Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS Gjensidige Baltic, atstovaujamo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo, atstovui advokatui Kasparui Spirgiui,

atsakovo R. P. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, nedalyvaujant atsakovui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS Gjensidige Baltic, atstovaujamo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo, patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl draudimo išmokų grąžinimo, trečiasis asmuo I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovo AAS Gjensidige Baltic, atstovaujamo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo, patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. P. 9050,99 Eur draudimo išmokų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2013 m. kovo 11 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino trečiųjų asmenų turtą. Dėl automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 13 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Ieškovas, vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - Įstatymas), bei eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau -Taisyklėmis) atlygino tretiesiems asmenims 18101,98 Eur dydžio nuostolius susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala. Sudarydamas civilinės atsakomybės sutartį, ieškovas paskaičiavo draudimo įmoką pagal pateiktą informaciją. Buvo patvirtinta, kad transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebus vairuojama šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse. Eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, kur eismas vyksta kairiąja kelio puse, tai laikytina rizikos padidėjimu. Atsakovas apie rizikos padidėjimą privalėjo pranešti ieškovui, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas sutarties 2.2.3 bei 1.6 punktus. Tokiu atveju draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį, todėl vadovaudamasis nurodytais faktais ir teisės aktais, ieškovas prašo priteisti 50 procentų dydžio sumą nuo išmokėtos sumos, t.y. 9050,99 Eur (elektr. b. l. 30-31).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad palaiko patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad autoįvykio metu automobilis užsidegė, buvo apgadinta kelio danga, draudimo išmoka buvo išmokėta už kelio dangai padarytų sugadinimų pašalinimą. Pirminis ieškinys buvo pareikštas I. B., tačiau patikslintas ieškinys regreso tvarka yra reiškiamas atsakovui R. P., kuriam buvo automobilis parduotas, tačiau sutartis nebuvo įregistruota, ir kuriam kartu su automobiliu perėjo ir draudimo sutartis bei joje nurodytos sąlygos. Ieškovo atstovas nurodė, kad buvo pažeistos draudimo sutarties sąlygos tiek dėl draudimo veikimo teritorijos, tiek dėl pareigos pranešti apie savininko pasikeitimą, tiek dėl nepranešimą apie įvykį. Draudimo įmoka priklausomai nuo rizikų buvo sumažinta ženkliai (kelis kartus). Nurodė, kad rizikos faktorius yra susijęs su padidėjusiu galimu atlygintinu žalos dydžiu ir padidėjusiu avaringumu. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio danga, buvo šalinamos nuolaužos ir atliekami kiti darbai. Žala buvo atlyginama įmonei už inžinerinių darbų atlikimą. Atsakovas apie autoįvykį nepranešė, todėl ieškovas neturėjo galimybės ginčyti įvykio aplinkybių, o turėjo sumokėti pagal pateiktas sąskaitas. Draudimo apsauga Didžiojoje Britanijoje galioja, todėl visa žala buvo sumokėta. Draudikas šiuo metu reiškia atgręžtinį reikalavimą draudėjui.

Trečiasis asmuo I. B. pateikė byloje prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (elektr. b. l. 49). I. B. byloje nurodė, kad automobilis Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlygintinai perleistas atsakovui R. P.. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (elektr. civ. b. e2-3995-748/2016 b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl draudimo išmokos dalies grąžinimo draudikui, kuomet apdrausta transporto priemonė naudojama už valstybės narės, kurioje yra įprastinė jos buvimo vieta, ribų.

Ieškovo atstovo teismo posėdyje išdėstyti savarankiški ieškinio pagrindai – draudėjo nepranešimas draudikui apie automobilio savininko pasikeitimą ir autoįvykį - nėra nurodyti ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje.

Dėl ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko tiksliai nurodyti ieškinio pagrindus ir galėjo remtis visomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškinio pagrindo papildymo būtinumas iškilo vėliau nei buvo priimtas patikslintas ieškinys. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pasisakė, kad naujai nurodyti ieškinio pagrindai jam nėra žinomi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byla nagrinėtina patikslinto ieškinio, pateikto 2016 m. kovo 4 d., apimtyje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. birželio 13 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudėjas – I. B.. I. B. 2012 m. birželio 6 d. pardavė automobilį atsakovui R. P., tačiau sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. 2013 m. kovo 11 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. P., buvo sugadintas (sudegė). Ieškovas po eismo įvykio tretiesiems asmenims išmokėjo 18101,98 Eur dydžio nuostolius atsiradusius dėl autoįvykio pasekmių šalinimo.

Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 50 proc. draudimo išmokų grindė tuo, kad atsakovas pažeidė draudimo sutarties 1.5 punkto reikalavimus, nes ieškovui nurodė mažesnę draudimo riziką, t. y., kad transporto priemonė nebus eksploatuojama šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse, eismo įvykiai įvyko Didžiojoje Britanijoje, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, todėl atsakovas laikomas nepranešęs ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą. Be to, ieškovas žinodamas, kad transporto priemonės bus eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikoje, įvertino draudimo riziką ir skaičiavo draudimo įmokas pagal atsakovo pateiktą informaciją bei suteikė draudimo apsaugą. Taip pat sutarties 1.6 punkto sąlyga, pagal kurią draudėjas įsipareigoja informuoti draudiką apie riziką lemiančių aplinkybių pasikeitimus, dėl ko draudimo įmoka gali būti perskaičiuota, draudėjui atitinkamos pareigos nevykdant, draudikas įgyja teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti dalies išmokos grąžinimo.

Šalys iš esmės neginčija, kad jas siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę iš nurodytos jų sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, o šia sutartimi apdrausta transporto priemonė sutartyje numatytu draudimo laikotarpiu pateko į eismo įvykį už Lietuvos Respublikos ribų.

Ieškovas nurodo, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal pateiktą pretenziją ir sąskaitą, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio pasekmių pašalinimas viso įvertintas 13956,39 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (GBP) arba 18101,98 Eur. Atsakovo nuomone šios išlaidos nėra susiję su atsakovo veiksmais, todėl atsakovas neprivalo grąžinti ieškovui dalies sumokėtos sumos.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 62.2 punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Nagrinėjamu atveju reikalavimas byloje reiškiamas akcentuojant sutartinio draudėjo įsipareigojimo pranešti draudikui apie padidėjusią draudiminę riziką nevykdymą. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, draudimo rizika laikoma padidėjusia tada, kai atsiranda ar pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimą draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo. Draudiko teisė dėl draudimo rizikos pasikeitimo reikalauti papildomos draudimo įmokos įtvirtinta CK 6.1010 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, konstatavo, kad tiek nacionalinė, tiek ES teisė nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi vienos draudimo įmokos pagrindu draudimo apsauga transporto priemonę vairuojantiems asmenims suteikiama kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat pabrėžė, jog draudimo sutarties šalių susitarimas laikyti transporto priemonės naudojimą už Lietuvos Respublikos ribų riziką didinančia aplinkybe, apie kurią reikia papildomai pranešti, reikštų, jog draudikas turėtų teisę nustatyti vieną draudimo įmoką, mokamą už draudimo apsaugą tuo atveju, jeigu transporto priemonė būtų naudojama Lietuvoje, ir papildomą draudimo įmoką tuo atveju, jeigu transporto priemonė būtų naudojama už Lietuvos ribų. Toks susitarimas neatitinka TPVCAPDĮ įtvirtinto reikalavimo draudikui suteikti įstatyme nustatytos apimties draudimo apsaugą, t. y. apsaugą, galiojančią be išlygų visoje ES teritorijoje, vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu.

Draudiko ir draudėjo sutartyje nustatyta sąlyga, daranti draudiko įsipareigojimą prisiimti riziką priklausomą nuo papildomos draudimo įmokos sumokėjimo, kai transporto priemonė naudojama už valstybės narės, kurioje yra įprastinė jos buvimo vieta, ribų, kasacinio teismo pripažinta nesuderinama su Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnio nuostatomis ir prieštaraujančia imperatyviajai TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalies normai, todėl yra niekinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“, veikiantis per filialą Lietuvos Respublikoje, v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-706/2015).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės yra analogiškos įvertintoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose, todėl tarp šalių sudarytų įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių 1.5 punktų sąlygos, teismo iniciatyva ex oficio taip pat pripažintinos niekinėmis (CK 1.78 str., 6.157 str.). Aptariamos sąlygos pripažinimas niekine paneigia ieškovo teisę ja remtis, o kartu ir lemia ieškinio reikalavimo nepagrįstumą, t.y. paneigia ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui dalį ieškovo išmokėtos draudimo išmokos. Sutartinės sąlygos neteisėtumas paneigia ieškovo teisę reikšti regresinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti dalį išmokėtų draudimo išmokų grindžiamas draudimo sutarties 1.5 punkto sąlygų pažeidimu, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Taip pat atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 178 str.).

Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais, ir sprendžia, kad dėl visų teisiškai reikšmingų argumentų pasisakė.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu – 3,90 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str., b. l. 2)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS Gjensidige Baltic, registro Nr. 50003210451, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, buveinė – T. Ševčenkos g. 21/ Vytenio g. 12, Vilnius, valstybei 3,90 Eur (tris eurus devyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.