Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Matulioniui, gynėjai adv. Nijolei Raulušaitienei, nukentėjusiajai J. M., teismo medicinos specialistui Leonui Urbanavičiui uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:1)1998-02-24 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo , pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 1998-05-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas, pripažintas kaltu pagal LR BK 136 str., 271 str. 1 d. , BK 42 str. galutinė bausmė- 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 1999-05-28 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius LR 1998-12-22 Įstatymo dėl dalinės amnestijos akto“ 3 str. 3 d. sumažinta 3 mėn. ; 2)2001-01-12 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 246¹ str. 1 d. 13750 lt bauda , atimant teisę vairuoti transporto priemonę 4 m.; 3) 2001-02-13 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo su ¼ dalies turto konfiskavimu; 4)2003-01-09 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6, t.y. galutinė bausmė 1 m. 1 mėn. 10 d. laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu; 5)2003-02-27 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d., 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, BK 42 str. 4 d., prijungta neatlikta bausmė pagal 2003-01-09 nuosprendį, galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laivės atėmimo su 300 Lt turto konfiskavimu; 6)2004-11-11 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su 2003-02-27 nuosprendžiu paskirta bausme , galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2005-10-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi veika iš BK 145 str. 2 d. perkvalifikuota į 145 str. 1 d., galutinė bausmė 1 m. 25 d. laisvės atėmimo; 7)2007-04-17 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. 4 m. laisvės atėmimo, paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2010-09-14, teistumui neišnykus, 8) 2011-04-27 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1m. 8 mėn., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2011 m. sausio 20 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas J. M. atžvilgiu fizinį smurtą- gulinčiai lovoje, stipriai sugriebęs numovė kelnes kartu su pėdkelnėmis ir kelnaitėmis, suplėšė liemenėlę, spaudė savo kūnu, laikė už rankų, bandė praskėsti kojas, o nukentėjusiajai pasprukus į virtuvę, stipriai sugriebęs už rankos atsitempė į kambarį, rankomis pastūmė nukentėjusiąją, dėl to jai nukritus ant lovos, užgriuvęs spaudė savo kūnu, praskėtė kojas, rankomis užspaudė burną, liepdamas tylėti, kai nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, taip palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, įkišęs savo varpą į jos makštį, lytiškai santykiavo su J. M. prieš jos valią, spausdamas savo kūnu, siekdamas, kad J. M. jo nenustumtų ir nepabėgtų, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų šlaunų viršutinių trečdalių ir dešinio kelio sąnario šoniniame paviršiuose.

Tokiais veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad J. M. gerai pažįsta. 2011-01-20 vakare su pažįstamais G. Š. ir R. M. atėjo pas J.. Namuose dar buvo jos motina G.. Visi gėrė daug alaus. Nuo išgerto alaus pasigėrė ir „smigo“, užmigo virtuvėje ant lovos. Pabudo nuo beldimo į langą, pasiklausė kas, išgirdo, kad kažkas vaikišku balsu atsakė: „policija“. Kaltinamasis nurodė, kad jis nepagalvojo, kad ten policija, todėl nusikeikė. Manė, kad kažkas nori sumušti ir keiksmažodžiais pasiuntė, liepė varyti. Kaltinamasis nurodė tik po to pamatęs, kad nuvažiavo policijos automobilis, tada paskambino į policiją, prisistatė, klausė, kodėl ieško. Pareigūnas telefonu atsakė, kad gautas telefoninis pranešimas, kad norima išprievartauti J. M.. Jis pareigūnui pasakė, kad yra jos namuose, nieko panašaus nevyksta. Tuo metu J. girta miegojo. Kai ją pažadino, ji davė 10 ar 20 Lt, už juos parnešė jis butelį vyno, kurį visi trys: jis, J. M. ir jos motina išgėrė, po to jis išėjo į namus. Kitą dieną atėjo vėl pas J., kur kartu su G. Š., R. M., R. K. gėrė alų. J. ruošėsi vykti į Druskininkus pas draugą. Visiems girdint iš savo telefono paskambino į policiją ir atsiliepusio telefonu pareigūno paklausė, kas pranešė, kad nori išprievartauti J. M.. Pareigūnas atsakė, kad pranešė R. K.. Kaltinamasis nurodė, kad 2011 m. sausio 20 d. vakare jis lytiškai nesantykiavo su J., kodėl ji jį apkalbėjo, nežino. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusioji yra susijusi su Š., mano, kad ji turėjo lytinių santykių su Š..

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2011-01-20 apie 18.30 val. pas ją į namus atėjo pažįstami R. M. ir G. Š., atsinešė alaus, kurį visi gėrė. Namuose buvo ir mama G. M.. R. M. išėjo cigarečių ir sugrįžo kartu su A. P.. Visi keturi gėrė alų. Nukentėjusioji paaiškino, kad apie 21 val. G. Š. ir R. M. išėjo į namus, o A. P. nėjo, atsisakė išeiti. Ji jo bijojo, nes A. P. be jokios priežasties, geriant prie stalo, sudavė jai į veidą, be to, žinojo, kad jis žiaurus, linkęs smurtauti, naudoja peilį, už ką ir teistas. Ji paaiškino, kai kažkas pabeldė į langą, tai P. liepė jai niekur neiti, paklausė, kur peiliai , ir pats paėmęs 2 peilius nuėjo prie durų. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji pati policijos nematė. J. M. paaiškino, kad ji jau buvo stipriai išgėrusi, norėjo miego, todėl liepė P. eiti į namus. Nukentėjusioji nurodė, kad nepavykus P. išprašyti eiti į namus, ji nuėjusi į savo kambarį, atsigulė, drabužių nenusirengė. Ji buvo apsirengusi su apatiniais, pėdkelnėm, sportinėmis kelnėmis, golfu ir chalatu. Nukentėjusioji paaiškino, kad kai ji atsigulė, A. pradėjo prie jos lįsti: mauti kelnes, ji kelnes laikė, neleido numauti, prašė nelįsti, sakė, kad turi draugą. Nukentėjusioji nurodė, kad jai tuo metu pavyko ištrūkti ir iš kambario ji nubėgo į virtuvę. Tačiau P. sugriebė ją už rankų ir nutempė atgal į kambarį. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji šaukėsi mamos pagalbos, sakė, kad ji buvo atėjusi , įjungė šviesą ir liepė apsiraminti. Bet jai išėjus , A. P. vis tiek prie jos lindo ir toliau. A. P. sugriebė stipriai už kelnių ir jas kartu su pėdkelnėmis bei kelnaitėmis numovė. Tada A. pradėjo lipti ant jos, ji stūmė jį rankomis, bet jis visu kūnu spaudė, sugriebęs laikė už rankų, bandė kūnu praskėsti kojas. Ji šaukė paleisti, prašė pagalbos mamos. Jis užgriuvo visu kūnu, praskėtė kojas, savo varpą įkišo jai į makštį. Nukentėjusioji nurodė, kad ji visą laiką priešinosi, stumdama nuo savęs A. P., šaukė „paleisk“, „ mama, padėk“. Kai šaukdavo, A. ranka uždengdavo burną. Jis santykiavo apie 10, gal daugiau minučių. Jai pradėjo skaudėti, prašė paleisti, bet A. nekreipė dėmesio, liepė tylėti. Kaip suprato, jis lytinio akto spermos išsiliejimu neužbaigė, nulipo, bet neleido jai iš lovos atsikelti, liepė gulėti. Naktį, kai A. P. užmigo, ji nuėjo į kitą kambarį. Apie 7 val. ryte A. P. išėjo. Į policiją iš karto neskambino, nes bijojo, buvo sutrikusi. Kitą dieną apie 8 val. atėjo A. su R. M.. Šis išėjo į parduotuvę, A. P. liko, tuomet jo klausė, kodėl taip nežmoniškai pasielgė su ja. R. sugrįžo su G. Š. ir R. K.. Jie atsinešė alaus, kurį kartu gėrė, nukentėjusioji nurodė, kad ji jiems sakė, jog A. ją išprievartavo, tačiau R. liepė apie tai tylėti. Dieną ji išvažiavo į Druskininkus pas draugą I. M.. Jam papasakojo, kad ją išžagino A. P.. Draugas liepė kreiptis į policiją, todėl grįžusi iš Druskininkų 2011-01-24 kreipėsi į policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad lytinis aktas su A. P. buvo prieš jos valią, su juo santykių nenorėjo, priešinosi, kiek galėjo, A. bijojo, nes žinojo, kad jis yra žiaurus. Nukentėjusioji paaiškino, kad kai ją prievartavo , jai skaudėjo , prašė baigti. Ji patvirtino, kad buvo jai mėlynės ant kojų, nes ji priešinosi , o jis rankomis skėtė jos kojas. Nukentėjusioji patvirtino, jog lytinių santykių metu ji jautė, kad kaltinamojo varpoje yra kažkokie svetimkūniai, kaip ji nurodė ,,šratai“. Ji taip pat nurodė, kad tą vakarą ji nuėjo nusišlapinti ant kibiro ir dėl to , kad buvo neblaivi, nukrito. Ji tvirtino, kad tuo metu ji neužsigavo, jokio skausmo nepajuto . Nukentėjusioji paaiškino, kad lytiniai santykiai su P. nebuvo savanoriški, nes tokiu atveju ji nebūtų šaukusi mamos. Ji paaiškino, kad ji buvo išgėrusi , jau snaudė, o P. tada pradėjo lįsti. Ji paaiškino, kad tą vakarą gėrė alų, naminę degtinę ir ji , ir A. P. , ir kiti buvę jos namuose. Ji patvirtino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nukentėjusioji patvirtino ,kad ji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytoja G. M. parodė, kad ji nežino , ar bijo P., ar ne, nurodė, kad nebijo, nes jis dabar sėdi su antrankiais. Ji paaiškino, kad tą vakarą buvo išėjusi pas kaimynus. Vėliau ji girdėjo namuose triukšmą. Nurodė, kad girdėjo , kaip dukra šaukė, bet ar eis gi ji žiūrėti, kaip jie guli vienas ant kito. Liudytoja paaiškino, o ar jūs eitumėt žiūrėti? Liudytoja teigė, kad į kambarį nuėjo pažiūrėti kai išgirdo trenksmą, nes nukrito vazonas. Tuo metu jau viskas buvo aprimę. Ji paaiškino, kad kai atėjo į kambarį televizorius nebuvo įjungtas, ji nurodė, kad ,,jie patys buvo kaip televizoriai, kai aiškinosi lovoj...“. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė, kad kartu su dukra J. M. gyvena savo name, adresu (duomenys neskelbtini). 2011-01-20 vakare pas dukrą atėjo jos draugai R. M. ir G. Š., visi kartu gėrė alų. Vėliau atėjo A. P.. Po kažkurio laiko visi, išskyrus A. P., išėjo. Būdama savo kambaryje, girdėjo, kad A. P. ir dukra buvo kambaryje, rūkė, kažką šnekėjosi. Po kažkurio laiko išgirdo J. šauksmą „mama, gelbėk, mama, padėk, in mani lenda“, o A. P. vis kartojo pakeltu tonu, kad tylėtų. Ji išgirdo dūžtantį vazoną, stumdimąsi, grūdimąsi ant lovos, suprato, kad A. P. seksualiai prievartauja J., pasiėmė žarsteklį, šluotą, bet į tą kambarį eiti bijojo, nes žino A. P. būdą, bijojo, kad sutrukdžius, gali daugiau nukentėti J., be to gali nukentėti ir ji pati. Praėjus apie 10 min. po rėkalojimų, jiems aprimus, nuėjo prie kambario durų ir pamatė, kad A. stovi tik su trupikėmis, jo drabužiai buvo išmėtyti po kambarį. J. gulėjo ant lovos. Kai paklausė, kas čia darosi, jie nieko neatsakė. Bijodama, kad nekiltų vėl konfliktas, nes jau viskas buvo aprimę, nuėjo į savo kambarį. Dukra iš karto į policiją nesikreipė, ilgai dvejojo, nes bijojo A.. Tik vėliau, pasitarusi su draugu, pranešė policijai. ( b. l. 29-30, T1 ).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2011-01-20 apie 18 val. su G. Š. atėjo pas J. M., kur visi gėrė alų. Išgėrus dalį alaus, abu su G. išėjo cigarečių. Miestelyje sutiko A. P., kurį pakvietė išgerti ir atsivedė pas J. M.. Jau buvo stipriai girtas, kai su G. išėjo namo, A. P. pasiliko. Dėl girtumo neprisimena, ar A. P. kabinėjosi prie J.. Kitą rytą vėl atėjo pas J.. Čia buvo A. P. ir G. Š.. A. sakė, kad naktį G. skambino policijai ir pranešė, kad jis nori išprievartauti J., dėl to A. priekaištavo G.. Liudytojas nurodė, kad jis įvykių gerai neprisimena, nes buvo girtas.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2011-01-21 iš ryto paskambino R. M. ir pakvietė ateiti pas J. M. išgerti alaus. Atėjęs kartu su čia buvusiais R., G. Š., A. P., J. ir jos motina gėrė alų. Dar prieš ateinant, tą pačią dieną iš ryto skambino A. P. ir klausė, kodėl iš vakaro skambino į policiją. Liudytojas paaiškino, kad A. atsakė, jog jis policijai neskambino. Būnant pas J., A. P. sakė G. Š., kad šis skambino policijai, G. gynėsi, sakė neskambinęs. A. P. skambino į policiją ir klausė, kas iš vakaro skambino į policiją ir kvietė į J. M. namus. Ką jam atsakė, nežino. Liudytojas nurodė, kad jis aprišo A. P. šonkaulius, nes jam skaudėjo. Baigus gerti alų, išėjo į namus.

Liudytojas R. R. paaiškino, kad apie J. M. išžaginimą jis sužinojo pirmadienį, nes po miestelį jau buvo pasklidę kalbos. Liudytojas nurodė, kad jokių detalių jis nežino.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad jis serga epilepsija, nervų ligomis, skundžiasi prasta atmintimi. Liudytojas nurodė, kad jis nieko negali paaiškinti apie įvykį, kadangi šiuo metu nieko nepamena. Jis taip pat nurodė, kad apklaustas tyrėjo prikalbėjo visko, o dabar nežino, ar tai buvo , nurodo, kad jis buvo dar girtas, todėl taip ir kalbėjo. Liudytojas tvirtino, kad jis A. P. nebijo. Liudytojas nurodė, kad 2011-01-25 apklausos protokolą daug maž prisimena (b.l.31-32), tačiau antrojo protokolo 2011-04-13 (b.l.33,T1) nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2011-01-20 pas J. M. namuose gėrė jis, J. motina, R., A. P.. Begeriant A. P. kabinėjosi prie J.: bandė ją apkabinti, lietė rankomis šlaunis, o jis vis atstumdavo jį. Liudytojas nurodė, kad eidamas į namus, jis iš savo telefono paskambino į policiją, prisistatė R. K. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nori išprievartauti merginą. Nurodė, kad iš P. elgesio sprendė, jog jis gali J. išžaginti , kadangi žino jo būdą: pomėgį smurtauti ir žiaurumą. Liudytojas nurodė, kad jis prisistatė ne savo vardu todėl, kad A. P. nesužinotų, nes jo bijojo. Liudytojas nurodė , kad dabar jis neprisimena savo parodymų, o taip pat ir kitų savo parodymų, t.y. , kad vėliau A. P. jam grasino telefonu dėl duotų policijoje parodymų( b. l. 33, T2 ).

Liudytoja Ž. M. parodė, kad A. P. yra jos brolis. Liudytoja nurodė, kad būnant pas S. D. užėjo J. M. , kuri sakė, kad ją išžagino jos brolis A. P. ir kad ji parašė pareiškimą. Liudytoja nurodė, kad ji davė savo telefoną ir J. skambino broliui sakė, kad jei šis atlygins moralinę žalą, tai ji pareiškimą atsiims. Liudytoja tvirtino, kad maždaug po keturių dienų po įvykio Jurga jai rodė savo šlaunis, bet ant jų nebuvo jokių mėlynių žymių.

Liudytojas I. M. parodė, kad J. M. pažįsta apie 4 metus. 2011-01-21 po pietų , kai ji atvyko pas jį , pastebėjo, kad kažkokia išsigandusi, pasimetusi, verkdama papasakojo, kad ją iš vakaro namuose išprievartavo A. P.. Ji parodė ant šlaunų kraujosruvas, jos buvo viršutinėje šlaunų dalyje. Smulkiau apie įvykį neklausinėjo, nes J. buvo sunku apie tai kalbėti. Jai sakė, kad reikia su pareiškimu kreiptis į policiją. J. sakė, kad labai bijo A.. Jis vis tiek ją ragino kreiptis į policiją, ji pasakė, kad, grįžusi į Varėną, parašys pareiškimą. Būnant J., iš mobiliojo telefono A. P. seseriai išsiuntė SMS. Pranešime rašė, kad ji pasakytų A., kad jam bus blogai už tai, ką padarė J.. J. iš Druskininkų į namus išvyko sekmadienį. Jis patvirtino, kad tomis dienomis jis taip pat santykiavo su J.. A. P. jis matė 2 kartus. Maždaug prieš pusmetį, 2010 m. rudenį jį sutiko (duomenys neskelbtini). Jis tik pasisveikino. Antrą kartą sutiko irgi (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. A. apsikabino J. ir prispaudė prie tvoros, kabinėjosi. J. yra sakiusi, kad A. kimba prie jos.

Liudytojas Linas Ivanauskas parodė, kad dirba Varėnos rajono policijos komisariate patruliu. 2011-01-20 apie 21.30 val. budinčiojo nurodymu tarnybiniu automobiliu su Vilmantu Skopecku buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini). Budintysis nurodė, kad telefonu gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra laikoma moteris, jos neišleidžia. Nuvykus prie nurodytu adresu esančio namo, pabeldė į užrakintas namo duris, jų niekas neatidarė. Namo lange degė šviesa. Pabeldus į langą, viduje pasigirdo vyriškas balsas, klausė, kas čia, pasakė, kad policija, vyriškis sakė „varykit iš čia“, keikėsi. Liudytojas nurodė, kad per langą jis nieko nematė.

Liudytojas Vilmantas Skopeckas parodė, kad 2011 m. sausio 20 d. apie 21.30 val. Varėnos RPK budėtojo nurodymu kartu su patruliu Linu Ivanausku buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) dėl telefoninio pranešimo, kad (duomenys neskelbtini) laikoma ir neišleidžiama moteris. Kai atvyko minėtu adresu, viename namo lange degė šviesa, užuolaidos buvo užleistos, durys užrakintos. Kai pabeldė, iš vidaus vyriškis paklausė , kas čia ir ko nori. Kai pasakė, kad policija, vyriškis ėmė keiktis, liepė „varyti“ iš čia, iš kalbos suprato, kad vyras neblaivus. Vienu momentu matė, kad prasiskleidė užuolaida, stovėjo vyras, ant lovos sėdėjo pagyvenusi moteris, ji nešaukė pagalbos, todėl nusprendė vykti atgal į Varėną. Vyras atsisakė išeiti iš namo pasikalbėti. Liudytojas nurodė, kad iš balso jis nepažino, kad kalba su A. P.

Liudytojas Giedrius Raulušaitis, policijos tyrėjas, paaiškino, kad G. M. jis apklausė tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini). Kai vyko apklausa ji buvo blaivi ir pati aiškino aplinkybes, bei atsakinėjo į jai pateikiamus klausimus. Jis nurodė, kad G. M. liudytojos apklausos protokole nėra tokių duomenų, kurių nebūtų nurodžiusi pati liudytoja.

Liudytoja Asta Kašėtienė, policijos tyrėja, nurodė, kad tiriant šią bylą ji apklausinėjo nukentėjusiąją, M., Š., įtariamojo seserį. Liudytoja paaiškino, kad apklausiant G. Š., jis paaiškino pats aplinkybes, bet gali būti, jog apklausos metu jam buvo užduoti ir klausimai. Ji patvirtino, kad apklausa vyko dalykiškai, jokio spaudimo G. Š. nebuvo. Liudytoja paaiškino, kad antros apklausos metu liudytojas G. Š. sakė, kad jis bijo P., kad kai P. grįš, jis gaus peilį. Liudytoja nurodė, kad apklausiant G. Š. , jis nurodė, jog prieš įvykį jis buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena, papasakos, ką pamena.

Ekspertas Leonas Urbanavičius nurodė, kad dėl kaltinamojo varpoje esančių svetimkūnių, ar lytinių santykių metu turi būti sužalojimai pas partnerę, nurodė, kad atsakyti negali. Ekspertas paaiškino, kad sužalojimai šlaunyse nėra būdingi savigynai. Tokie sužalojimai padaromi kieto buko daikto poveikyje. Kraujosruvos nebuvo šviežios, neatmetama, kad jos galėjo būti padarytos 2011-01-20. Ekspertas paaiškino, kad jis negali atsakyti , ar galėjo atsirasti kraujosruvos nukentėjusiajai nukrentant ant kibiro, nes jis nežino, koks kibiras. Apskritai jis nurodė, kad kraujosruvos priklauso nuo individualių savybių ir spalva kiekvienam asmeniui keičiasi labai individualiai. Ekspertas patvirtino, kad šonkaulių lūžimas , apskritai, yra skausmingas dalykas, o atsakyti , ar susilaužius šonkaulius galimas lytinis aktas, negalėjo atsakyti.

Kaltinamojo kaltę nors jis ir nepripažįsta kaltės patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtas kambarys ( b. l. 4-7, 8-10, T1 ).

Liudytojos J. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai ji parodė adresu (duomenys neskelbtini), savo motinos namo kambaryje lovą ir paaiškino, kad 2011-01-20 ji buvo išžaginta A. P. šioje lovoje. ( b. l. 23-24, 26-26, T1 ).

Apžiūros protokolu, kai apžiūrėti du CD-R diskai su telefoniniais pokalbiais ( b. l. 55-59, T1 ), kur yra pokalbiai G. Š. policijai, o po to paties kaltinamojo A. P. skambučiai į policiją. Perskaičius 2011-01-20 22.03 val. pokalbio išklotinę matyti, kad nėra jokio moters juoko pažymėto, jo nesigirdi ir perklausius pokalbio įrašą, nors kaltinamasis tvirtino ,kad J. buvo labai linksma, jo nebijojo, visą laiką juokėsi.

Apžiūros protokolu, kai buvo apžiūrėtos telefoninių skambučių išklotinės. ( b. l. 65-79, T1 ).

Akistatos tarp nukentėjusiosios J. M. ir įtariamojo A. P. protokolu ( b. l. 102-103, T1), kur nukentėjusioji laikėsi savo parodymų, jog lytinį aktą P. atliko prieš jos valią, kad lytinio akto metu jis buvo uždengęs jai burną, kad ji nešauktų. Ji nurodė, kad prieš tai jis vieną kartą trenkė jai į veidą, dar sėdint prie stalo ir buvo apsikabinęs. Kaltinamasis nesutiko su šiais nukentėjusiosios parodymais.

Specialisto išvada Nr. G 57/11, kurioje nurodyta, kad J. M. dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje viršutiniame paviršiuje ir kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje viršutiniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario šoniniame paviršiuje poodinės kraujosruvos murzinai gelsvos spalvos galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko( 2011-01-20) ir aplinkybių. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 21-22 ).

Ekspertizės akte Nr.EG 104/12(06) nurodoma, kad apžiūrėjus kaltinamąjį A. P. nustatyta, kad tiriamojo varpos nugariniame paviršiuje, apie 2 cm. nuo varpos galvutės krašto stebimi du paslankūs varpos kūno ir vienas kito atžvilgiu svetimkūniai, esantys po varpos oda. Kiekvienas iš jų apie 0,5 cmx0,5 cm dydžio.

Specialisto išvadoje Nr.S 65/11 (01) nurodoma, kad ant užtiesalo, M. kelnaičių, chalato rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą ant kiekvieno objekto rasti mišrūs biologinės kilmės pėdsakai, nemažiau trijų vyrų, netinkami identifikavimui, todėl negalima pasakyti , ar jie priklauso A. P. (b.l.81-82,T 1).

A. P. ligos istorijoje yra 2011-02-02 įrašas, kad prieš dvi savaites nukrito nuo stogo ir susimušė. Obj.: dešinės krūtinės ląstos VII-VIII šonkaulių srityje skausminga. 2011-02-03 dešinės krūtinės ląstos šonkaulių lūžiai su gijimo požymiais (b.l.91-92, T1).

Byloje yra duomenų apie liudytojo G. Š. buvimą gydytojo psichiatro įskaitoje (b.l.61,T2), jis 6 kartus buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l.62,T2).

Gimimo liudijimu patvirtinama, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. P. (b.l.80, T2).

(duomenys neskelbtini) seniūnas J. M. charakteristikoje pažymi, kad ji registruojasi darbo biržoje, yra socialinės paramos gavėja. Turi sūnų, kuris gyvena su tėvu. J. M. neturi autoriteto kaip (duomenys neskelbtini) gyventoja ir motina (b.l.28,T1).

Byloje buvo atlikta nukentėjusiosios J. M. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Ekspertai nurodė, kad ji iki jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ir jos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino sutrikimo būsenoje, ir šiuo metu taip pat. Jai buvo ir yra psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kuris nesusijęs su jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo paprasto girtumo būklėje. J. M. pagal savo psichikos sveikatą gali suprasti savo veiksmų esmę, teisingai suprasti jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo esmę, pobūdį ir aplinkybes. Motyvuojančioje dalyje ekspertai nurodė, kad girtumo būsena nesutrikdė jos sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nesutrikdė jos aplinkos ir situacijos suvokimo ir galimybės įsiminti ir atgaminti tiriamojo įvykio aplinkybes. J. M. turėta paprasto girtumo būklė galėjo sutrikdyti jos galimybę pasipriešinti prieš ją atliekamai nusikalstamai veikai dėl fizinio nusilpimo ir psichinės veiklos sulėtėjimo (mieguistumo) būsenos. J. M. pažintinė veikla nesutrikusi, todėl ji gali teisingai suvokti aplinkos įvykius, juos įsiminti ir vėliau atgaminti. Tiriamosios elgesį įvykio metu sąlygojo ir jos aktyvaus pasipriešinimo įtariamojo veiksmams galimybes iš esmės galėjo apriboti ne tiriamajai būdingos individualios psichologinės ypatybės, o situacinės aplinkybės (pasak tiriamosios , agresyvus įtariamojo elgesys, jo fizinė jėga, jokios aplinkinių pagalbos nebuvimas) ir jos fiziologinė būsena – girtumas (b.l.114-116, T2).

Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis nekaltas ir nusikaltimo prieš nukentėjusiąją J. M. nepadarė, tačiau teismas laiko, kad kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 1d. , t.y. lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusioji viską išsigalvojo ir tik ketino pasipelnyti iš šio fakto, tačiau teismas laiko, kad išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusioji neturėjo pagrindo duoti melagingų parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu , nei teisme, taip pat neturi pagrindo jį apkalbėti. Ji visą tyrimą nuosekliai ir iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes. Nors apie nusikaltimą ji pranešė policijai tik praėjus kelioms dienoms, ji paaiškino tokį savo elgesį: nurodė, kad bijojo kaltinamojo, buvo pasimetusi, pasitarusi su draugu ir jo paskatinta ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tai kaip tik patvirtina, kad nukentėjusioji neturėjo tikslo užsidirbti apkaltinusi šio nusikaltimo padarymu kaltinamąjį. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji byloje nepareiškė civilinio ieškinio. Nukentėjusioji vyko į ekspertizę ir sutiko , kad būtų atliktas jos psichologinis-psichiatrinis tyrimas. Tai rodo jos atvirą požiūrį į bylos tyrimą ir siekį išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Kaltinamasis neneigia įvykio metu buvęs įvykio vietoje, tik neigia, jog tarp jo ir nukentėjusiosios buvo lytiniai santykiai ir dar prieš nukentėjusiosios valią. Kaltinamasis nurodė, kad jeigu jis būtų santykiavęs su nukentėjusiąja, tai turėjo ją sužaloti dėl to, kad jo lytiniame organe yra svetimkūniai. Klausė nukentėjusiosios , ar ji santykių metu, ką jautė. Nukentėjusioji nurodė, kad ji suprato, jog jo lytiniame organe yra šratų. Dėl sužalojimo lytinių santykių metu, kai vyro varpoje yra svetimkūnių teismo medicinos specialista nurodė, negalįs tvirtinti, kad būtinai turi būti padaromi sužalojimai . Tai labai priklauso nuo individualių kiekvieno asmens savybių. Jis nurodė, kad rėmėsi medicinine dokumentacija, o gydytojo ginekologo medicininėje kortelėje nebuvo įrašo apie J. M. padarytus kokius nors sužalojimus lytinių organų srityje. Nors byloje nebuvo galima gauti objektyvių duomenų , t.y. ekspertų išvadų apie kaltinamojo kaltę dėl išžaginimo (DNR ekspertizė negalėjo duoti išvados dėl to, kad tyrimo objektai buvo netinkami identifikavimui), tačiau teismas laiko, kad kiti surinkti duomenys – liudytojų parodymai, nukentėjusiosios parodymai, juos ištyrus teisme , patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir atliko prieš jos valią lytinį aktą. Lietuvos AT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr.49 šeštame punkte nurodoma, kad lytinis santykiavimas panaudojant smurtą gali būti pripažįstamas kai padaromi ir tokie veiksmai, kaip pavyzdžiui: , nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas ir pan. Tokias aplinkybes tvirtino nukentėjusioji nuo pat pradžių, kad ji pagal galimybes priešinosi, tačiau P. panaudojo prieš ją smurtą: tempė už rankų į lovą, spaudė ją savo kūnu, prieš jos valią ją nurengė, pasinaudojo tuo , kad nukentėjusioji buvo girta, užspaudė burną, kad ši negalėtų šauktis pagalbos. Nukentėjusiosios motina patvirtino, kad ji girdėjo triukšmą J. kambaryje. Teisme ji nurodė, kad girdėjo jos šauksmą, bet nenuėjo pas ją. Ji paaiškino, kad ,,ar eitumėt žiūrėti , kai jie guli vienas ant kito“. Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad ji suprato, jog A. P. atlieka su jos dukra lytinį aktą. Toks liudytojos elgesys įvykio metu, matyt, atitiko jos suvokimo lygį. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai nuo to , ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino aistrą. Tai, kad gali būti padarytas nusikaltimas, abejonių kilo ir kitam išgertuvių dalyviui G. Š. dėl ko jis paskambino į policiją ir apie tai pranešė. Jis prisistatė kito asmens pavarde ir visiškai aišku, jog tai jis padarė bijodamas P.. Nors kaltinamasis abejojo G. Š. ir G. M. parodymų surinkimo objektyvumu, tačiau išklausius liudytojais tyrėjus, galima daryti išvadą, jog nebuvo surinkta jokių duomenų, kad parodymai buvo surinkti neteisėtais būdais, pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normas. Nukentėjusioji, duodama parodymus, viso proceso metu nuosekliai pasakojo esmines įvykio aplinkybes, todėl aplinkybė, jog ji įvykio naktį vartojo alkoholį nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Tai tik sukliudė jai tinkamai pasipriešinti kaltinamajam, kaip nurodė teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizės išvada. Ji nurodė, kad žinodama agresyvų P. būdą , ji jo bijojo, bijojo, kad gali būti sumušta. Duomenų, kad nukentėjusioji turėjo kokių nors motyvų apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra. Kiekvienas asmuo gana individualiai reaguoja į jam kilusią grėsmę, pavartojamą smurtą, todėl vien tai, jog nukentėjusioji aktyviai nesipriešino , ką patvirtina ir tai jog ant jos kūno sužalojimų , būdingų savigynai, apart mėlynių ant šlaunų , nerasta, nereiškia, jog ji sutiko lytiškai santykiauti su kaltinamuoju A. P.. Nesutikimas lytiškai santykiauti gali būti išreiškiamas žodžiu, šaukiant pagalbos, kitokiais veiksmais – stengiantis atstumti kaltininką, bandant pabėgti ir pan. Tai , kad ji šaukė patvirtino jos motina. Ji pati tvirtino, kad bandė nustumti P. ir taip išsilaisvinti. Kaltinamasis ginčijo savo kaltę ir tuo , jog jam buvo sulaužyti šonkauliai ir jis dėl šio sužalojimo negalėjo atlikti lytinių santykių, nes jam pačiam labai skaudėjo. Kaip jau buvo nurodyta medicininiuose dokumentuose yra duomenų, kad 2011-02-03 buvo konstatuotas šonkaulių lūžis, bet dėl šio sužalojimo kaltinamasis kreipėsi į gydytojus tik 2011-02-02 ir nėra jokių objektyvių duomenų, kada jie buvo sulaužyti. Kortelėje yra tik paties A. P. teigimas, kad jis susilaužė prieš dvi savaites , nukritęs nuo stogo, tačiau konkrečios datos nenurodė. Neužfiksavus konkrečių duomenų apie padarytą sužalojimą, jo laiką, dabar išliko galimybė kaltinamajam manipuliuoti šia data. Tačiau teismas laiko, kad kaltinamasis šį faktą siekia panaudoti savo gynybinei pozicijai pagrįsti, nors , kaip jau buvo minėta objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių sužalojimą laiką – nėra. Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. P. atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja J. M. prieš jos valią, panaudodamas prieš ją smurtą ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, jos nesugebėjimu tinkamai pasipriešinti dėl girtumo.

A. P. administracine tvarka nebaustas (b.l. 153, 154, T1), nėra įrašyta psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitoje. (b.l. 147, T1)

A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors kaltinamojo girtumas nebuvo nustatytas objektyviomis priemonėmis, tačiau visi apklausti byloje asmenys patvirtino , kad jie visi vakare gėrė alkoholinius gėrimus pas J. namuose , tame tarpe ir A. P.. Pats P. nurodė, kad jis buvo išgėręs daug alaus, todėl užmigo. Girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

Kaltinamasis A. P. teistas aštuonis kartus. Jo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11str.5d.). (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, kad blaivus jis mandagus ir tolerantiškas, tačiau išgėręs – agresyvaus būdo (b.l.149, T1). Alytaus pataisos namai charakteristikoje nurodė, kad A. P. lyderiauti nelinkęs ir autoriteto tarp nuteistųjų neturi. Jis nėra atviras, manipuliatyvus, pasiduoda kitų nuteistųjų įtakai. Bausmės atlikimo metu jis 16 kartų buvo baustas drausmine tvarka, 2 kartus buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir mokymąsi. Pataisos namai A. P. charakterizavo neigiamai (b.l.152, T1). Paskutinį kartą A. P. teistas 2011-04-27 realia laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu ir atlieka, tad teistumas yra neišnykęs. Kaltinamasis yra recidyvistas LR BK 27 str. 1d. prasme, kadangi neišnykus teistumui jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką. LR BK 56 str. 1d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kitas BK 54 str. 2d. nurodytas bausmės dydį įtakojančias aplinkybes, kaltinamajam skirtinas bausmės dydis turėtų viršyti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str.1 d., ir jam paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams aštuoniems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams aštuoniems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-01-31 iki 2011-09-01 įskaitytinai.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d. į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendį.

Daiktus: drabužius – pėdkelnes, liemenėlę, kelnaites, kelnes, megztinį, chalatą ir lovos užtiesalą – grąžinti nukentėjusiajai J. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktą : mobilųjį telefoną Nokia 1680C su SIM kortele Pildyk – grąžinti A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitus daiktus , saugojamus Varėnos rajono policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr.029089, sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.