Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Administracinė byla Nr. A-146-1230-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
A-146-1230-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Advokatai
Ričardas Suslavičius
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1230/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Laimės Baltrūnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui V. M.,pareiškėjo atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,atsakovo atstovui Vygandui Joskaudui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Arūnui Sodoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija) 2009 m. gegužės 26 d. protokolinį sprendimą, kuriuo pripažintas pagrįstu 2008 m. gruodžio 16 d. Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VRM) įsakymas Nr. 1 V-458, kuriuo buvo panaikintas 2006 m. sausio 26 d. jam išduotas leidimas Nr. 271 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai".

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1998 m. iki 2008 m. gruodžio 30 d. jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Vilniaus apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, savo pareigas atliko tinkamai, jokių pažeidimų nebuvo padaręs, drausmine tvarka baustas nebuvo. 2005 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo nutraukta baudžiamoji byla Nr. 04-1-016-03, kuri buvo iškelta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 1 d. (kyšininkavimas) ir 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas), nesustačius, kad jis dalyvavo kokioje nors nusikalstamoje veikoje. 2008 m. gruodžio 16 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1 V-458 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo" jam buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai" (toliau – ir Leidimas). Panaikinus teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis nebegalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme, todėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.10-AK-192 buvo atleistas iš pareigų.

Nesutikdamas su Vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1 V-458, padavė skundą Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri 2009 m. gegužės 26 d. protokoliniu sprendimu minėtą įsakymą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, VTPĮ) 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui. Atkreipė dėmesį į tai, kad Leidimas, kuris panaikintas Vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1 V-458, jam buvo pratęstas 2006 m. sausio 26 d., t.y. po to, kai buvo nutraukta baudžiamoji byla Nr. 04-1-016-03. Taigi priimant sprendimą dėl Leidimo pratęsimo, informacija, kuri buvo surinkta ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje, jau buvo žinoma. Be to, Vilniaus miesto VPK atliko tarnybinį patikrinimą tų asmenų atžvilgiu, kurie buvo įtariami minėtoje baudžiamojoje byloje, taip pat ir pareiškėjo, tačiau jokių pažeidimų ar informacijos, kad jis nepatikimas, ar kad jo asmeninės ar dalykinės savybės netinkamos, nenustatė.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo vadovavosi Paslapčių apsaugos komisija, nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo nuomone aplinkybių, kuriomis vadovavosi Komisija (ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-016-03 gautų duomenų), negalima priskirti prie atsiradusių ar naujai paaiškėjusių skundžiamo akto priėmimo metu. Pažymėjo, kad tos aplinkybės buvo nustatytos 2003-2005 metais, kai buvo atliekamas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu Leidimas jam buvo pratęstas 2006 m. sausio 26 d., kai šios aplinkybės jau buvo žinomos. Pratęsiant Leidimą jis buvo tikrinamas ta pačia tvarka, kaip ir naujai išduodant Leidimą, o tai, pasak pareiškėjo reiškia, kad 2006 m. išduodant Leidimą, jis atitiko visas privalomas Leidimo išdavimo sąlygas, nurodytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnyje, tarp jų ir šio Įstatymo 16 straipsnio 17 punkte nurodytas kitas asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netiktų darbui su įslaptinta informacija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, jog Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija nevertino, ar teisėtai ir pagrįstai jam atimta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, neanalizavo jo motyvų, neįvertino aplinkybės, kad jis gerai charakterizuojamas. Pareiškėjo manymu, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai, kurie buvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, yra pagrindas abejoti jo patikimumu ir teigti, jog dėl asmeninių ir dalykinių savybių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Atsakovas, remdamasis neobjektyviomis prielaidomis dėl pareiškėjo dalykinių ir asmeninių savybių, neproporcingai susiaurino jo teises. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, nes negalėjo panaudoti operatyviniu būdu gautą informaciją tam, kad atimtų teisę dirbti su įslaptinta informacija, ir tokiu būdu buvo pažeista tikrinimo procedūra.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ( 2006 m. rugsėjo 21 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. nutarimais).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 14-16) paaiškino, kad VRM Centrinė specialioji ekspertų komisija 2008 m. lapkričio 20 d. gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštą Nr. 38-S6-4-222RN ir svarstė klausimą dėl V. M. išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo tikslingumo. Lietuvos kriminalinės policijos biuras VRM Centrinei specialiajai ekspertų komisijai nurodė, kad 2008 m. lapkričio 18 d. iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo gautas raštas Nr.5.2-1865 apie V. M. veiksmus, kurie buvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-016-03. VRM Centrinė specialioji ekspertų komisija, susipažinusi su surinkta medžiaga, vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu (kai nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija), nutarė pasiūlyti Vidaus reikalų ministrui panaikinti V. M. išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. lV-458 V. M. buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai". Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas), padarymo.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija papildomai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr.07-1-016-03) V. M. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas), padarymo. 2005 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 225 str. 1 d (kyšininkavimas) ir 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas), nes nesurinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjas dalyvavo padarant minėtus nusikaltimus. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, išnagrinėjusi V. M. skundą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir įvertinusi visus surinktus įrodymus, konstatavo, kad V. M. veiksmai, kurie buvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, yra pagrindas abejoti jo patikimumu ir kad V. M. dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 str. 2 d. 17 p. - tikrinamasis asmuo yra neatsakingas).

Pažymėjo, kad nors Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, nagrinėdama ginčą susipažino su VRM pateikta įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", tačiau skundžiamas 2009 m. gegužės 26 d. atsakovo sprendimas yra priimtas remiantis tik neįslaptinta informacija.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 81-82) paaiškino, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir vidaus reikalų ministro sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Jie priimti remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, juose nurodytos atitinkamos teisės normos, sprendimai pagrįsti objektyviais faktais - Vilniaus apygardos prokuratūros Lietuvos kriminalinės policijos biurui pateikta informacija. Sprendimai priimti vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu (leidimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje) ir 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu (nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija). Pažymėjo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras prašymą svarstyti klausimą dėl Leidimo pareiškėjui panaikinimo su prašymą pagrindžiančia informacija pateikė Vidaus reikalų ministerijai 2008 m. lapkričio 20 d., taigi tik tą dieną Vidaus reikalų ministerijai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių panaikintas Leidimas. Iki nurodytos dienos Vidaus reikalų ministerijai nebuvo žinoma aplinkybių, dėl kurių būtų buvę galima kelti klausimą dėl Leidimo pareiškėjui panaikinimo. Pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas savo tiesioginio vadovo yra gerai charakterizuojamas, nereiškia, kad jis atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui galinčiam dirbti su valstybės paslaptimis. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo argumentai apie proporcingumo principą nevertintini, nes savo poziciją jis grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje kalbama apie asmens, esančio administracinio proceso šalimi, teisę susipažinti su įslaptinta informacija apie šį asmenį, kaip įrodymu administracinėje byloje, tuo tarpu pareiškėjui panaikintas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija, reikalinga tarnybinėms pareigoms vykdyti, t. y. sprendimo tikslas yra visiškai kitas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilęs dėl Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2009 m. gegužės 26 d. protokolinio sprendimo Nr.56 -2 nusprendžiamosios dalies ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatytos aplinkybės buvimo (nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija), dėl kurios pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nustatė, kad 2005 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-016-03 dėl nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1 d (kyšininkavimas) ir 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas), nes nesurinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjas dalyvavo padarant minėtus nusikaltimus (b.l.52-78). Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2008 m. lapkričio 18 d. iš Vilniaus apygardos prokuratūros gavo raštą Nr. 5.2-1865 dėl V. M. veiksmų, kurie buvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-016-03 (b. 1.17) ir baudžiamosios bylos dokumentų (tarnybinių pranešimų ir protokolų apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę) kopijas. Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2008 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu svarstyti klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimo. VRM Centrinė specialioji ekspertų komisija, susipažinusi su surinkta medžiaga, 2008 m. gruodžio 2 d. protokole Nr. 1-8RN-5(RN) nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktuose dokumentuose (tarnybiniuose pranešimuose ir protokoluose apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę) yra informacijos dėl pareiškėjo veiksmų, kurie nesuderinami su pareigūno, turinčio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, veiksmais, todėl nutarė pasiūlyti Vidaus reikalų ministrui, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, panaikinti V. M. išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai" (b. 1. 89-91). Vidaus reikalų ministras 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. lV-458 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo" V. M. panaikino leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai" (b. 1. 84). Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, 2009 m. gegužės 26 d. posėdyje išnagrinėjusi V. M. skundą dėl Leidimo panaikinimo, įvertinusi visus surinktus įrodymus, konstatavo, kad V. M. veiksmai, kurie buvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-016-03, suteikia pagrindą abejoti jo patikimumu, V. M. dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 str. 2 d. 17 p. - tikrinamasis asmuo yra neatsakingas). Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė nutarimą pripažinti, kad Vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 1V-458 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo" yra pagrįstas (b. 1. 7-9).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tarnyba yra svarbi valstybės interesų kontekste, nes pareiškėjas valdo informaciją kovos su nusikalstamumu srityje. Dėl šios priežasties pareiškėjui yra keliami didesni lojalumo valstybei reikalavimai, juo turi būti pasitikima besąlygiškai. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir Vidaus reikalų ministro sprendimai yra teisėti ir pagrįsti objektyviais faktais – Vilniaus apygardos prokuratūros Lietuvos kriminalinės policijos biurui pateikta informacija.

Teismas atmetė pareiškėjo skundo motyvą, esą aplinkybės, kuriomis remtasi panaikinant Leidimą, buvo žinomos atliekant ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas 2005 m. lapkričio 30 d. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras Vidaus reikalų ministerijai prašymą svarstyti klausimą dėl Leidimo pareiškėjui panaikinimo pateikė 2008 m. lapkričio 20 d. Iki nurodytos datos Vidaus reikalų ministerijai nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių būtų buvę galima kelti klausimą dėl Leidimo pareiškėjui panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo gera charakteristika nereiškia, kad jo kitos asmeninės ir dalykinės savybės tinka darbui su įslaptinta informacija. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas pažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas ir negalėjo panaudoti operatyviniu būdu gautos informacijos tam, kad atimtų teisę dirbti su įslaptinta informacija, nes pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį įstatymų nustatytais atvejais įslaptinta operatyvinė informacija gali būti panaudojama kitiems tikslams. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad be protokolų apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę, atsakovui buvo pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai. Teismas akcentavo, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis ne Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, o Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, kuris reglamentuoja pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimus. Teismas konstatavo, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o pritaikyta priemonė yra adekvati Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytiems tikslams.

III.

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 121-125), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė savo reikalavimus pirmosios instancijos teisme.

Be to, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai atmetė jo argumentus, kad operatyviniu būdu gauta informacija gali būti panaudota tik baudžiamajame procese. Teismas sprendime nurodė, kad be protokolų apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę, atsakovui buvo pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai, tačiau iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad juose nėra jokios informacijos apie jo (pareiškėjo) asmenines ir dalykines savybes.

2. Teismas neįsigilino ir tinkamai neįvertino aplinkybės kad Leidimas, kuris buvo panaikintas Vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1 V-458, jam buvo pratęstas 2006 m. sausio 26 d., t.y. po to, kai 2005 metais buvo nutraukta baudžiamoji byla. Teisė dirbti su įslaptinta informacija jam panaikinta tik 2008 metais, nors jokių jį kompromituojančių duomenų už 2005-2008 metų laikotarpį nepateikta. Teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl nagrinėjamai bylai svarbaus įrodymo išreikalavimo, t.y. neišreikalavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo, atlikto 2005 metais jo atžvilgiu po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

3. Teismas nepagrįstai nesirėmė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 28 str., kuris, be kita ko, nustato, kad negali būti priimtas sprendimas dėl duomenų subjekto savybių (tarp jų – patikimumo), jeigu tokios savybės buvo įvertintos tik automatiniu būdu. Valstybinė duomenų inspekcija telefoninių pokalbių įrašus priskiria šiai kategorijai. Apeliantas pažymėjo, kad jo savybės buvo įvertintos automatiniu būdu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 132-134) pakartoja tuos pačius motyvus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 129-130) grindžia iš esmės analogiškais motyvais. Apibendrindamas savo poziciją papildomai pateikia šiuos argumentus:

1. Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl kitų aplinkybių.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad operatyvinė informacija gali būti panaudota tik baudžiamajame procese.

3. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo pakviestas į Komisijos posėdį nelaikytina pažeidimu ar Komisijos šališkumo įrodymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas V. M. nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču prašė panaikinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2009 m. gegužės 26 d. protokolinį sprendimą, kuris priimtas Komisijai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl 2008 m. gruodžio 16 d. Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1 V-458, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas 2006 m. sausio 26 d. išduotas leidimas Nr. 271 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindus ir tvarką nustato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (byloje aktuali 2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.X-1403 redakcija) 18 straipsnis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui Leidimas buvo panaikintas remiantis šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju – 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostata, kai nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija). Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalis nustato, kad paslapčių subjekto sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos asmuo arba paslapčių subjektas, gavęs Valstybės saugumo departamento motyvuotą teikimą dėl leidimo panaikinimo, turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl asmuo, nesutinkantis su atitinkamo paslapčių subjekto individualiu administraciniu aktu dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi teisę jį skųsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai ir tik po to, jei nesutinka su Komisijos sprendimu, kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo įstatymu numatyta šių ginčų kategorijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka - Vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1 V-458 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo apskundė Komisijai, o nesutikdamas su jos priimtu sprendimu pateikė skundą administraciniam teismui. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2009 m. gegužės 26 d. protokoliniu sprendimu Vidaus reikalų ministro įsakymą pripažino pagrįstu. Taigi pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia VRM įsakymas Nr. 1 V-458, kurio pareiškėjas teismui neapskundė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo skunde (prašyme) pareikšti reikalavimai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme atitinkama pažeista asmens teisė gali būti apginta teismui išsprendus skundo (prašymo) reikalavimus, kuriais siekiama visiškai išspręsti ginčą, kilusį dėl tos teisės galimo pažeidimo, priskirtą šio teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė panaikinti tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtą jam nepalankų sprendimą, kuriuo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atliko paslapčių subjekto priimto sprendimo pagrįstumo patikrinimo funkciją, tačiau neprašė panaikinti paslapčių subjekto priimtą sprendimą, nors šiuo atveju būtent jis pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šios įstatymo nuostatos laikėsi ir išaiškino pareiškėjui, kad jis gali papildyti ar patikslinti savo skundo reikalavimus, nors iš pareiškėjo skundo turinio ir visų nagrinėjamos bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad pareiškėjas siekia jam tiesiogines teisines pasekmes sukeliančio individualaus administracinio akto panaikinimo.

Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra nustatytos visos byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar paslapčių subjekto turimi faktiniai duomenys buvo pakankami išvadai, kad pareiškėjas pagal savo asmenines ir dalykines savybes (VTPĮ 18 str.1 d.4 p., 16 str.2 d.17 p.) netinka darbui su įslaptinta informacija ir jam turi būti panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pirmosios instancijos teismas sprendime apibendrintai pasisakė, kad yra teisėti ir pagrįsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir Vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimai. Pirmiau minėta, kad pareiškėjas nebuvo pareiškęs reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministro įsakymo dalį dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, todėl teismas galėjo tikrinti Vidaus reikalų ministro sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, jei pareiškėjas būtų pasinaudojęs teismo išaiškinta teise patikslinti savo skundą ir būtų jį papildęs atitinkamu reikalavimu dėl VRM 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1 V-458. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, kai ginčas kilęs dėl Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir paslapčių subjekto priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) turi patikrinti ir nustatyti kiekvieno iš šių aktų pagrįstumą ir teisėtumą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalis nustato, kad prireikus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija gali įpareigoti surinkti ir pateikti papildomų duomenų apie asmenį. Taigi teismas, tikrindamas paslapčių subjekto priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, turi patikrinti kokiais faktiniais duomenimis remdamasis paslapčių subjektas panaikino leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tikrindamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, patikrinti kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi Komisija, atlikdama įstatymų leidėjo jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar tų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad asmuo pagal savo asmenines ir dalykines savybes (VTPĮ 18 str.1 d. 4 p., 16 str.2 d.17 p.) netinka darbui su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju toks faktinių duomenų vertinimas neatliktas, o iš atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikto paaiškinimo nustatyta, kad pagrindinis duomenų šaltinis, kuriuo ji rėmėsi nagrinėdama pareiškėjo skundą, buvo pareiškėjo nurodytos nutrauktos baudžiamosios bylos medžiaga.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 81 straipsnių nuostatas, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas faktines bylos aplinkybes, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjui turi būti pasiūlyta patikslinti skundą, o jam pasinaudojus teise ginčyti VRM įsakymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi būti sprendžiama dėl naujų įrodymų, kuriais rėmėsi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ir (ar) paslapčių subjektas, priimdami ginčijamus sprendimus, rinkimo ir vertinimo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasLaimė Baltrūnaitė