- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-119
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Regina Gaudutienė, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- R. D., S. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. gynėjo advokato R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 str. 1 d., 260 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 260 str. 1 d. (2003-10-29 veika) – trejiems metams;
pagal BK 260 str. 1 d. (2003-11-18 veika) – dvejiems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 260 str. 1 d. (2003-11-19 veika) – dvejiems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 260 str. 1 d. (2003-11-28 veika) – dvejiems metams;
pagal BK 260 str. 3 d. – dešimčiai metų šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., 1 p., iš S. D. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 180 Lt bei Klaipėdos m. VPK esančios svarstyklės su svareliais, dvi pypkės ir du kaljanai.
Iš S. D. priteista 235,44 Lt teismo išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir pardavė narkotines bei psichotropines medžiagas, o būtent:
iki 2003 m. spalio 29 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,246 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,105 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,202 g psichotropinės medžiagos – MDMA. 2003 m. spalio 29 d., apie 14 val., minėtas psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno prie prekybos centro ,,IKI”, esančio M.Mažvydo al. 7/11, Klaipėdos m., ir už 60 Lt neteisėtai pardavė NVIM Nr. ,,1”;
iki 2003 m. lapkričio 18 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,419 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,079 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kuriuos 2003 m. lapkričio 18 d., apie 17¹⁰ val., neteisėtai atgabeno iš viešbučio ,,PATRIMPO”, esančio Klaipėdos m., Verpėjų g. 2, ir už 40 Lt neteisėtai pardavė NVIM dalyviui Nr. ,,1”;
iki 2003 m. lapkričio 19 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti it kitaip platinti, įgijo 0,7337 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. 2003 m. lapkričio 19 d., apie 13³⁰ val., minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie Rusijos ambasados, esančios Klaipėdos m., K.Donelaičio g. 14, ir už 40 Lt neteisėtai pardavė NVIM dalyviui Nr. ,,2”;
iki 2003 m. lapkričio 27 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 0,419 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,079 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. 2003 m. lapkričio 27 d., apie 16⁴⁰ val., minėtą psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno į restoraną, ,,Anikės teatras”, esančią Klaipėdos m., Sukilėlių g. 8, ir už 40 Lt neteisėtai pardavė NVIM Nr. ,,2”.
Be to, S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, t. y. iki 2003 m. lapkričio 28 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įsigijo 0,6504 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir iki 2003 m. lapkričio 29 d., laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., kuriame minėtą dieną, apie 03⁰⁵ val., kratos metu jas aptiko ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo gabeno ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. iki 2003 m. lapkričio 28 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 1,7136 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 469,208 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 195,062 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. 2003 m. lapkričio 28 d., apie 22 val., dalį – 468,110 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 194,733 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai atgabeno į Teatro aikštę, Klaipėdos m., ir už 4500 Lt neteisėtai pardavė NVIM dalyviui Nr.,,1”, o likusią dalį – 1,7136 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 1,098 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,329 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino turėjo su savimi, kol jas tą pačią dieną, apie 22 val., 20 min., asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistojo S. D. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį, kuria S. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. panaikinti ir šioje dalyje jį išteisinti. Teigia, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes padaryti esminiai proceso pažeidimai neteisingai taikant procesines normas bei jas aiškinant, neteisingai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai, o taip pat pažeista nuosprendžio surašymo tvarka. Nuosprendis šioje dalyje grindžiamas prieštaringais liudytojų Nr. ,,1” ir Nr. ,,2” parodymais dėl galimo 4500 Lt perdavimo fakto S. D. . Prieštaravimai šioje dalyje yra dėl galimai perduotos konkrečios 4500 Lt sumos, dėl galimo perdavimo būdo ir dėl galimai gautų pinigų laikymo. Visi šie prieštaravimai nebuvo panaikinti. Be to, S. D. sulaikęs policijos pareigūnas liudytojas S. L. negalėjo teismui konkrečiai paaiškinti, kaip jis įsitikino, kokiu konkrečiu būdu 4500 Lt buvo galimai perduoti nuteistajam. Taip pat teismas šioje nuosprendžio dalyje objektyviai, visapusiškai sąryšyje su kitais byloje įrodymais neįvertino liudytojo Z. T. parodymų, kuris negalėjo teismui paaiškinti, konkrečiai kokie daiktai ir iš kokių vietų atliekant S. D. asmens kratą buvo išimami. Tokiu būdu liudytojas Z. T. nepatvirtino savo atliktų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu.
Gynėjas nurodo, jog teismas neobjektyviai vertina 2003-11-28 asmens kratos protokolo surašymo aplinkybes, jo turinį bei nesieja šių faktų su kitais byloje esančiais įrodymais, byloje esančiais prieštaravimais. Teismas neįvertino fakto, kad asmens kratos protokole 4500 Lt suma įrašyta tarp rastų ir išimamų daiktų paskutinėje eilutėje, o tai patvirtina S. D. parodymus, kad pinigai į kabinetą galėjo būti atnešti pabaigus asmens kratą. Be to, šie banknotai nebuvo tiriami įstatymų suteiktomis galimybėmis siekiant nustatyti, ar šiuos pinigus galėjo laikyti S. D. . Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi abejotinos kokybės daiktiniais įrodymais, t. y. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, pokalbių išklotinėmis bei filmuota medžiaga, kurie praktiškai jokios įrodomosios reikšmės šioje nuosprendžio dalyje neturi. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino S. D. naudai fakto, kad nuteistasis atsisakė pasirašyti savo asmens kratos protokole bei nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nes šiais savo veiksmais nuteistasis išreiškė nepasitikėjimą ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir nusprendė duoti parodymus tik teisme.
Dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo gynėjas nurodo, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelį organizavę bei vykdę asmenys šioje konkrečioje situacijoje viršijo savo įgaliojimus ir imitavo veikas, numatytas BK 260str. 1 d. bei 3 d., nors jiems buvo leista imituoti veikas, numatytas BK 259 str. 1 d. ir 2 d. bei ATPK 44 str. Teigia, kad neteisėtų veiksmų pagrindu surinkti įrodymai negali būti laikomi tinkamais, objektyviais ir teisingais bei negali būti kaltinimo pagrindu, todėl teismas nepagrįstai šiuos nesankcionuotus veiksmus įvertino kaip atliktus sankcionuoto modelio ribose. Nurodo, kad teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai neįvertino sankcionuotų imituojančių veiksmų apimties – atlikus pirmą imitavimo veiksmą, imitavimo veiksmų atlikimo tikslas buvo pasiektas ir šie veiksmai privalėjo būti nutraukti. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus S. D. atžvilgiu nebebuvo galima atlikinėti kokių nors nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų.
Byloje dalyvaujantys nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. D. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.
Iš gynėjo apeliacinio skundo turinio seka, kad jame suformuluotas reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį dėl S. D. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. ir jį pagal šį BK straipsnį išteisinti, grindžiamas dvejopo pobūdžio motyvais. Pagal vienus iš jų S. D. apskritai neatliko tų veiksmų, kuriuos jam inkriminavo teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 str. 3 d. Pagal kitus motyvus – įrodymai, kuriais teismas remdamasis pripažino jį kaltu pagal paminėtą BK straipsnį, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Neteisėtu būdu surinkti duomenys negalėjo būti pripažinti jo kaltę patvirtinančiais įrodymais.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuosprendį priėmęs teismas S. D. kaltu pagal BK 260 str. 3 d. pripažino nustatęs, kad jis 2003 m. lapkričio 28 d., nenustatytu laiku bei vietoje, iš nenustatyto asmens turėdamas tikslą parduoti įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, ją atgabeno į Teatro aikštę Klaipėdoje ir už 4.500 Lt pardavė NVIM dalyviui Nr. ,,1“.
Nors apeliacinio skundo autorius ir teigia, kad jis labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų nepardavė ir jokių kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų neatliko, byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriais remdamasis teismas teisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pats S. D. ir kiti asmenys dalyvavę psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo sandorio realizavime buvo sulaikyti. Sulaikymo metu buvo surasta ir paimta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. S. D. bei NVIM dalyvių susitikimas buvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Iš filmuotos medžiagos seka, kad S. D. susitikimo metu NVIM dalyviui Nr. 1 perdavė polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga, o NVIM dalyvis Nr. 2 – pinigus S. D. . Už metamfetaminą gauti pinigai kratos metu buvo surasti pas S. D. . Kaltinamasis S. D. dar apygardos teisme kėlė versiją, jog kratos protokolas buvo suklastotas, o pinigus jam ,,pakišo“ policijos pareigūnai.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė kaltinamojo iškeltą versiją ir ją motyvuotai atmetė. Apeliantas dar kartą keldamas tą pačią versiją nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų tuo klausimu pagrįstumu.
Apelianto nurodomi neatitikimai liudytojų parodymuose dėl pinigų, gautų už psichotropines medžiagas, laikymo rankoje bei įsidėjimo į kišenę aplinkybių, neturi jokios reikšmės priimto nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui.
Taigi, remdamasi aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo išvada apie tai, kad S. D. NVIM dalyviui Nr. 1 pardavė 194,733 gr. metamfetamino yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tačiau teiginys apeliaciniame skunde, kad S. D. pagal BK 260 str. 3 d. pripažintas kaltu ir nuteistas remiantis duomenimis, gautais pažeidžiant 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymą, yra pagrįstas.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai turėdami informacijos apie tai, jog S. D. užsiima neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu inicijavo NVIM jo atžvilgiu sankcionavimą. Pagal sankcionuotos nusikalstamos veikos imitavimo modelį Nr. 04-31s, pareigūnams buvo leista imituoti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 1 d., 2 d. bei veiksmus, numatytus ATPK 44 straipsnyje. Remdamiesi paminėtu NVIM, jo dalyviai iš S. D. nuo 2003 m. spalio 29 iki lapkričio 27 d. narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijo 4 kartus. Paminėtais atvejais S. D. parduotų, o modelio dalyvių nupirktų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekis nesiekė BK 260 str. 2 d., 3 d. numatytų kvalifikuojančių požymių – didelio ar labai didelio kiekio ribos. Dėl šių nusikalstamų veikų S. D. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, o modelio dalyviai realizuodami jiems sankcionuotu modeliu suteiktas teises jo ribų neperžengė.
Tačiau byloje nustatyti modelio dalyvio veiksmai sukurstant S. D. parduoti pusę kilogramo metamfetamino bei konkretūs veiksmai šias psichotropines medžiagas iš S. D. įgyjant negali būti pripažinti teisėtais. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribas nubrėžia operatyvinės veiklos įstatyme (Įstatymas) nustatytų normų sistema, kurią sudaro jame suformuluota modelio paskirtis, modelio darymo pagrindai bei sankcionavimo tvarka. Pagal paminėto Įstatymo 3 str. 19 p. nusikalstamos veikos imitacijos modelis tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikaltimo ar kitokio teisės pažeidimo požymių, siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomus svarbius valstybės ir visuomenės interesus. Tokių sankcionuotų veiksmų ribas realizuojant modelį kiekvienu konkrečiu atveju nubrėžia teikime nustatytos ribos pagal Baudžiamajame kodekse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų veikų požymius (12 str. 2 d. 4 p.). Įstatymų leidėjas siekdamas užkirsti kelią modelyje nustatytų ribų peržengimui nustatė, kad asmuo prieš pradėdamas veiksmus pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, pasirašytinai susipažindamas su modeliui nustatytomis veikos ribomis, operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka (12 str. 7 d.).
Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros pateiktų duomenų matyti, kad šioje byloje sankcionavus NVIM Nr. 04-31s, jį vykdantiems asmenims buvo leista imituoti tik veikas, numatytas BK 259 str. 1 d., 2 d. bei ATPK 44 str. numatytus veiksmus. Modelio dalyviai su jame nustatytomis ribomis buvo supažindinti pasirašytinai. Tačiau NVIM dalyviai Nr. 1 ir Nr. 2 2003 m. balandžio 28 d. iš S. D. įgydami labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, imitavo veiksmus, numatytus BK 260 str. 3 d., kurie nebuvo sankcionuoti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad NVIM dalyviai vykdydami modelį viršijo savo įgaliojimus, todėl jo realizavimo metu gauti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais S. D. pripažįstant kaltu pagal BK 260 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuojamosios dalies III skyriaus 7 str. 2 d. konstatavo, kad Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu.
Iš bylos duomenų matyti, kad sankcionuotu modeliu siekiami tikslai – atskleisti ir uždokumentuoti asmens vardu Saulius nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu narkotinių, psichotropinių medžiagų įsigijimu, laikymu ir platinimu, iš dalies buvo pasiekti jau prieš tai, operatyviniams darbuotojams procesiškai užfiksavus keturias atskiras nusikalstamas veikas, kurių metu S. D. pardavė, o modelio dalyviai iš jo nupirko narkotines ir psichotropines medžiagas. Operatyviniai darbuotojai tikslą iš S. D. įsigyti labai didelį kiekį amfetamino užsibrėžė tuomet, kai NVIM dalyvis iš S. D. pokalbio su kitu asmeniu suprato, jog šis galėtų gauti ir tokį kiekį narkotikų. Tokiu būdu modelį vykdę pareigūnai turėjo visas galimybes prašyti kompetentingo prokuroro sankcionuoti ir veiksmus, numatytus BK 260 str. 3 d., kurie buvo suplanuoti iš anksto ir atlikti NVIM dalyvių Nr. ,,1“ ir Nr. ,,2“. Akivaizdu, kad paminėti modelio dalyviai iš S. D. įgydami labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų kiekį patys pažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimus. Duomenys surinkti neteisėtomis operatyvinėmis priemonėmis negali būti pripažinti bylos įrodymais, nes tai prieštarauja BPK 20 str. 4 d. įtvirtintam įrodymų leistinumo principui.
Teismo išvados nuosprendyje dėl S. D. pripažinimo kaltu pagal BK 230 str. 3 d. iš esmės grindžiamos vien tik peržengiant modelio taikymo ribas, surinktais faktiniais duomenimis bei neteisėtai veikusių modelio dalyvių parodymais. Kitų teisėtais būdais surinktų S. D. kaltę šioje kaltinimo dalyje įrodymų nesurinkta. Todėl pagal BK 260 str. 3 d. S. D. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p.
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
S. D. pagal BK 260 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes, paskirtas pagal BK 260 str. 1 d. (veikos padarytos 2003.10.29; 2003.11.18; 2003.11.19; 2003.11.28) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.