Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, išsilavinimo neįgijusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., teisto du kartus dėl tyčinių nusikaltimų, bausmę atlikusio, kaltinamo pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad 2016-01-30, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje, įrėmęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą – žaislinį šautuvą, į smilkinius, grasino nužudyti A. L. ir A. A., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, jog 2016-01-30 sugalvojo pagąsdinti A.. Apie 16.00 val. pasiėmęs žaislinį šautuvą išėjo iš namų ir ėjo pas A.. Eidamas apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), susitiko pažįstamą E. A.. Jis E. A. pasiūlė eiti kartu pagąsdinti (duomenys neskelbtini) m. gyvenantį A.. Taip sumanė, nes 2015 m. žiemą, gruodžio mėnesį, jį įžeidė A., pavadindamas ,,kalėjimo vargonu". Jis ant veido užsitraukė marškinėlius, o ant galvos užsidėjo striukės kapišoną. Taip prisidengė savo veidą. E. A. ant galvos užsidėjo kapišoną su šaliku. Veidus nusprendė užsidengti, kad jų neatpažintų. Nesusitarė su E. A., kaip elgsis įėję pas A. į namus ir kaip jį baugins. Jis įėjo į A. namo prieangį pirmasis. Prieangyje stovėjo trys vyrai, kas tokie - prieblandoje nepažino. Jis A. L. pridėjo prie smilkinio žaislinį šautuvą. Šautuvą šaliku buvo prisitvirtinęs prie rankos, jį laikė kišenėje. Kaip elgėsi E. A., jis nematė. Netrukus pro duris į prieangį išėjo moteris, jis jai prie smilkinio prirėmė ginklą, taip elgėsi, kad ji nešaukų, nekviestų pagalbos. Po to jį vienas iš vyriškių sviedė į prieškambario kampą. Jis pargriuvo, vyriškis kartu su juo. Jis atsistojo ir išbėgo į lauką. Jis žodžiais negrasino, nieko nesakė, tylėjo. Kai išbėgo į lauką, E. A. jau nematė, jis į lauką išbėgo pirmiau. 2016-02-22 kartu su mama I. D. nuėjo pas A. ir atsiprašė. Jis norėjo pagąsdinti A., bet tamsoje juos sumaišė ir ginklą prirėmė į galvą A. broliui A. L.. Žaislinį šautuvą, bėgdamas iš įvykio vietos, kažkur išmetė (b. l.105-106, 108, 110-111, 129, 132-133, 137-138).

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis A. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 115-125).

Kaltinimas be A. R. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2016-01-30 pas ją į namo prieangį atėjo asmuo uždengtu veidu ir grasino daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą. Šį vyriškį ji pamatė išėjusi į prieangį. Jis daiktą, panašų į pistoletą, buvo įrėmęs į A. L. galvą, o jai išėjus, įrėmė jai į kaktą. Po to A. griebė šį nepažįstamąjį, jį parvertė, po ko užpuolikas nieko nesakęs pabėgo (b. l. 3, 21, 23-24).

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2016-01-30 svečiavosi pas motiną A. A.. Su kitais vyrais buvo išėjęs į prieangį parūkyti. Į prieangį įėjo du vaikinai uždengtais veidais, buvo užsidėję kapišonus, vienas iš jų jam prie smilkinio pridėjo daiktą, panašų į pistoletą. Vaikinai nieko nekalbėjo, nors jis paklausė, ko šiuodu nori. Po to į prieangį iš namų išėjo motina, tuomet vaikinas daiktą, panašų į pistoletą, pridėjo jau prie motinos galvos. Netrukus jis sudavė šiam vaikinui, kuris pargriuvo aukštielninkas, po to atsistojo ir pabėgo. Pas juos svečiavęsis Ž. V. pažino, jog vienas iš užpuolikų buvo A. R. (b. l. 29-30, 34).

Liudytojas V. A. parodė, kad vyrams rūkant namo prieangyje, į jį atėjo du vaikinai, kurie buvo užsidengę veidus ir užsidėję kapišonus. Jie nekalbėjo. Vienas pastūmė jį prie sienos, o kitas nuėjo prie A. L., ką jis darė, nematė. Po to mamai išėjus į prieangį prie A. L. stovėjęs vaikinas kažką išsitraukė iš kišenės ir pridėjo mamai prie galvos. Tuo metu A. L. sudavė šiam vaikinui per rankas, po to abu vaikinai pabėgo. Po įvykio vienas iš vaikinų buvo atėjęs ir atsiprašė dėl įvykio (b. l. 36-38).

LR BK 2 str. nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-14-222/2016). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2007, 2K-238-699/2016).

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Kaltinamasis A. R. parodė, kad pas A. į namo prieangį atėjo kartu su E. A.. Abu buvo užsidengę veidus, užsidėję kapišonus. Pasak kaltinamojo, jis abiem nukentėjusiesiems į galvas buvo įrėmęs žaislinį šautuvą. Tokius jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų A. L. bei A. A. parodymai, kad kaltinamasis jiems į smilkinius buvo įrėmęs daiktą, panašų į pistoletą. Analogiški yra ir liudytojo V. A. parodymai. Be to, apklaustas liudytojas Ž. V. parodė, kad atpažino A. R.. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. R. 2016-01-30, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje, įrėmęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą – žaislinį šautuvą, į smilkinius, grasino nužudyti A. L. ir A. A..

Toks A. R. grasinimas buvo realus, įtikinantis, nuteistasis įėjęs į svetimą gyvenamąjį būstą išsitraukė žaislinį šautuvą, buvo jį apsivyniojęs šaliku, buvo žaislinį šautuvą pridėjęs nukentėjusiesiems prie smilkinio, užsidengęs veidą, veidą taip pat buvo užsidengęs ir kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Grasinimų kaltinamasis neišsakė, nes nukentėjusysis netikėtai jį pastūmė, dėl ko šis pargriuvo ir pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusieji buvo verčiami bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas paveikė. Grasindamas A. R. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiesiems, norėjo sukelti jiems baimės jausmą. A. R. grasinimo realumą įrodo ir tai, jog nukentėjusioji A. A. tą pačią dieną po grasinimo, tuoj po įvykio, paskambino į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Šiuo atveju kaltinamojo motyvai, kad jis norėjo kerštauti V. A. reikšmės neturi. Kaltinamasis suprato, kad tokiu savo elgesiu sukelia baimės jausmą kitiems asmenims, norėjo jį sukelti.

Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas du kartus dėl plėšimo ir viešosios tvarkos trikdymo (b. l. 145-149), šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2016-02-03 teismo baudžiamąjį įsakymą, administracine tvarka baustas (b. l. 150-151), nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l. 155), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 152-153), charakterizuojamas patenkinamai 9b. l. 157)

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą A. R. skirtina baudos bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Kardomosios priemonės naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o daiktai: batas ir kvapų pavyzdžiai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 20 MGL 753,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-30 19.00 val. iki 2016-01-31 10.55 val. (vieną parą), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL baudai.

Kardomąsias priemones – rašyti pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus: batą bei kvapų pavyzdžius - sunaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su baudos bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.