Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-391-135/2008

Teisėja Violeta Erlickienė Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1; 1.2.27.1.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-10-03 nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal LR BK 286 straipsnį. Jam paskirta 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – 3900,00 Lt dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš A. Ž. priteistas civilinis ieškinys 97,50 Lt (devyniasdešimt septynis litus 50 ct) Valstybinei Ligonių kasai prie LR SAM.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2008 m. birželio 21 dieną apie 2.30 val. Mažeikių m. prie sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) namelio Nr.(duomenys neskelbtini), vengdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiajam specialistui A. V., padarydamas jam poodines kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, dėl ko nukentėjusiajam A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, bei dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms.

Savo skundą nuteistasis motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjęs A. V. įvykio metu vykdė viešojo administravimo funkcijas, nenustatyta, kad A. Ž. tyčia smurtu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kad nebuvo nustatytas joks A. Ž. veiksmų neteisėtumas, už ką jį galėjo sulaikyti pareigūnai, panaudodami spec. priemones, kad teismas netiksliai nustatė sužalojimų aplinkybes ir jų pobūdį. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad jis buvo nuteistas remiantis iš esmės tik policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas nevertino to, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pateikus įtarimus, buvo pažeistas LR BPK 44 str., kad A. Ž. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, o priimant nuosprendį ir skiriant bausmę į bausmės laiką nebuvo įskaitytas A. Ž. sulaikymo ir suėmimo laikas. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, visiškai patenkindamas prokuroro 97,50 Lt civilinį ieškinį Valstybinei Ligonių kasai prie LR SAM, neatsižvelgė į tai, kad 2008-06-26 A. V. buvo apžiūrėtas dėl plaštakos sužalojimo, už kurį A. Ž. nebuvo nuteistas.

Nuteistasis A. Ž. prašo tenkinti skundą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti, kadangi nuteistasis išsamiai nurodė motyvus, kurių pagrindu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Prokurorė nurodė, kad nuosprendis teisingas ir teisėtas, todėl jį pakeisti nėra pagrindų ir prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvai dėl baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir faktinių bylos aplinkybių

LR BK 286 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Įvykio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausias specialistas A. V. vykdė savo tarnybinės pareigas t.y. stebėjo objektą, o atvykus į objektą nuteistajam, stengėsi jį sulaikyti. Viešųjų pareigų vykdymą įrodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyr.specialisto D. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 4), įvykio Nr.(duomenys neskelbtini) bendra informacija (b.l.5) kurioje, be kitų įvykio aplinkybių, nurodyta, kad A. V. VRM sistemoje dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų ir nurodytas tarnybinio pažymėjimo numeris – Nr.(duomenys neskelbtini). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „viešojo administravimo subjektai yra institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas“. Visiems šiems subjektams įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.

Byloje nustatyta, kad bėgdamas nuteistasis stengėsi išvengti sulaikymo, liudijo girdėjęs kažką šaukiant (b.l.42). Kad nukentėjusiajam A. V. būtų sudavęs smūgį įtariamojo apklausos protokole A. Ž. neneigė, teigė, kad galėjo suduoti netyčia, spontaniškai, stengdamasis greičiau pabėgti (b.l.42). A. Ž. teismo posėdyje keitė parodymus ir tvirtino, kad sužaloti A. V. galėjo netyčia, kai grūmėsi su nukentėjusiuoju jo pargriautas (b.l 67), o skunde jau teigia, kad A. V. galėjo susižaloti pats griuvimo metu atsitrenkus į žemę ar akmenį. Specialisto išvadoje Nr.G.250/08 (7) patvirtinta, kad nukentėjusiojo veido sužalojimas padarytas byloje nurodytomis aplinkybėmis (b.l.12). Iš nustatytų aplinkybių aišku, kad nuteistasis pasipriešino pareigūnams tiek nesileisdamas sulaikomas – t.y. bėgdamas nuo jų, tiek panaudodamas fizinį smurtą – t.y. suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą A. V. ir pargriautas grumdamasis su nukentėjusiuoju. Tokie A. Ž. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinti fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį ir jo veika teisingai kvalifikuota, kadangi nustatyti veiksmai – vengimas sulaikymo panaudojant fizinį smurtą – pagal savo pobūdį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes jie atitinka BK 286 straipsnio dispoziciją. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai, priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Todėl šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo sužalojimo pobūdis neturi esminės reikšmės.

Nuteistojo skundo motyvai įvertinti atsižvelgiant į jų nuoseklumą, lyginant parodymus, duotus parengtinio tardymo metu ir teismo posėdžio metu ir atsižvelgiant į visą bylos medžiagą. A. Ž. skundo teiginį, kad jis nežinojo, jog bėga ir priešinasi pareigūnams, jog, apie tai, kad jį sulaikė pasieniečiai, jis sužinojo tik pristatytas į VSAT Mažeikių užkardą, teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką, siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką.

Motyvai dėl baudžiamojo proceso pažeidimų

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad veika, už kurią jis nuteistas, buvo padaryta 2008-06-21, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2008-06-25 ne pagal nukentėjusiojo A. V., o pagal tyrėjos J.E. tarnybinį pranešimą, nors tą pačią dieną t.y. 2008-06-21 jis buvo sulaikytas, kaip įtariama padaręs tą veiką.

LR BPK nenurodo konkrečių terminų, per kiek laiko turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, jei įvykdyta nusikalstama veika, o nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys nustato nusikalstamo veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą (LR BPK 166 str.1 d.). Patys teisėsaugos pareigūnai nusikalstamos veikos požymius gali nustatyti tiek tirdami kitas nusikalstamas veikas, tiek bet kokiu kitu būdu. Šiuo atveju, gavus 2008-06-21 OVS vyr.specialisto D. V. tarnybinį pranešimą apie A. Ž. pasipriešinimą jį sulaikant, panaudojant fizinį smurtą prieš pareigūną A. V. (b.l. 4), buvo būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymius. Tyrėja J.E., nustačiusi nusikalstamos veikos požymius A. Ž. veikoje, 2008-06-25 surašė apie tai tarnybinį pranešimą, kurį patvirtino OVP specialistas R.T. (b.l. 3), o Mažeikių raj. apylinkės prokuratūros prokurorė A.Kudrauskienė pasirašė pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą (b.l. 2). A. Ž. inkriminuotos veikos LR BPK nepriskiria prie nusikalstamų veikų, kurių atveju apsisprendimas, ar turi vykti procesas, yra nukentėjusiojo valios reikalas, kategorijai. Todėl šios veikos ikiteisminis tyrimas, pradėtas tyrėjos J.E. tarnybiniu pranešimu, yra teisėtas.

Pranešimo apie įtarimą surašymo pagrindas yra duomenų apie tai, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pranešimo apie įtarimą įteikimo yra atliekamas nusikalstamos veikos tyrimas. Šios veikos ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-06-25, o pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2008-08-12 (b.l. 41). 2008-08-12 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.43). Tai įrodo, kad nuteistajam už šią nusikalstamą veiką buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o ne suėmimas ir jis turėjo visas garantuojamas procesines teises ir galimybes pasirengti gynybai.

Gintis yra įtariamojo ir kaltinamojo teisė, bet ne pareiga, todėl jie procese gali jokių aktyvių gynybos priemonių nesiimti. 2008-08-12 protokole dėl gynėjo atsisakymo yra užfiksuota, kad A. Ž. po pranešimo apie įtarimą įteikimo ir jo, kaip įtariamojo apklausos metu, gynėjo atsisakė (b.l. 40). Kadangi A. Ž. nebuvo suimtas, tai skundo motyvas, kad jo, kaip įtariamojo teisės buvo pažeistos ir nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, yra visiškai be jokio pagrindo.

Nuosprendžiu iš nuteistojo priteista 97,50 Lt atlyginti Valstybinei Ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos patirtą žalą už nukentėjusiam A. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas vadovavosi Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštu Nr.S-2687(1.43) (b.l.14), kuriame nurodyta, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į VšĮ Mažeikių ligoninės medikus 2008-06-21 ir 2008-06-26 dienomis. Medikai konstatavo veido sumušimą ir paskyrė gydymą, o, atlikę dešinės rankos rentgenogramas, sužalojimų neaptiko. Todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pasisakė tik dėl veido sužalojimo. Medikai, apžiūrėdami ligonį po nusikalstamos veikos ir diagnozuodami sveikatos būklę, teikė sveikatos priežiūros paslaugą, už kurią buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tai, kad per medicininę apžiūrą nebuvo nustatytas rankos plaštakos sužalojimas, neatleidžia A. Ž. nuo prievolės atlyginti apžiūros išlaidų, kadangi šios apžiūros buvo įtakotos jo neteisėtų veiksmų (LR CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1, 2 d., 6.249 str. 1d.).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir vadovaudamasi LR BPK 326 str.1 d.1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.