Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-08 · Administracinė byla Nr. A-180-26-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-08
Bylos Nr.
A-180-26-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
Ž. P., V. R., V. V., R. Č., G. G., A. D., I. L., G. K., Ž. K., A. B., L. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento
Trečiasis asmuo
Panevėžio teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-26-2006Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,šalims nedalyvaujant,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. P. , V. R. , V. V. , R. Č. , G. G. , A. D. , I. L. , G. K. , V. V. , Ž. K. , A. B. , A. B. , L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio teritorinei muitinei, dėl negauto atlyginimo ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos Respublikos žalą - negauto atlyginimo dalį nuo 2003-01-01 iki 2004-10-31 (imtinai): Ž. P. naudai 13339.95 Lt; V. R. naudai 19136.42 Lt; V. V. naudai 14159.01 Lt; R. Č. naudai 12550.00 Lt; G. G. naudai 15813.83 Lt; A. D. naudai 14610.91 Lt; I. L. naudai 14003.50 Lt; G. K. naudai 17103.39 Lt; V. V. naudai 13898.47 Lt; Ž. K. naudai 12423.69 Lt; A. B. naudai 11885.29 Lt; A. B. naudai 16002.17 Lt; L. J. naudai 12436.75 Lt, bei kiekvienam atskirai po 0.06 procento delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant jų išmokėjimo dieną. Taip pat prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu teisme. Nurodė, kad muitinės pareigūnams darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, kuris kiekvienais metais tvirtinamas įstatymu. Seimo patvirtintuose 2003 ir 2004 metų valstybės biudžetuose asignavimų valdytoju muitinės sistemoje nurodytas Muitinės departamentas. Muitinės departamentas, patvirtinęs jam pavaldžių muitinės įstaigų išlaidų sąmatas, kuriose yra numatytos lėšos ir darbo užmokesčiui ir nustatęs, kad lėšų poreikis viršija gautus asignavimus darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu ir nustatyti visiems muitinės pareigūnams vienodus indeksavimo koeficientus. Atsakovas turėjo nustatyti visos Lietuvos muitinės sistemos darbuotojams vienodą mažesnį koeficientą negu vienetas, pagal kurį skaičiuojant darbo užmokestį muitinės pareigūnams pakaktų valstybės biudžete paskirtų asignavimų darbo užmokesčiui, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl neteisingo lėšų paskirstymo pareiškėjai 2003 - 2004 metais negavo viso darbo užmokesčio, kuris priklauso pagal jų užimamas pareigas. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies (2002-12-10 redakcija) nuostata ,,jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams LR valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002-06-30“ prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat nustatė, kad Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ l ir 2 punktai bei šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokio įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas. Įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas ar kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. Pagal Lietuvos Respublikos 2003 ir 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus Muitinės departamentui buvo skirti mažesni asignavimai darbo užmokesčiui negu buvo jų poreikis. Muitinės departamento Panevėžio teritorinei muitinei skirtų lėšų darbo užmokesčiui 2003 ir 2004 metams nepakako darbo užmokesčio mokėjimui netaikant indeksavimo koeficiento. Pareiškėjų darbo užmokestis 2003-2004 metais buvo žymiai mažesnis negu jiems priklausė pagal tas pareigas, į kurias jie buvo priimti pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Tokiu būdu, dėl Lietuvos Respublikos kaltės pareiškėjams padaryta žala - jie už 2003-2004 metus iki šiol negavo viso darbo užmokesčio, kuris priklauso jiems pagal jų užimamas pareigas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis, kartu su juo darbuotojui sumokami delspinigiai, kurių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant jų išmokėjimo diena.

Lietuvos valstybę atstovaujantis Muitinės departamentas prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad asignavimų valdytojų teises ir pareigas nustato Biudžeto sandaros įstatymas. Vienintelis reikalavimas, keičiant asignavimų paskirstymą, - neviršyti bendrų asignavimų išlaidoms. Muitinės departamentas teigė neviršijęs įstatymo nustatytų įgaliojimų paskirstyti asignavimus. Pažymėjo, kad įstatymas nenustato, jog asignavimų valdytojas privalo jam pavaldžioms įstaigoms nustatyti vienodus asignavimus. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas nereglamentuoja asignavimų paskirstymo bei darbo užmokesčio fondo sudarymo. Teigė, kad Muitinės departamento pareigūnai veikė vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, o Konstitucinio Teismo nutarimas neturi grįžtamosios galios.

Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio teritorinė muitinė pareiškėjų skundą prašė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjų Ž. P. , V. R. , V. V. , R. Č. , G. G. , A. D. , I. L. , G. K. , V. V. , Ž. K. , A. B. , A. B. , L. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad darbo užmokestis pareiškėjams buvo skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies nuostatomis ir šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" l ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje taip pat yra nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams). Tol, kol įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nėra pakeisti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, visi teisinių santykių subjektai privalo juos vykdyti ir taikyti pagal savo kompetenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime taip pat nurodė, kad tol, kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams) arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas. Iki 2004 m. gruodžio 18 d. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo) teisinių santykių subjektai privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, kuris nustatė valstybės tarnautojų darbo užmokesčio indeksavimą, jeigu institucijos apskaičiuotas lėšų darbo užmokesčiui poreikis viršys biudžete patvirtintus asignavimus.

Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą žalą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-10-31 bei tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjams apskaičiuotas darbo užmokestis pagal tuo metu galiojančius įstatyminius aktus buvo išmokėtas laiku, konstatavo, jog negali būti pripažinta, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad civilinė atsakomybė pagal 6.271 straipsnį atsiranda, jei valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju atsakovo pareigūnai veikė taip, kaip jie privalėjo veikti pagal įstatymus.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai Ž. P. , V. R. , V. V. , R. Č. , G. G. , A. D. , I. L. , G. K. , V. V. , Ž. K., A. B. , A. B. , L. J. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjų skundą patenkinti, taip pat atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui. Apeliantai taip pat nurodo į teismą gynybos kreipęsi per Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus terminus, kai jiems tapo žinomi valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai, kurių pasekmėje atsirado žala. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies nuostatos ir Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ l ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės Konstitucinio teismo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos jau po pareiškėjų kreipimosi į teismą. Pats Konstitucinis Teismas 2003-12-30 nutarime yra nurodęs, kad Konstitucijos 107 straipsnio l dalyje įtvirtinta nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į priekį, nėra absoliuti. Be to, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, įsigaliojo dar neužbaigus teisės normos taikymo procedūrai, taikymo atgal problemos nėra. Teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog Panevėžio teritorinė muitinė, skaičiuodama ir mokėdama sumažintus atlyginimus, veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nesilaikė Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio l dalyje įtvirtintos nuostatos, kad teismas ir teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio l dalį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.

Šalies argumentai

Apeliantų teigimu, speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pabrėžia, kad dėl Lietuvos Respublikos ir jos pareigūnų kaltės pareiškėjai 2003-2004 metais negavo viso darbo užmokesčio, kuris jiems priklauso pagal užimamas pareigas ir dėl ko jie patyrė žalą. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksniais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę ir padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Muitinės departamentas prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas muitines pareigūnų darbo užmokestį 2003-2004 metais pagrįstai indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas ,,Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatas, iki nutarimo paskelbimo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės Panevėžio teritorinėje muitinėje indeksuojant valstybės tarnautojų darbo užmokestį, buvo taikomi teisėtai. Konstitucijos 102 straipsnis nustato, kad klausimą ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, sprendžia Konstitucinis Teismas, todėl įstatymas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konstitucijai tik Konstituciniam Teismui patvirtinus tai nutarimu. Valstybės institucijų veiksmai, atitinantys galiojantiems įstatymams, negali būti traktuojami kaip neteisėti. Dėl delspinigių priteisimo Muitinės departamentas nurodo, kad Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už įmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluota mokėjimą įstatymas reglamentuoja delspinigių mokėjimą, kai darbo užmokestis mokamas pavėluotai. Pareiškėjams pagal galiojusius teisės aktus priskaičiuotas darbo užmokestis buvo mokamas laiku, todėl delspinigiai neturi būti skaičiuojami, be to, pareiškėjai nepagrįstai reikalauja sumokėti delspinigius už dėl indeksavimo sumažėjusio negauto atlyginimo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjams (jų manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks (pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, todėl konstatuotina, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Toks materialinės teisės normų pažeidimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnį yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Pagal pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias teisės normas reikalavimas dėl neišmokėtos daro užmokesčio dalies turėtų būti reiškiamas pareiškėjų darbdaviui – Panevėžio teritorinei muitinei, kuri nagrinėjamu atveju į bylą buvo įtraukta tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Darytina išvada, kad padarytas ir procesinės teisės normų pažeidimas, kuris bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalintas.

Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas atsakovo tinkamumo klausimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis), suteikta teisė pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas