Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, o būtent: G. S., 2020 m. gruodžio 2 d., 16:07 val., Marijampolės r., Pilviškių mstl., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelėje, iš I. N. neteisėtai įgijo į dvi plastikines dėžutes, apvyniotas maistine plėvele, supakuotus gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 533,008 g psichotropinės medžiagos - amfetamino. Šią psichotropinę medžiagą G. S. neteisėtai laikė savo naudojamame automobilyje „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo gabeno iki Tauragės r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną 17:25 val., buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Po automobilio sustabdymo, policijos pareigūnui radus dalį gabenamos psichotropinės medžiagos, G. S., trukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y. išimti ir apžiūrėti rastą psichotropinę medžiagą bei siekdamas sunaikinti įkalčius, taip išvengiant baudžiamojo persekiojimo, iš policijos pareigūno rankų atėmė vieną plastikinę dėžutę su psichotropine medžiaga ir jos turinį išbėrė ant žemės. Po ko, įvykio vietos apžiūros metu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistė paėmė vieną dėžutę su psichotropine medžiaga iš G. S. naudoto automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei surinko G. S. ant žemės išbertas psichotropines medžiagas, Tokiu būdu įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta 533,008 g psichotropinės medžiagos - amfetamino.

2. G. S. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: G. S., 2020 m. gruodžio 2 d., 17:25 val. Tauragės r., (duomenys neskelbtini), savo rankinėje neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje apyvartoje draudžiamą triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - kastetą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu šį ginklą rado ir išėmė.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. S. laikinai sulaikytas 2020 m. gruodžio 2 d. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Klaipėdos apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. S. gynėjo advokato M. Vasiliausko skundas atmetamas

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas, 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

8. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, jog bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis G. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų T. D., J. A., Š. P. parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratos, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

9. Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

11. G. S. kaltinamas padaręs nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, taip pat jis kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis G. S., suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis tikimybę, jog kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ne tik inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis G. S. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teismas įvertino kaltinamojo socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę, ryšius užsienyje. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad G. S. susituokęs, augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, jo sutuoktinė paskirta savo sesers globėja, pats G. S. įsteigęs mažąją bendriją, kurioje dirbo bei turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Tokios aplinkybės, gynėjo nuomone, leidžia teigti, kad jis turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius. Vis tik šiuo konkrečiu atveju vien socialinių ryšių turėjimas savaime nepaneigia prognozuojamo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybės. Būtina įvertinti bylos duomenis, kad G. S. buvo teistas užsienio valstybėje, Lietuvoje jis buvo teistas dėl prekybos žmonėmis, ši nusikalstama veika vykdyta ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad G. S. turi ryšių užsienyje, o ryšių užsienyje turėjimas padidina jo pasislėpimo tikimybę. Aplinkybės, susijusios su ankstesniu G. S. teistumu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis linkęs nesilaikyti įstatymų. Be to, šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos nepraėjus trims mėnesiams po R. S. išregistravimo iš probuojamų asmenų duomenų registro. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl vienintelė galimybė to išvengti yra griežčiausios kardomosios priemonės taikymas. Apygardos teismas darydamas išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo, tinkamai įvertino visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šios išvados, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nepaneigia skundo argumentai, jog byloje nėra patikimų duomenų apie G. S. ketinimus bėgti (slėptis) nuo teismo, o taip pat, kad pablogėjo jo sutuoktinės sveikata dėl patiriamo streso po G. S. sulaikymo.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

13. Šioje baudžiamojoje byloje G. S. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas. Labai sunkus nusikaltimas, kurį padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis kaltinamas padaręs ne atsitiktinį, bet galimai iš anksto suplanuotą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Nors G. S. iki sulaikymo dirbo, iš jam pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydamas nusikalstamą veiką jis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Be to, viena iš G. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų susijusi su trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, kuri galimai padaryta siekiant naikinti įkalčius. Baudžiamosios bylos duomenimis G. S. praeityje darė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas Lietuvoje bei užsienio valstybėje. Jau minėta, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos nepraėjus trims mėnesiams po R. S. išregistravimo iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Taigi visi šie aptarti duomenys leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog G. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.

14. Paskirta kardomąja priemone G. S. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. G. S. laikomas suimtu nuo 2020 m. gruodžio 2 d., suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visus reikšmingus duomenis – G. S. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, ir pagrįstai sprendė, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo G. S. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam G. S. vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir 5 000 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti tiek kaltinamojo pasislėpimo, tiek naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam G. S. šioje proceso stadijoje maksimaliam trijų mėnesių terminui pratęstas pagrįstai. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi G. S. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.