Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-457/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
1A-457/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Rūta Mickevičienė (pran.), Viktoras Kažys
Nuteistasis
A. V., G. D., ir G
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-457/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1, 1.2.4.5, 1.2.4.8, 1.1.8.1, 1.1.7.2.7 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjas),teisėjų: Kęstučio Jucio ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,nuteistajam A. V. ,gynėjui advokatui Romualdui Vitkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 129 str. 1 d., - laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

pagal LR BK 138 str. 1 d., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 140 str. 1 d., - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. V. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. V. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 714 Lt T. V. gydymo išlaidoms atlyginti, o iš nuteistojo A. V. ir nuteistojo G. D. solidariai priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 714 Lt S. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš nuteistojo A. V. priteista S. S. 6000 Lt turtinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir G. D. , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neskundžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., nuo 20 val. 00 min. iki 24 val. 00 min., būdamas neblaivus, aptikęs savo žmoną T. V. J. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, įtaręs ją neištikimybe su kartu girtavusiais J. N. ir S. V. , dėl to supykęs, su pertraukomis tyčia sudavė J. N. rankomis ir kojomis 22 smūgius į galvą, po 5 smūgius į krūtinę ir nugarą, metaliniu strypu sudavė 2 smūgius į pakaušį, 1 smūgį į krūtinę, 2 smūgius į juosmenį, 2 kartus užšoko ant gulinčio J. N. , tuo padarydamas pastarajam daugybinius odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, juosmens dešinėje pusėje, muštines žaizdas dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, pakaušyje, daugybines poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, pilve nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, nosies kaulų lūžį, dešiniojo VI ir kairiųjų VI, VII, XI, VII-X šonkaulių lūžius, plaučių sumušimą, kraujo išsiliejimą tuščiosios žarnos pasaite, kas sukėlė J. N. hemoraginį – trauminį šoką, pasireiškusį kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, oro susikaupimu krūtinplėvės dešinėje pusėje ir krūtinės ląstos dešinėje – paodyje bei kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu A. V. nužudė kitą žmogų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su G. D. , būdamas neblaivus, tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, t. y. J. N. namuose, supykęs ant S. V. (A. V. įtarė žmonos neištikimybę su pastaruoju, o G. D. , kerštavo dėl savo nepilnametės sesers, buvusios S. V. sugyventinės, mirties) sudavė pastarajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio antakio, viršutinės lūpos muštinės žaizdas bei smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2005-07-19, nuo 20 val. 00 min. iki 24 val. 00 min., suradęs savo žmoną T. V. J. N. namuose girtaujančią su S. V. ir J. N. , supykęs ant jos, sudavė pastarajai daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai galvos ir veido sumušimą, smegenų sukrėtimą, sėdmenų nubrozdinimus bei devintojo dešinės pusės šonkaulio lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė T. V. sveikatą, t. y. šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo labai gailintis dėl savo nusikalstamų veiksmų, tačiau čia pat dalį jų neigia. Apelianto teigimu, jam buvo daromas spaudimas, t. y. jis buvo verčiamas pasirašyti, jog sutinka į įvykio vietą vykti be gynėjo, be to, jis buvo vežamas vienu automobiliu su G. Z. , kuris jam darė spaudimą, reikalaudamas prisiimti visą kaltę bei pripažinti turėjus metalinį strypą. Apelaiciniame skunde nuteistasis kategoriškai neigia turėjęs minėtą strypą. Pasak apelianto, Trakų r. PK pareigūnas E. L. davė melagingus parodymus apie tai, kad jis ir G. Z. į įvykio vietą buvo vežami atskirai. Tvirtina, jog Trakų raj. PK turi tik vieną konvojaus automobilį, be to, nebuvo apklausti liudytojai O. K. ir D. F. , kurie, anot apelianto, patvirtintų, jog jis ir G. Z. į įvykio vietą buvo vežami kartu.

Skunde taip pat nurodoma, jog 2006-03-03 apklausos metu jis buvo verčiamas duoti parodymus apie tai, kad G. Z. namo viduje jis neva nematė. Kritikuojami ir D. D. parodymai, kurių metu pastaroji teigė esą apeliantas žadėjo nužudyti J. N. . Pasak apelianto, šie parodymai yra melagingi, kadangi liudytoja, duodama tokius parodymus, siekia apginti savo sūnų, t. y. nuteistąjį G. D. , be to, ji keršyja apeliantui už tai, kad šis, anksčiau dirbdamas kolūkyje, pas ją namuose rasdavo ir sunaikindavo naminę degtinę.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtą realią žalą bei jo turtinę padėtį. Pabrėžia neturįs jokio pajamų šaltinio, be to, dar išlaiko dukrą, todėl priteista 30000 Lt suma jam yra nepakeliama finansinė našta.

Šalies argumentai

Nors apeliaciniame skunde nesuformuluoti aiškūs reikalavimai, tačiau iš jo turinio galima suprasti, kad apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę bei priteistos neturtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. V. neginčija jo nuteisimo pagal LR BK 140 str. 1 d. bei 138 str. 1 d., tačiau nesutinka su už J. N. nužudymą paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jis labai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, tačiau tuo pačiu kai kuriuos iš jų neigia. Pirma, A. V. nesutinka su parodymų patikrinimo vietoje duotais jo parodymais, kuriuos davė nedalyvaujant gynėjui, teigia neva buvęs priverstas pasirašyti, jog sutinka į įvykio vietą vykti be gynėjo. Antra, G. Z. , kuris buvo vežamas viename automobilyje, darė jam spaudimą, liepdamas prisiimti visą kaltę bei pripažinti turėjus strypą. Kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Iš byloje esančio įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 9, b. l. 98-109) ir protokolo dėl gynėjo atsisakymo (t. 4, b. l. 97) matyti, kad prieš atliekant šį procesinį veiksmą A. V. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė, ką patvirtina jo parašas protokole, todėl parodymų patikrinimas įvyko advokatui nedalyvaujant. Duomenų, kad apeliantas tai padarė ne savo noru, o kažkieno priverstas, byloje nėra.

Priešingai nei teigia apeliantas, šio procesinio veiksmo metu jis tik parodė kaip vienas, o taip pat su G. D. rankomis mušė bei kojomis spardė J. N. (tai darė penkis kartus), tačiau visai nieko neužsiminė, jog smūgius būtų sudavęs metaliniu strypu. A. V. teigė, jog „G. Z. , pasiėmęs iš automobilio metalinį strypą, nuėjo, kaip jis (G. Z.) sakė, suduoti kontrolinius smūgius“ (t. 4, b. l. 98-100). Iš šio protokolo turinio matyti, kad A. V. davė G. Z. kaltinančius parodymus apie aplinkybes, susijusias su metalinio strypo panaudojimu ir niekada neprisipažino strypu smūgiavęs J. N. , todėl visiškai nesuprantamas ir nelogiškas apelianto aiškinimas, kad G. Z. jį vertė prisiimti visą kaltę įvykio metu turėjus strypą.

Apelianto versiją, kad į įvykio vietą jis buvo vežamas viename automobilyje su G. Z. , ištyrė pirmosios instancijos teismas, apklausęs kaip liudytojus policijos darbuotojus E. L. , D. G. ir V. L. . Iš liudytojo E. L. parodymų matyti, kad A. V. ir G. Z. į vietą, kurioje buvo atliekamas parodymų patikrinimas, buvo vežami skirtingais automobiliais (t. 9, b. l. 186-187). Duomenų, kad šis liudytojas davė melagingus parodymus, byloje nėra. Be to, iš byloje esančių parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad A. V. ir G. Z. parodymų patikrinimas įvyko skirtingu laiku: šis procesinis veiksmas su G. Z. buvo atliekamas 2005-07-28, nuo 19 val. 20 min. iki 20 val. 20 min. (t. 3, b. l. 96-100), o su A. V. parodymų patikrinimas pradėtas 21 val. 15 min ir baigtas 21 val. 40 min. (t. 4, b. l. 98-109). Iš jau anksčiau aptarto įtariamojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 4, b. ml. 98-109) daroma išvada, kad apeliantas į įvykio vietą atlikti minėtą procesinį veiksmą Trakų raj. PK areštinės automobiliu buvo atvežtas tik iki posūkio į (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur buvo persodintas į lengvąjį automobilį ir nuvežtas toliau (taip nurodyta tyrėjos O. K. surašytame 2005-07-28 protokole). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto teiginys, jog jis neva kartu su G. Z. vyko į įvykio vietą, nepasitvirtino.

Apelianto nurodytos versijos negalėtų patvirtinti ir policijos darbuotojas D. F. , kuris, kaip tyrėjas, byloje neatliko jokių procesinių veiksmų, tik buvo įtrauktas į tyrimo grupę bei 2005-07-20 nuvyko į įvykio vietą, iškart kai buvo surastas negyvas J. N. (t. 1, b. l. 4-5, 152-153).

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo 2006-03-03 ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra neteisingi, kadangi buvo priverstas pasakyti, jog G. Z. namo viduje nematė. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka ir štai dėl ko:

Iš byloje esančio 2006-03-03 įtariamojo papildomos apklausos protokolo (t. 4, b. l. 118-119) matyti, kad apklausiant A. V. kaip įtariamąjį dalyvavo jo gynėjas, prokuroras ir į tyrėjos užduotą klausimą apie G. ir H. Z. bei įtariamojo santykius su jais A. V. atsakė: „prie automobilio aš mačiau, kaip G. Z. , laikydamas rankoje metalinį strypą su žodžiais apie būtinumą suduoti kontrolinį smūgį, nuėjo link J. N. namo. Ar buvo jis užėjęs į namą, aš nemačiau“. Iš protokolo turinio darytina išvada, kad A. V. į jam užduotus klausimus atsakinėjo savo noru ir niekieno neverčiamas, papildydamas savo atsakymus ir plačiau paaiškindamas įvykio aplinkybes, kiekvieną užrašytą jo atsakymą pats perskaitė ir po juo pasirašė. Tad jo iškelta versija apie neva jam darytą spaudimą įvertinama kaip gynybinė pozicija siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. V. viso proceso metu buvo nenuoseklus: iš pradžių pripažino, jog jis J. N. ranka sudavė per veidą ir pastūmė, o šiam nukritus, spyrė koja. Po to sumušęs S. V. , galiausiai vėl grįžo prie J. N. , kuriam rankomis ir kojomis smogė dar penkis kartus, tačiau nematė, ar G. Z. , paėmęs iš automobilio metalinį strypą, juo sudavė J. N. („< ... > mes tuo metu buvome prie automobilio, todėl negaliu pasakyti, ką G. Z. G. Z. darė J. N. namuose“, „< ... > ar buvo jis (G. Z.) užėjęs į namą, nemačiau“) (t. 4, b. l. 83-85, 110-111, 118-119). A. V. teisiamajame posėdyje davė prieštaringus parodymus ir pradėjo tvirtinti, jog pats matė, kaip G. Z. ne tik sudavė metaliniu strypu J. N. , bet ir spyrė koja į pilvą (t. 9, b. l. 181-184). Be to, A. V. , ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigęs G. Z. buvus name, teisme jau tvirtino priešingai: „pirmą kartą G. Z. su strypu pamačiau name“ (t. 9, b. l. 183).

Taigi kaip matyti, versiją apie tai, kad G. Z. su strypu rankoje ne tik buvo užėjęs į J. N. namą, bet ir apeliantas matė momentą, kaip strypu buvo suduota J. N. , nuteistasis A. V. iškėlė tik po 2 metų 6 mėnesių, kuomet byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad toks nuteistojo skirtingas bylos aplinkybių aiškinimas yra bandymas pateisinti savo poelgį, siekiant sušvelninti atsakomybę dėl neteisėtų smurtinių veiksmų prieš J. N. . Logiškai nesuprantamas A. V. elgesys jau pirmųjų apklausų metu nepaminėti tokios svarbios aplinkybės (G. Z. turėjus strypą bei juo smogus J. N. ), o priešingai, ją pačiam neigti (tvirtino namo viduje nematęs G. Z.) ir teisme galiausiai iškėlus versiją, jog G. Z. metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam J. N. Kadangi apelianto iškeltos versijos nepatvirtina faktiniai bylos duomenys, tokie jo teiginiai laikytini išgalvota versija, kurią paneigia netgi jo paties ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi, o duotus parodymus teisme atmetė kaip nepasitvirtinusius.

Apelianto siekį įtikinti teismą, jog metaliniu strypu nukentėjusiajam J. N. sudavė ne jis, o G. Z. , paneigia specialisto išvada Nr. 158, gauta atlikus odorologinį objektų ištyrimą (t. 2, b. l. 141-143). Išvadoje konstatuojama, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo įvykio vietoje 2005-07-20 apžiūros metu rasto flanelinio baltos spalvos audeklo su mėlynos spalvos juostelėmis, į kurį buvo susuktas metalinis strypas, rastas įtariamojo A. V. kvapas, bet nerasti H. Z.G. Z. , G. Z. bei G. D. kvapai. Ši specialisto išvada buvo kruopščiai ištirta pirmosios instancijos teisme apklausiant specialistes V. V. ir J. A. , kurios paaiškino, kaip buvo atliekamas odorologinis tyrimas ir kuo vadovaudamosi jos davė minėtą išvadą (t. 10, b. l. 16-18). Jei G. Z. , kaip teisme teigė apeliantas, rankoje laikė metalinį strypą ir juo sudavė J. N. , tai ant jo arba ant audeklo, į kurį buvo susuktas strypas, būtų likęs, o specialistai būtų radę G. Z. kvapų pėdsakus, tačiau, kaip minėta, kitų asmenų, išskyrus A. V. , kvapų pėdsakai nerasti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šios specialisto išvados pagrįstumu, todėl kolegija teigia, kad A. V. , o ne G. Z. sudavė metaliniu strypu smūgius nukentėjusiajam J. N. Pažymėtina, kad 2006-05-11 Trakų raj. apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. ir H. Z. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl J. N. sumušimo (t. 3, b. l. 144-158). Šis nutarimas nėra panaikintas. Aiškindamasi J. N. suduotų smūgių mechanizmą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadose Nr. M12-1579/05(01), Nr. M28-1579/06 (01) ir Nr. M 53-1579/06 (01) yra nurodyta, jog dvi muštinės žaizdos pakaušyje, odos nubrozdinimai (vienas krūtinėje ir du juosmens dešinėje) galėjo būti padaryti buku, kietu, pailgu daiktu, kuo galėjo būti strypas, suduodant penkis trauminius poveikius ir šie sužalojimai kartu su kitais sužalojimais, nurodytais specialisto išvados Nr. M 1579/05 (01) 3.1 papunktyje (kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. 1, b. l. 35-46) turėjo tiesioginės įtakos mirtį sukėlusių komplikacijų išsivystymui, tame tarpe ir hemoraligiam – trauminiam šokui (t. 2, b. l. 174-176, 179-181; t. 6, b. l. 81-83). Nurodytose specialistų išvadose taip pat pasisakyta, jog teismo medicinos ekspertas negalėjo kategoriškai atsakyti į klausimą, ar dvi muštinės žaizdos pakaušyje, odos nubrozdinimai (vienas krūtinėje ir du juosmens dešinėje) galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu strypu, kadangi J. N. lavone neužfiksuoti sužalojimus individualizuojantys požymiai, kuriais remiantis būtų galima kategoriškai teigti, kad sužalojimą padarė konkretus metalinis strypas.

Kadangi pats apeliantas sutinka ir pripažįsta sudavęs nukentėjusiam J. N. smūgius rankomis ir kojomis, todėl detaliau šių aplinkybių kolegija neaptars: jos buvo ištirtos pirmosios instancijos teisme ir įvertintos nuosprendyje, kuriame konstatuojama, jog nuo A. V. padarytų sužalojimų visumos nukentėjusysis mirė. Kaip matyti iš A. V. apeliacinio skundo argumentų, jis ginčija liudytojos D. D. parodymus ir laiko juos melagingais, nes pastaroji, duodama parodymus, siekia apginti savo sūnų H. D. (jis šioje byloje kartu su A. V. yra nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. už S. V. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą). Apelianto skundo teiginį neva liudytoja D. D. davė jį kaltinančius parodymus, kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šios liudytojos parodymais apelianto kaltė negrindžiama ir tokių parodymų, kuriuos skunde išdėstė apeliantas, liudytoja teisme išvis nedavė (t. 9, b. l. 186). A. V. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė neva D. D. keršijo jam dėl nepalankiai susiklosčiusių tarpusavio santykių, niekuo nepagrįsta.

Kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo A. V. kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Nepagrįstas nuteistojo A. V. prašymas sumažinti S. S. priteistą 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokį teiginį motyvuoja tuo, jog neturi jokio pajamų šaltinio ir išlaiko dukrą. Kadangi A. V. yra pagrįstai pripažintas kaltu tyčia nužudžius J. N. , todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiajai dėl jo neteisėtų veiksmų kilusią turtinę ir neturtinę žalą.

LR civilinio kodekso (toliau -) CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nužudytojo J. N. dukrai iš jos prašomų 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisė pusę šios sumos, t. y. 30000 Lt. Teismas įvertino, kad nukentėjusioji dėl tėvo nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, atsižvelgta į atsiradusius sunkius ir neatstatomus padarinius – žmogaus žūtį, taip pat nuteistojo turtinę padėtį. Kolegijos manymu, dar labiau sumažinti S. S. priteistą neturtinę žalą nėra pagrindo, kadangi sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą būtina vertinti ne tik nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Nuteistasis A. V. yra pakankamai jauno amžiaus (jam 49 metai), darbingas žmogus, o vien ta aplinkybė, kad išlaiko dukrą ir neturi jokio pajamų šaltinio, kaip teigia apeliantas, negali būti išskirtinė ir pakankama, dėl kurios neturtinės žalos dydis galėtų būti dar labiau sumažintas.

Pagal LR CK 6.282 str. 3 d. nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tuo tarpu A. V. nukentėjusįjį nužudė tyčia, be to, nenustatyta, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki (iki nusikaltimo padarymo jis dirbo ir gavo pajamas).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., į bausmės paskirtį (LR BK 41 str.), į tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), sukėlęs neatitaisomus padarinius, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kadangi dalies esminių aplinkybių, t. y. smūgių sudavimo metaliniu strypu, nepripažino, todėl nustatyti A. V. jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas, įvertinęs šias aplinkybe bei atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, rūpinosi dukra, paskyrė A. V. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė negu LR BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkis ir artimesnė jos minimumui (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Ši bausmė nėra per griežta, todėl švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo. Teismas nuosprendyje konkrečiai nenurodė, kuria įstatymo redakcija vadovavosi (neįvardinta, kuria įstatymo redakcija buvo vadovautasi skaičiuojant bausmės vidurkį). A. V. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d., kurią padarė 2005 m. liepos 19 d. Tuo metu galiojo LR BK 129 str. 1 d. redakcija, kuri numatė, kad už tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Naujoji šios dalies redakcija, kurioje numatyta, kad už tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Kadangi teismas nurodė, jog A. V. skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos, kurią sudarė laisvės atėmimas dešimčiai metų vidurkis, konstatuotina teismą vadovavusis 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Teismas iš dviejų įstatymo redakcijų parinko švelnesnę, todėl laikoma, kad teisingai pritaikė įstatymą ir šis trūkumas šalintinas nekeičiant nuosprendžio (nelaikoma, jog padarytas esminis LR BPK esminis pažeidimas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nustatyti, kad A. V. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, vadovaujantis 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija.

Kolegijos pirmininkas Rūta MickevičienėTeisėjai Kęstutis JucysViktoras Kažys