Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant užsieniečiui Baltarusijos Respublikos piliečiui E. U. ir jo atstovams advokatei A. K. ir teisininkui D. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Baltarusijos Respublikos piliečio E. U. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Baltarusijos Respublikos piliečio E. U. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Užsienietis teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Užsienietis paaiškino, kad jo sužadėtinė yra nėščia. Jie nori išvykti į kitą valstybę (Sakartvelą) ir susituokti, bet Užsienietis negali to padaryti, nes jam nėra grąžinamas asmens tapatybės dokumentas.

II.

6. Teismas taip pat nustatė, kad Administracinių nusižengimų registre yra duomenys apie Užsieniečio administracinius nusižengimus vairuojant automobilį, neturint teisės vairuoti transporto priemones.

8. Teismas nusprendė, kad Užsieniečiui yra taikytinas sulaikymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 5 dalimis.

III.

10. Užsienietis paaiškina, kad jis išvyko iš kilmės valstybės, nes bijojo Baltarusijos valdžios vykdomų persekiojimų prieš asmenis, 2020 metais dalyvavusius masiniuose protestuose. Užsienietis, manydamas, jog jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje turbūt bus atmestas, pateikė Migracijos departamentui prašymą nutraukti minėto prašymo nagrinėjimą ir suteikti jam teisę savanoriškai išvykti iš Lietuvos. Užsienietis ketino išvykti į kitą valstybę (pvz., Sakartvelą, į kurį Baltarusijos Respublikos piliečiai gali vykti be vizų). Užsienietis, gyvendamas Lietuvoje kaip prieglobsčio prašytojas, užmezgė artimus santykius su Lietuvos Respublikos piliete E. R., jie apsigyveno kartu ir faktiškai gyvena kaip šeima. Po prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimo netikėtai pasikeitus šeiminėms aplinkybėms, Užsienietis pradėjo ieškoti būdų toliau teisėtai gyventi Lietuvoje. Užsieniečiui nespėjus pateikti atitinkamo prašymo, pas jį atvyko VSAT pareigūnai, įteikė Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 25S136608 ir sulaikė 48 valandoms.

11. Užsienietis mano, kad teismas prašymo grąžinti asmens dokumentus pateikimą nepagrįstai laikė bandymu pasislėpti, vengiant išsiuntimo iš Lietuvos. Teismo sprendime nėra argumentų apie tikėtiną Užsieniečio trukdymą priimti ir (ar) vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Užsieniečio prašymo grąžinti asmens dokumentus pateikimas negali būti pagrindu jį sulaikyti, nes prašymo pateikimas valstybės institucijai yra teisėtas veiksmas, ir vien tokio prašymo pateikimas negali sukelti asmeniui neigiamų pasekmių, juolab susijusių su laisvės atėmimu ar apribojimu. Užsienietis teigia, kad jis ir E. R. laukiasi bendro vaiko, jie planuoja sudaryti santuoką 2025 m. rugpjūčio 16 d. Būtent dėl šių ypatingai svarbių priežasčių Užsienietis prašė Migracijos departamento grąžinti jo asmens dokumentus.

12. Užsienietis tvirtina, kad šiuo atveju gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, nesusijusios su judėjimo laisvės apribojimu. Pažymėta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartimi priėmė Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S136608 panaikinimo ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė ginčijamo sprendimo vykdymą dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti Užsienietį į Baltarusijos Respubliką, iki kol administracinėje byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad Užsienietis neturi ketinimų slėptis, o, jo nuomone, neteisėtą Migracijos departamento sprendimą ginčija teisėtomis priemonėmis. Be to, Užsienietis nebuvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos, jis turi faktinių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ir gyvenamąją vietą (kartu su sužadėtine ir jos motina). Taigi, sulaikymas šiuo atveju nėra proporcinga ir būtina priemonė, siekiant įstatymo keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos apribojimo, t. y. sulaikymo VSAT iki 2025 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

17. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis šiuo metu nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso.

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, šeimos nariai yra sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Įstatymo 2 straipsnio 11¹ dalyje nurodyta, kad kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė Europos Sąjungos valstybės narės piliečio priežiūra, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais. Šiuo atveju teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad Užsienietis yra asmuo, nurodytas Įstatymo 2 straipsnio 11¹ dalyje arba 21 dalyje.

20. Pagrindai, kai užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, yra išvardyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris buvo nagrinėjamas nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas pagal Užsieniečio prašymą (žr. Migracijos departamento 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 23S184745 ir 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 25S94746). Byloje nėra duomenų apie kitą teisėtą pagrindą Užsieniečiui būti Lietuvos teritorijoje.

22. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25S136608 nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos, o, jeigu jis išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą, – nuo išvykimo dienos, taip pat įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo, o, jeigu jis išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą, – nuo išvykimo dienos. Šiame sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas, 2025 m. kovo 21 d. gavęs Užsieniečio prašymą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir suteikti galimybę savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, kelis kartus kreipėsi į Užsienietį dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo, pavyzdžiui, prašė nurodyti valstybę, į kurią jis išvyksta (Užsieniečiui negalint išsirinkti valstybės, Migracijos departamentas jam pateikė sąrašą valstybių, į kurias jis, kaip Baltarusijos Respublikos pilietis, gali vykti be vizos), taip pat prašė pateikti kelionės bilietų kopijas arba paaiškinimą, jeigu jis nenusipirko kelionės bilietų, pagal Užsieniečio prašymą pratęsė terminą bilietų kopijoms pateikti, bei išaiškino, kad, nepateikus bilietų kopijų per nustatytą terminą, jo prašymas bus atmestas. Užsienietis per nustatytą terminą, t. y. iki 2025 m. balandžio 25 d., nepateikė Migracijos departamentui bilietų kopijų, siekiant patvirtinti jo ketinimus savanoriškai išvykti iš Lietuvos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsienietis neneigė šių Migracijos departamento sprendime nurodytų ir Centro atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų aplinkybių, bet paaiškino, jog, pasikeitus jo šeiminei padėčiai, jis norėjo likti čia ir pradėjo ieškoti būtų teisėtai gyventi Lietuvoje.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir šiuo metu joje yra neteisėtai, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu sprendžiant klausimą dėl jo prašymo leisti savanoriškai išvykti iš Lietuvos ir užvilkino šių klausimų sprendimą, neinformavo apie savo valios pasikeitimą ir bandymus likti Lietuvoje, ir šiuo metu yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo (šiuo metu dar nėra teismo panaikintas), sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).

24. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės – sulaikymo proporcingumą bei galimybę jam taikyti švelnesnę priemonę, pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu ar vėliau bandė neteisėtai išvykti arba buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip pat į tai, kad, nors Užsienietis nėra laikytinas asmeniu, nurodytu Įstatymo 2 straipsnio 11¹ dalyje arba 21 dalyje, tačiau jis faktiškai yra sukūręs šeiminius ir socialinius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje (be kita ko, yra susižadėjęs su Lietuvos Respublikos piliete ir jie laukiasi vaiko), ir turi gyvenamąją vietą (teismui yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai), prieina prie išvados, kad Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė pareiškėjui judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonę, tačiau netinkamai įvertino Centro prašomos taikyti priemonės – sulaikymo proporcingumą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui pritaikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Baltarusijos Respublikos piliečio E. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti Baltarusijos Respublikos piliečiui E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, iki 2025 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.