- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1261-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01677-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui K. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė neterminuotai apriboti atsakovo valdžią nepilnametei dukrai G. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas savo kaip tėvo pareigas dukrai atlikti vengė, dukra nesirūpino ir nesidomėjo. 2007-01-23 iš atsakovo dukrai priteistas išlaikymas, kurio pastarasis neteikia. Ieškovė 2010-09-18 sudarė santuoką su R. Š.. Dukra G. auga šeimoje kaip R. Š. dukra, kadangi tikrasis tėvas (atsakovas) mergaite nesidomi. Atsakovas dukros nelanko, su ja neturi jokio ryšio, todėl dukra tėvo faktiškai net nepažįsta. Kadangi atsakovas dukra nesirūpino nuo pat gimimo iki šiol, tėvo pareigų neatliko jokia forma, neišreiškė noro bendrauti su dukra ar ją auginti bei auklėti, vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, ja visiškai nesirūpina ir neišlaiko, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-03-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: terminuotai apribojo K. M. tėvo valdžią dukrai G. A., gim. 2006-07-25; priteisė iš atsakovo K. M. 139 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. Š.; ieškinio dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmetė. Nurodė, kad atsakovas nepilnamete dukra G. nesirūpina, iki sulaikymo ir nuteisimo buvo visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukros auklėjimo ir išlaikymo, šių pareigų nevykdė ilgą laiką, šiuo metu tokios galimybės neturi dėl ilgalaikio laisvės atėmimo. Teismas nenustatė, kad atsakovas kaip tėvas pareigų dukrai nevykdė dėl svarbių priežasčių. Atsakovas dėl savo kaltų veiksmų nevykdo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, toks atsakovo pasyvus elgesys savo pareigų atžvilgiu, ilgalaikis nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, nesirūpinimas juo yra pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią. Teismo nuomone, šiuo atveju kategoriška ieškovės pozicija, siekiant neterminuotai apriboti biologinio tėvo valdžią dukrai, yra abejotina vaiko interesų požiūriu. Vaiko teisė žinoti savo tėvus, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, yra įvardijama kaip viena iš vaiko teisių, todėl tik tokiu atveju, jeigu teismas nustatytų, kad atkurti ryšio tarp vaiko ir biologinio tėvo nėra galimybių, tėvo valdžia turėtų būti apribojama neterminuotai. Teismas manė, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvo valdžios apribojimą.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – neterminuotai apriboti atsakovo K. M. tėvo valdžią dukrai G. A.. Nurodė, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą apriboti tėvystės teises ne terminuotai, bet neterminuotai. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo ir nepilnametės dukters santykių nebuvimo priežastis, todėl padarė neteisingas išvadas apie atsakovo elgesį bei perspektyvą dėl jo kaip tėvo dalyvavimo dukters gyvenime. Paaiškina, kad objektyvių kliūčių atsakovui bendrauti su savo dukra nebuvo, atsakovas nesirūpino dukra dėl subjektyvių priežasčių – noro ir motyvacijos trūkumo. Pažymi, kad esamas atsakovo elgesys ir situacija nesudaro pagrindo tikėtis, kad padėtis pasikeis. Apeliantės nuomone, priimtame sprendime teismas nepasisakė apie vaiko interesą augti pilnavertėje šeimoje, nesvarstyta galimybė apklausti mergaitę, atlikti psichologinę ekspertizę, kuri būti patvirtinusi, kad vaiko emociniai ryšiai su biologiniu tėvu nesusiformavo nuo pat vaiko gyvenimo pradžios, o patėvio teikiama globa sudaro palankias ir kompensuojančias sąlygas vaiko emocinei raidai. Nurodė, kad atsakovas būdamas įkalinimo įstaigoje negalės įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, todėl tėvo valdžia turi būti apribota neterminuotai. Be to, nenurodant terminuoto tėvo valdžios apribojimo termino neaišku, kokiu laiko tarpu ši situacija turi būti vertinama ir kada išvados dėl tėvo elgesio ir padarytų išvadų gali būti daromos. Priduria, kad teismo rezoliucinė dalis ydinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui 2006-07-25 gimė dukra G. A.. 2007-01-23 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš antstolio 2011-10-19 pažymos matyti, kad atsakovas priteisto išlaikymo nemoka. 2008-09-10 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu nepilnametės dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį mokama 195 Lt išmoka. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvystės teises dėl tėvo pareigų nevykdymo.
Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis vaiko interesais terminuotai apribojo atsakovo tėvo valdžią, nes nustatė, kad atsakovas nevykdo savo pareigų, tačiau atsakovas nori bendrauti su dukra ir atkurti emocinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Pagal LR CK 3.180 str. 1 d. teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, vadinasi, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Darytina išvada, kad nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovo ir dukters tarpusavio santykiai nėra susiformavę, t. y. šalių dukra nežino apie biologinį savo tėvą. Šiuo metu tėvo ir dukters bendravimas yra apsunkintas dėl objektyvių priežasčių – atsakovo įkalinimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas savo aktyviais veiksmais būtų siekęs įgyvendinti ar įgyvendino prigimtinę savo teisę į tėvystę (LR CPK 178 str.). Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis neteikė išlaikymo savo dukrai. Šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sudarė pagrindą apriboti tėvo teises.
Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas taikė tinkamą tėvų valdžios apribojimo būdą. Pagal LR CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (LR CK 3.161 str. 3 d.). Iš nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad tėvas darė ir daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina. Be to, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes, atsakovas nori bendrauti su dukra, tik šia teise negali naudotis dėl įkalinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovei sukūrus naują šeimą, šalių dukra auga kaip ieškovės naujojo sutuoktinio dukra, laikytini nepagrįsti. Pažymėtina, kad tėvo ir vaiko santykiai yra pagrįsti giminyste (LR CK 3.135 str., 3.130 str. 1 d.), todėl vien ta aplinkybė, kad kitas asmuo rūpinasi nepilnamečiu vaiku, nesudaro pagrindo šio žmogaus laikyti tėvu. Nepagrįsti skundo argumentai, kad tėvo valdžia turėtų būti apribota neterminuotai, nes kai kurios aplinkybės, reikšmingos tėvo ir vaiko santykiams, atsirado tik prasidėjus teismo procesui, t. y. atsiliepimu atsakovas nesutinka su ieškiniu, nori atkurti tarpusavio santykius, bendrauti, kad dukra žinotų apie biologinį tėvą. Nagrinėjamu atveju laikas, kada tėvas pradėjo siekti įgyvendinti savo teises, ir tai, kad šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių – įkalinimo, negali įgyvendinti tėvo teisių, negali būti pagrindas taikyti griežtesnį tėvų valdžios apribojimo būdą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvo valdžią neterminuotai, esant įstatyme nustatytam pagrindui, pagrįstai taikė švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis LR CK 3.183 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, taip pat į atsakovo kaltės pobūdį dėl tėvo pareigų nevykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasinaudojo įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai atsakovui nustatė laikiną (terminuotą) tėvų valdžios apribojimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde klaidingai tvirtinama, kad laikinai (terminuotai) apribojęs tėvo valdžią, teismas nepagrįstai nenustatė konkretaus termino. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, motina gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo, o atitinkamai tėvas gali kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (LR CK 3.182 str. 3 d.), ar šiuo atveju motina esant LR CK 3.180 str. 1 d. Darytina išvada, kad esant nesusiformavusiems tėvo ir vaiko santykiams bei neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas laikinai (terminuotai) apriboti tėvo valdžią, nėra sąlyginis, t. y. atitinka teisės aktų, LR CPK 267 str. reikalavimus, todėl apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su tėvų valdžios apribojo sąlygomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimą palikti nepakeistą.