- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- I3-6644-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04011-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 9.2Pabėgėlio statuso suteikimas
- 9.3Papildomos apsaugos suteikimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) P. skundą (patikslintą) atsakovei Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 22S121720 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Skunde nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė, jog Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjo šeimos nariai, o jo socialiniai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia ES valstybė narė jo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Be to, Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturiu išlaikytinių.
Pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo palikti savo kilmės šalį – Baltarusiją, kartu su visa savo šeima, t. y. sugyventine H. I. ir jos dukromis iš pirmos santuokos N. I. ir N. I.. Pažymi, kad su H. I. nėra sudaręs santuokos, tačiau gyvena kaip šeima. Šiuo metu H. I. ir jos dukros N. ir N. yra pareiškėjo išlaikytinės. Visa šeima kartu gyvena išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o iki atvykimo į Lietuvos Respubliką visi kartu kaip šeima gyveno Baltarusijoje, Minske. Nurodo, kad N. I. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus Naujamiesčio mokykloje 6 klasėje ir turi ten daug draugų. N. I. nuo 2022 m. liepos mėn. mokosi Europos Humanitariniame universitete Vilniuje. Jo sugyventinė H. I. taip pat yra pateikusi prašymą Migracijos departamentui dėl prieglobsčio suteikimo, kuris iki šiol dar neišnagrinėtas. Pareiškėjas nurodo, kad į Lietuvą jis atvyko turėdamas Lenkijos vizą tik todėl, kad Lietuvos institucijos jam neišdavė Lietuvos vizos. Pareiškėjo nuomone, būtent Lietuvos Respublika yra tinkamiausia valstybė jo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti. Nurodo, jog atsakovas formaliai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nors jis turėjo Lenkijos Respublikos vizą, galiojančią nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d., tačiau jo ir šeimos narių ketinimai dėl prieglobsčio buvo siejami tik su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas savo sprendime nenurodė, kodėl jis negali nukrypti nuo Dublino reglamento nuostatų nagrinėti jo prieglobsčio prašymo, todėl prašo jo prieglobsčio prašymą nagrinėti Lietuvoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skunde pareigą Lietuvai prisiimti atsakomybę nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės grindžia ryšiais su prieglobsčio prašymą Lietuvoje siekiančia gauti sugyventinės šeima, kurią vertina kaip šeimos narį. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes nustatė, kad pareiškėjas yra nesusituokęs, savo partnerystės sutarties neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Migracijos departamentas negalėjo nukrypti nuo Dublino reglamento nuostatų ir šeimos sąvokos terminą aiškinti plečiamai. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. vasario 6 d. turėdamas Lenkijos išduotą D tipo nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d., prieglobsčio prašymą pateikė 2022 m .liepos 22 d. Todėl, Migracijos departamentas kreipėsi į Lenkiją su prašymu perimti pareiškėją savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnio pagrindu. Atsakovas pažymi, kad nors Dublino reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros išimtys, kuomet gali būti nukrypstama nuo reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos ES valstybės narės nustatymo kriterijų, tačiau šios nuostatos yra neprivalomos, nes ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Atsakovas taip pat nurodo, kad įstatymuose nenumatyta prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis išlaiko savo sugyventinę ir jos vaikus, tačiau pareiškėjo pateiktoje nuomos sutartyje nurodyta, kad ją sudarė ne jis, o sugyventinė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog būtent jis išlaiko sugyventinę ir jos vaikus.
Įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, bendradarbiaudamas su ES valstybėmis, vadovaudamasis Dublino reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 74 straipsnyje nurodyta, kad gavęs ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai ES valstybei narei. Pareiškėjo atveju priėmus ginčijamą sprendimą, kad už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė, jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nebuvo nagrinėjamas. Atsakovas pažymi, kad Lenkija yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad ji netinkamai įvertins pareiškėjo prašymą ir priims sprendimą neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijai kaip atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas atsižvelgęs į Dublino reglamento nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes kaip galiojančios Lenkijos išduotos vizos turėjimas, šeimos nario kaip tarptautinės apsaugos gavėjo nebuvimas, buvimas pilnamečiu asmeniu, pagrįstai nusprendė, kad būtent Lenkija yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tokiam vertinimui Lenkijos kompetentingos institucijos taip pat pritarė ir sutiko perimti pareiškėją savo žinion. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo kelionės dokumente yra skirtingų laikotarpių sienos kirtimo spaudai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas daug kartų kirto Baltarusijos-Lenkijos sieną Kuznicos pasienio punkte kas patvirtina, kad pareiškėją išties sieja ryšiai su Lenkijos valstybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. P. 2022 m. liepos 22 d. pateikė atsakovui Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
5. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė A. P. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą perduoti Lenkijos Respublikai.
Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis Dublino reglamento nuostatomis kreipėsi į atsakingas Lenkijos Respublikos institucijas su prašymu perimti A. P. savo žinion. 2022 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. DPU.WPD.425.3746.2022 GD Lenkijos Respublikos užsieniečių tarnyba sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį A. P.. Sprendime nurodyta, kad visą informaciją, reikalingą Dublino reglamento 7-12 straipsniuose nurodytų aplinkybių vertinimui, prieglobsčio prašytojas pateikė pirminės apklausos metu, todėl rengti jo apklausą nebuvo tikslinga. Dublino reglamento 8–11 straipsniai A. P. nėra taikytini, nes jis nėra nelydimas nepilnametis ir, turimais duomenimis, neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Tačiau jam taikytinas Dublino reglamento 12 straipsnis, kadangi prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu A. P. turėjo Lenkijos Respublikos vizą, galiojančią nuo 2021 m liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d. Migracijos departamentas įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, konstatavo, kad Dublino reglamento 16 straipsnis A. P. nėra taikytinas, nes, turimais duomenimis, prieglobsčio prašytojas nėra išlaikomas asmuo ir neturi išlaikytinių. Migracijos departamentas įvertinęs A. P. per pirminę apklausą pateiktą informaciją ir kitą tyrimo metu surinktą bei turimą informaciją dėl Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) nurodytų aplinkybių, kuriomis gali būti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nenustatė. Sprendime pažymėta, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog Lenkijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais (Įsakymo 1 punktas). Migracijos departamentas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog A. P. yra ar buvo prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka (Įsakymo 2 punktas), Lietuvos Respublika nėra gavusi užsienio valstybės prašymo dėl jo ekstradicijos (Įsakymo 3 punktas), taip pat jam nėra paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojančios jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įsakymo 4 punktas). Lietuvos Respublikoje negyvena A. P. šeimos nariai, o jo socialiniai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia ES valstybė narė jo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti (Įsakymo 5 punktas). Įvertinus turimą informaciją apie A. P., nenustatyta individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių jo perdavimas Lenkijos Respublikai sukeltų jam pernelyg didelę ir neproporcingą žalą (Įsakymo 6 punktas).
6. Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos ir Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ nuostatos.
8. Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Dublino III reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Migracijos departamentas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo 74 straipsnio 1 dalis). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę (Įstatymo 75 straipsnis.).
9. Pagal Tvarkos aprašo 36.2 papunktį įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Dublino reglamento 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi; atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Dublino reglamento 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede. Pagal Tvarkos aprašo 37.2 papunktį Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, remdamasis Tvarkos aprašo 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nustato už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę; toks sprendimas priimamas, jeigu atlikus Tvarkos aprašo 36.2 papunktyje nurodytą tyrimą nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Dublino reglamento 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis Dublino reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi.
10. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis. Be to, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Iš esmės tokią galimybę numato ir Tvarkos aprašo 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turėjo galiojančią nacionalinę Lenkijos Respublikos vizą, nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jo prašymo nagrinėjimą iš esmės yra atsakinga kita ES valstybė narė. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 26 d. gavo Lenkijos Respublikos užsieniečių tarnybos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė Lenkijos Respublika, tačiau jo atžvilgiu prašo taikyti Reglamente (ES) Nr. 604/2013 numatytą diskrecinę išlygą.
12. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos LVAT laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016; 2022 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022).
13. Remiantis Reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, nukrypdama nuo šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena ES valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti jai pateiktą prašymą suteikti prieglobstį net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2019 m. sausio 23 d. sprendimu byloje C-661/17, iš 17 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad ši nuostata yra neprivaloma. ESTT nurodė, kad įgyvendinant šią teisę nenumatyta jokių ypatingų sąlygų, kiekvienai valstybei narei leidžiama suvereniai, vadovaujantis politiniais, humanitariniais ar praktiniais sumetimais, nuspręsti sutikti nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, net jei pagal Reglamente nustatytus kriterijus ji nėra už tai atsakinga. Atsižvelgiant į valstybėms narėms taip suteiktą didelę diskreciją, būtent atitinkama valstybė narė turi nustatyti aplinkybes, kuriomis ji ketina pasinaudoti pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyta diskrecine išlyga. Lietuvos Respublikoje aplinkybės, kuriomis gali būti taikoma Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nustatytos Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ .
14. Įsakyme nustatyta, kad atliekant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma inter alia, kai: 1) yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais, perduotais į tokios Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją; 2) prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu; 3) Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas užsienio valstybės prašymas dėl prieglobsčio prašytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei užkirstų kelią prašymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui; 4) sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei negalėtų būti priimtas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių; 5) vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti; 6) dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio prašytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio prašytojo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą asmeniui.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sugyventinė ir jos vaikai iš pirmos santuokos, pareiškėjas juos išlaiko, jis nenori būti išskirtas su šeima ir būti perduotas kitai ES valstybei nagrinėti jos prieglobsčio prašymą iš esmės.
16. Reglamento 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas prieglobsčio prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms bei nepilnamečiai vaikai. Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, jog prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su H. I., partnerystės sutarties su ja taip pat nėra įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis išlaiko savo sugyventinę ir jos vaikus, tačiau vien tik pateikta nuomos sutartis, kuri sudaryta H. I. vardu nepatvirtina, kad būtent pareiškėjas moka nuomos mokestį ar kitaip išlaiko H. I. ir jos vaikus. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jį ir H. I. sieja šeiminiai santykiai ir jis vienintelis išlaiko šeimą, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais (mokėjimais už buto nuomą, komunalines paslaugas, išlaidas vaikų reikmėms (už būrelius ar pan.)), nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėją ir I. H. sieja pastovūs ir ilgalaikiai šeimyniai santykiai. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjas ir H. I. kilmės šalyje palaikė šeimynius santykius (gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pareiškėjas išlaikė H. I. ir jos vaikus). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su H. I. ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Vien nuotraukų pateikimas, beje, kurios nėra tinkamai aprašytos, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šiai bylai minėtų svarbių aplinkybių.
18. Pareiškėjo argumentai, kad jis sieja savo ateitį su Lietuva, taip pat nėra patvirtinti įrodymais ir atspindi tik pareiškėjo ketinimus bei norus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. vasario 6 d. turėdamas Lenkijos išduotą D tipo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d., be to, pareiškėjo pase yra įklijuotos Lenkijos išduotos Šengeno vizos: viza galiojusi laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. ir iki šiol galiojanti viza nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2023 m. sausio 14 d. Pareiškėjo kelionės dokumente yra sienos kirtimo spaudai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas skirtingais laikotarpiais ir ne kartą kirto Baltarusijos-Lenkijos sieną Kuznicos pasienio punkte. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis gavęs Lenkijos vizą iš karto atvyko į Lietuvą ir sieja savo ateitį išimtai su Lietuva, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Taip pat pažymėtina tai, kad Lenkijos Respublika, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Lenkijos Respublikai. Vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie galimas neigiamas priimto Sprendimo pasekmes nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu.
20. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, individualiai įvertino faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją.
Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Departamento Sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
21. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. (A.) P. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.