- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- I-1076-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00116-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Vėžionių žemės ūkio bendrovės
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AB „Amber Grid“, UAB „Kelprojektas“
- Kategorijos
- 15.4Žemės servitutai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vėžionių žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kelprojektas“, AB „Amber Grid“, dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vėžionių žemės ūkio bendrovė (toliau – Vėžionių ŽŪB) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10VĮ-728-(14.10.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-465-(14.10.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas); 2) Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) perskaičiuoti pareiškėjui išmokamą kompensaciją už žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą servitutą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde (b. l. 9-12) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas ginčijamu Įsakymu pakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-465- (14.10.2.) 2.5 punktą ir nustatė, kad AB „Amber Grid“ privalo išmokėti Vėžionių ŽŪB 152,00 Eur kompensaciją. Pareiškėjas su atsakovo Įsakymu nustatytu kompensacijos dydžiu už žemės servitutą nesutinka, mano, kad kompensacija žemės servitutui turi būti didinama, o skundžiamas Įsakymas naikintinas. Nesutikimą su nustatyta kompensacija pareiškėjas grindė tuo, kad, pirma, nustačius žemės servitutą bus sudaromos kliūtys vykdyti ūkinę veiklą ne tik tuose žemės plotuose, kuriuose bus nutiestas dujotiekis (servituto plotas), bet ir apsauginėse zonose, todėl mokėtina kompensacija turėtų būti ženkliai padidinta, atsižvelgiant į visą plotą, kuriame suvaržymui bus nustatyti. Antra, kompensacijos apskaičiavimas grindžiamas Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktu bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktu, tačiau už kompensacijų žemės sklypams apskaičiavimą atsakingas UAB „Kelprojektas“ prie įsakymo nepateikė jokio apskaičiavimo, o atsakovas įrodymų, pagrindžiančių mokamos kompensacijos dydį nereikalavo. Vadovaujantis 2004 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 9 punktu, nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami vadovaujantis atitinkamomis formulėmis ir rodikliais. Iš prie įsakymo pateiktų aktų nematyti, kokie konkrečiai koeficientai buvo naudojami nuostolių sumai apskaičiuoti, nepateikta nuostolių skaičiuotė, nėra skaičiavimų detalizacijos. Trečia, nustatant servitutą, tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės turi būti ginamos proporcingai kompensuojant už nustatomus suvaržymus. Pareiškėjas yra ūkio subjektas, vystantis veiklą ir pajamas gaunantis iš žemės ūkio veiklos, todėl nustatyti apribojamai naudotis pajamas teikiančiu žemės sklypu esmingai pažeidžia pareiškėjo interesus. Tvirtino, kad 152.00 Eur vienkartinė kompensacija už tai, kad neribotą laiką bus suvaržyta galimybė naudotis ginčo žemės sklypu, yra neproporcinga. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad turi teisę į ekvivalentinį atlyginimą. Ketvirta, kitų žemės sklypų savininkams išmokėta kompensacija dešimtis kartų viršijo pareiškėjui siūlomą sumą. Metodikoje įtvirtinta ir jo atžvilgiu pritaikyta formulė nebūtinai kompensuoja realiai dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius. Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti servituto nustatymo procedūros, tačiau, akivaizdu, šiuo atveju atsakovo Įsakymu nustatyta kompensacija visiškai paneigia teisingo kompensavimo dėl nustatomo servituto principą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 32-40) ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ organizatorius AB „Amber Grid“ 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. 7-211-941 kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių, kuriuo informavo, kad vykdo gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ įtraukto į pirmąjį Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą bei pripažinto valstybei svarbiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1220 „Dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ įgyvendinimo projektą. AB „Amber Grid“ prašė NŽT nustatyti nurodytiems žemės sklypams (jų dalims) servitutus pagal Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje specialųjį planą (toliau - Magistralinio dujotiekio specialus planas). Atsižvelgiant į tai, NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 10VĮ-465-(14.10.2.) Vėžionių ŽŪB nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,2023 ha ploto žemės servitutas, suteikiantis teisę šiame sklype tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Įsakymo 2.5 punktu AB „Amber Grid“ įpareigota išmokėti Vėžionių ŽŪB 55,00 Eur dydžio kompensaciją už žemės servitutą. Už žemės sklypų planų su nurodytais servitutais ir apsaugos zonų plotais, kompensacijų žemės sklypams apskaičiavimą atsakingas UAB „Kelprojektas“ 2016 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. SR16-06745 kreipėsi į NŽT informuodamas, jog skaičiuojant kompensacijų už žemės servitutus dydžius, buvo padaryta sisteminė klaida, t. y. nuostoliai paskaičiuoti ne pagal Metodikos 9.1. papunktį, o pagal 9.2. papunktį. UAB „Kelprojektas“ pateikė patikslintus Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktus ir prašė patikslinti kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba ginčijamu Įsakymu pakeitė NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-465- (14.10.2.) 2.5 punktą ir nustatė, kad AB „Amber Grid“ privalo išmokėti Vėžionių ŽŪB 152,00 Eur kompensaciją už žemės servitutą. Pažymėjo, kad kompensacijų skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka, yra teisingi ir pagrįsti. Akcentavo, kad 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 10VĮ-465-(14.10.2.) buvo nustatytas servitutas 0,2023 ha ploto žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad išmokamos kompensacijos dydis turėtų būti perskaičiuotas atsižvelgiant į suvaržytą 0,9525 ha žemės sklypo plotą, įskaitant ir 0,7502 ha apsaugos zoną, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kad tarnaujančiojo daikto savininkui privalo būti pateikti kompensacijos dydžio skaičiavimai ar jų detalizacija. Pažymėjo, kad panaikinus ginčijamą Įsakymą, liktų galioti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 10VĮ-465-(14.10.2.), kuriuo pareiškėjui nustatyta išmokėti 55,00 Eur dydžio kompensaciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime (b. l. 64-71) ir atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad AB „Amber Grid“ vykdo gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“, įtraukto į pirmąjį ES bendro intereso projektų sąrašą ir pripažinto valstybei svarbiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1220 „Dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“, įgyvendinimo procesą. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). patenka į zoną, kurioje bus tiesiamas magistralinis dujotiekis, magistralinio dujotiekio priklausiniai ir taip pat su magistralinio dujotiekio naudojimu ir aptarnavimu susijusi infrastruktūra. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kviečiamas abipusiu šalių sutarimu sudaryti sutartį dėl servituto bei apsaugos zonų nustatymo ir kompensacijų nustatymo, jam buvo siūloma ženkliai didesnė kompensacija už žemės servitutą, tačiau pareiškėjas viešuose svarstymuose nedalyvavo, nors apie tai jam buvo pranešta, ir sutarties nepasirašė. Pareiškėjo žemės sklype buvo nustatytas tokio dydžio servitutas, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą statybą, naudojimą ir aptarnavimą (eksploatavimą), ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu. Tuo tarpu apsaugos zonos nustatomos pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nepriklausomai nuo magistralinių dujotiekių gretimybių ar žemės sklypų, kur įrengtas magistralinis dujotiekis, todėl nei Magistralinio dujotiekio specialiojo plano rengėjas (UAB „Ardynas“), nei planavimo organizatorius (AB „Amber Grid“) neturi galimybių daryti įtaką apsaugos zonų dydžiui. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad Metodikos reikalavimai buvo pažeisti ir/arba kompensacija buvo apskaičiuota netinkamai. Skunde tik deklaratyviai teigiama, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui turėjo būti nustatyta didesnė kompensacija, tačiau jokių objektyvių duomenų nepateikiama. Teisės aktai nenustato, kad tarnaujančio daikto savininkui privalo būti pateikti kompensacijos dydžio skaičiavimai ir detalizacija. Akcentavo, kad kitų nuostolių, nepatenkančių į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 10VĮ-728-(14.10.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-465-(14.10.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).“ pakeitimo“, kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta kompensacija už žemės servitutą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui kompensaciją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ vykdytojas AB „Amber Grid“ 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. 7-211-941 „Dėl žemės servitutų pagal Specialųjį planą nustatymo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydamas nustatyti žemės servitutus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 629 patvirtintą Magistralinio dujotiekio specialųjį planą (b. l. 41-46).
Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 10VĮ-465-(14.10.2) pareiškėjui Vėžionių ŽŪB nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,2023 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę AB „Amber Grid“ tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (administraciniu aktu nustatytas žemės servitutas) (b. l. 18, 50). Minėto įsakymo 2.5 punktu nurodyta, kad už ginčo žemės sklype nustatytą servitutą AB „Amber Grid“ pareiškėjui privalo išmokėti 55,00 EUR kompensaciją. Kompensacija apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika).
Už kompensacijų apskaičiavimą atsakingas UAB „Kelprojektas“ 2016 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. SR16-06745 kreipėsi į NŽT informuodamas, jog skaičiuojant kompensaciją buvo padaryta sisteminė klaida, t. y. nuostoliai paskaičiuoti ne pagal Metodikos 9.1. papunktį, o pagal 9.2. papunktį (b. l. 52-54). UAB „Kelprojektas“ pateikė duomenis apie sklypų savininkams mokėtinas patikslintas kompensacijas.
Remiantis patikslintais duomenimis apie mokėtinas kompensacijas, NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 10VĮ-728-(14.10.2) pakeistas Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 10VĮ-465- (14.10.2.) nustatytas pareiškėjui mokėtinos 55,00 Eur kompensacijos dydis ir padidintas iki 152,00 Eur (b. l. 15, 57). Kompensacijos apskaičiavimai pagrįsti 2016-11-03 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktu, Detalaus vienkartinės ar periodinės kompensacijos mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo išrašu (b. l. 16, 17, 55, 56, 59-60).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl paties servituto nustatymo administraciniu aktu (2016 m. liepos 14 d. Tarnybos įsakymas Nr. 10VĮ-465-(14.10.2.)) fakto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iš esmės, nesutinka su Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 10VĮ-728-(14.10.2) nustatytu 152,00 Eur kompensacijos už žemės servitutą dydžiu. Nesutikimą su atsakovo nustatyta kompensacija pareiškėjas motyvuoja tuo, kad: pirma, ginčijamu įsakymu pareiškėjui sudaromos kliūtys naudoti ne tik tuos žemės plotus, kuriuose bus nutiestas dujotiekis (servituto plotas), bet ir apsauginių zonų, t. y didesniame nei 0,2023 ha žemės plote, todėl, pareiškėjo teigimu, išmokamos kompensacijos dydis atitinkamai turėtų būti padidintas; antra, prie ginčijamo įsakymo nebuvo pateikti jokie koeficientai, kurių pagrindu apskaičiuota nuostolių suma, nepateikta nuostolių skaičiuotė, detalizavimas; trečia, ginčijamu įsakymu nustatyta 152,00 Eur vienkartinė kompensacija už neribotą naudojimąsi žemės sklypu yra neproporcinga; ketvirta, kitų žemės sklypų savininkams išmokėtos kompensacijos dešimtis kartų viršijo atsakovo nustatytą sumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.
Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką. Pagal Metodikos 2 punktą, nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1. p.); iškertamą mišką (2.2. p.); prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (2.3. p.). Metodikos 3 punkte įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad už žemės sklypų planų su nurodytais servitutais ir apsaugos zonų plotais, kompensacijų žemės sklypams apskaičiavimą atsakingas UAB „Kelprojektas“ 2016-11-03 parengė Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą (b. l. 16, 17, 55, 56). Iš šių aktų turinio matyti, kad pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (22,00 Eur) ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo (130,00 Eur). Bendra pareiškėjui paskaičiuota patiriamų nuostolių suma - 152,00 Eur. Ginčijamas Įsakymas bei minėti aktai pareiškėjui buvo išsiųsti NŽT Prienų ir Birštono 2016 m. gruodžio 23 d. raštu (b. l. 58).
Pareiškėjas nurodo, kad prie ginčijamo įsakymo nepateikti detalūs nuostolių apskaičiavimai, nepateikta nuostolių skaičiuotė. Tačiau iš į bylą pateikto Detalaus vienkartinės ar periodinės kompensacijos mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo išrašo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kompensacija apskaičiuota pagal formules Metodikoje nustatyta tvarka (b. l. 59-60). Teisės aktai nenustato, kad tarnaujančio daikto savininkui privalo būti pateikti kompensacijos dydžio skaičiavimai ar jų detalizacija.
Pareiškėjas nesutiko su paskaičiuota kompensacijos suma, nes jo teigimu, kitoms bendrovėms išmokėtos kompensacijos dešimtis kartų viršijo pareiškėjui nustatytą dydį. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas nesutindamas su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, turi paneigti šios kompensacijos apskaičiavimo teisingumą. Kadangi šiai kompensacijai apskaičiuoti yra naudojamos specialios žinios, tai, kaip taisyklė, tokių žinių pagalba gauti duomenys, turėtų būti paneigiami taip pat naudojant specialias žinias (pvz. turto vertinimo išvada, kitų šios srities specialistų atitinkamas išvadas ir pan.). Pareiškėjui nepateikus šiuo klausimu atitinkamų įrodymų, darytina išvada, kad jis savo teiginių pagrįstumo dėl, jo nuomone, per mažos kompensacijos, neįrodė, tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. LVAT 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-2826-14). Kita vertus, bylos duomenimis, pareiškėjui buvo siūloma sudaryti sutartį dėl servituto bei apsaugos zonų nustatymo ir kompensacijų šalių sutarimu nustatant didesnę kompensaciją, negu nustatyta pagal Metodiką, bet pareiškėjas viešuose svarstymuose nedalyvavo ir sutarties nesudarė (b. l. 81-82, 84).
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu įsakymu sudaromos kliūtys naudoti žemės sklypą ir apsauginėse zonose, dėl ko kompensacija turi būti padidinta. Teismas pažymi, jog nustatant servitutą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui kompensacija buvo apskaičiuota vadovaujantis Metodikos nuostatomis. Kaip jau buvo minėta, kompensacija, mokama už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Metodikoje pateikta kompensacijos apskaičiavimo formulė (principai) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus. Tai yra preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai. Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros ir nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015; 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šios bylos dalykas – administracinio akto, kuriuo buvo nustatytas kompensacijos dydis už nustatytą servitutą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo argumentai, kad jo patirti nuostoliai yra didesni, kadangi negalės užsiimti ūkininko veikla apsauginėse zonose, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamu įsakymu nustatyta vienkartinė kompensacija už tai, kad neribotą laiką bus suvaržyta galimybė ginčo žemės sklypą naudoti pagal paskirtį yra neproporcinga. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Metodikos 9 punkte pateiktas nuostolių apskaičiavimo formules, gautos sumos dauginamos iš koeficiento 15. Šio koeficiento reikšmė nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje, patvirtintoje 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1545. Minėtos redakcijos Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelną (apskaičiuotą pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtą metodiką) iš terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iš 15“. Vėlesnėse Metodikos redakcijose šis koeficientas taip pat išlieka, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuostoliai apskaičiuojami už vienerius metus, nes akivaizdu, jog pagal Metodiką paskaičiuota kompensacija yra periodinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 10VĮ-728-(14.10.2) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Atitinkamai netenkintinas pareiškėjo išvestinis reikalavimas - įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos perskaičiuoti pareiškėjui išmokamą kompensaciją už žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą servitutą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme nenurodė konkrečios prašomos priteisti sumos, nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo bei pagrindimo, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje paliekamas nenagrinėtu. Trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vėžionių žemės ūkio bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.