačiau garsiai, mergaitės juos girdėjo, tas nurodyta ir dukterų surašytuose paaiškinimuose. Visos kitos aplinkybės iš kaltinimo šalintinos, kadangi, kaip matyti, abi proceso šalys nesusitaria, jų parodymai prieštaringi, išskyrus šeimos narių kitų liudytojų nėra, vaikų parodymai, t.y. liudijimai prieš artimiausius asmenis vertintini kritiškai, kaip komplikuoti, jas gali įtakoti tiek vienas, tiek kitas iš tėvų. Taigi, R. T. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį – tėvas girdint dukroms, nepagarbai kalbėjo apie jų motiną, į tai, kad nenustatyta R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: 39 metų amžiaus, išsituokęs, turi du vaikus, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, tačiau ne už analogišką pažeidimą, duomenų apie teistumą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. T. skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti R. T. už pažeidimą, padarytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė