Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, V. D. (toliau- Institucija) teikimą dėl G. R. (toliau – G. R.) Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, 1961 m.) 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kuri vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su 1998 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokurorė prašė teikimo netenkinti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. liepos 5 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę tenkinimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę vedė, turi dukrą iš ankstesnės santuokos, yra lankomas pataisos namuose. Nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą, pataisos įstaigoje dirba, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 21 kartą yra skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, šiuo metu kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, dengia iš gaunamo darbo užmokesčio priteistą civilinį ieškinį, su buvusiais bendrininkais ryšių nepalaiko, aktyviai dalyvauja visuomeninės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ veikloje. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam G. R. pagal OASys metodiką yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 55 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo minėta rizika sumažėjo tik 10 balų (2016 m. sausio 5 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 65 balai). Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau jam vis dar nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai (nesilaikė įstaigos tvarkos), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius), emocinė gerovė (savęs žalojimo istorija). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 55 balų net 35 balai yra kintantys, t. y. priklausantys nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad G. R. yra 21 kartą skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis yra ir 17 kartų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 9 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, kas neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip pavyzdingo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ staklininko pareigose, laisvėje taip pat dirbo, kas leidžia teigti, jog šiuo metu stebima teigiama darbinė motyvacija. Nors gaunamų pajamų nuteistajam kasdieninėms išlaidoms pakanka, tačiau svarbu įvertinti ir tai ar nuteistasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ar įsipareigojo ją atlyginti ir deda visas įmanomas pastangas jos atlyginimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pataisos namuose nuteistojo G. R. vardu gauti keturi vykdomieji dokumentai dėl 33772,01 eurų išieškojimo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką iš jo gaunamo darbo užmokesčio išieškota tik 1558,65 eurų (2019 m. gegužės 13 d. duomenimis). Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, turi suvokti pareigą atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir tam dėti maksimalias pastangas, tuo tarpu G. R. gana ilgą laiką po nusikaltimo įvykdymo ir atliekant bausmę jokių pastangų žalai atlyginti nedėjo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padarytų nuskalstamų veikų pripažino tik iš dalies, šiuo metu nors ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, gailisi, tačiau tik šių nuteistojo teiginių bausmės švelninimui nepakanka. Juolab, kad G. R. praeityje jau buvo teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą – 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 105 straipsnio 8 punktą. Nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų pobūdžio, kiekio ir padarymo aplinkybių neabejotinai atskleidžia ypatingą nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo žiaurumą bei pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką, žiaurų ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistasis nors ir sugeba įvardinti problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau nepastebi, kad tos probleminės sritys dar išlikę, gyvenimo tikslai yra trumpalaikiai, nuteistasis linkęs kitus vertinti stereotipiškai ir per anksti daryti išvadas, laisvėje suprato, kad veikos, kuriose dalyvauja yra susijusios su nusikaltimais, tačiau tai ignoravo, kas kiek laiko užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalsti, nusikaltimus vykdė su bendrininkais, nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Įvertinus visas šias aplinkybes nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių visumoje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių pakankama nuteistojo pažanga.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su savo artimaisiais bei galimybė laisvėje įsidarbinti (pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Pažymėtina, kad nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo šeimą, dukrą, dirbo, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio G. R. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. G. R. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas, V. D. teikimo, dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.