- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- II-164-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00110-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Irena Narbutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. I.
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Pažeidėjas
- V. I.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK (toliau –institucija) atstovui A. J.,
nukentėjusiam L. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. U. 2020 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 82-ANR-P-745-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. I. prašė panaikinti 2020 m. birželio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. U. 2020 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 82-ANR-P-745-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde ir teismo posėdžio metu V. I. nurodė, kad jis pažeidimo nepripažįsta. 2020 birželio 5 d. apie 21 val. lijo stiprus lietus. Jis išėjo į kiemą prisileisti vandens iš nutekėjimo vamzdžio, kad galėtų laistyti daržą. Jis buvo netoli su kaimynu besiribojančios tvoros ir kaimynas A. L. pavadino jį pederastu. Jam buvo nemalomu girdėti tokius žodžius, bet tą vakarą su kaimynu jokių diskusijų nevedė. Sekančią dieną, t.y. 2020-06-06 apie 15 val. jis pamatė, kad iš kiemo išvažiuoja L. automobilis. Jis nusprendė nueiti iki kaimyno ir pasiaškinti dėl kokių priežasčių jis buvo pavadintas pederastu. Kaimynas L. jam pasakė, kad toks tu ir esi. Jokių necenzūrinių žodžių L. atžvilgiu jis nevartojo ir jo neįžeidinėjo. Kaimynas diskusijų metu paleido į jį akmenį. Tai aiškiai matosi vaizdo įraše. Jis tą akmenį pakėlė nuo žemės, bet į kaimyną nepaleido. Jis tiki teisingumu, todėl prašo priimti teisingą sprendimą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK atstovas A. J. teismo prašė V. I. skundo netenkinti. Mano, kad priimtas sprendimas teisėtas, priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašė jį atmesti. Mano, kad V. I. patraukta administracinėn atsakomybėn teisėtai.
Nukentėjęs L. L. parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. vakare lijo lietus. Kaimynas V. I., apsirengęs lietpaltį ir pasiėmęs skėtį, vaikščiojo apie jų kiemus skiriančią tvorą. Jis kažką krapštė, matyt norėjo įsitikinti ar teisingai padaryti tvoros pamatai. Jokių įžeidžiančių žodžių jam nesakė. Sekančią dieną, po pietų, jis su žmona nusprendė nuvažiuoti į sodybą. Vos išvažiavus iš kiemo, jam žmona šūktelėjo, kad atbėga kaimynas V. I.. Jis sustabdė automobilį, nes nenorėjo ant jo užvažiuoti. V. I. pripuolė prie automobilio ir pro pravirą automobilio langą jam vieną kartą sudavė ranka per galvą. Jis išlipo iš automobilio ir pradėjo su kaimynu kalbėtis. Kalba buvo nemaloni, su keiksmažodžiais. V. I. atsitraukus nuo jų automobilio, jis paėmė nuo žemės akmenį ir paleido į jo pusę. Nors akmuo buvo permestas per automobilį, bet V. I. nekliudė ir nukrito netoli jo kojų. V. I. pačiupo akmenį ir vėl atpuolė į jo pusę. Jie apsižodžiavo, o akmenį V. I. numetė ant žemės. Jie nusprendė kviestis policiją. Jiems buvo sugadinta nuotaika, todėl grįžo į namus, nevyko į suplanuotą kelionę.
Liudytoja V. L. parodė, kad problemos su kaimynais tęsiasi nuo 2018 metų. V. I. neduoda jiems ramybės, vos tik išėjus į kiemą paveiksluoja, pasilipęs ant kopėčių rodo špygas. 2020 m. birželio 9 d. ji su vyro vairuojamu automobiliu išvažiavo iš kiemo. Ji pamatė, kad link jų mosikuodamas rankomis bėga V. I.. Ji perspėjo vyrą, kad šis netyčia ant jo neužvažiuotų. Tik automobiliui sustojus, V. I. pripuolė prie už vairo sėdėjusio vyro, sudavė jam ranka per veidą. Vyras išlipo iš automobilio ir jie pradėjo stumdytis. Ji labai išsigando, grįžo į kiemą, o paskui vyro paraginta iškvietė policiją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012).
Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. ANK 481 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už pakartotinį nurodytų veiksmų atlikimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 18 d. skundu V. I. nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu ir kelia kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, padarymo klausimą, teigdamas, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, todėl prašė administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog V. I. kaltė padarius ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą be administracinio nusižengimo protokolo iš esmės grindžiama L. L. pareiškimu, liudytojos V. L. parodymais ir vaizdo įrašu.
Pažymėtina tai, kad apklausus nukentėjusįjį L. L., liudytoją V. L. ir peržiūrėjus vaizdo įrašą gauta visai kita informacija nei surinkta administracinio nusižengimo medžiagoje. Visų pirma nukentėjęs L. L. tuoj po įvykio neprisiminė, kad jam buvo suduotas vienas smūgis į veidą. Nuo įvykio praėjus trims mėnesiams smūgio sudavimas į veidą prisimenamas. Apie akmenį, paleistą į V. I., L. L. teigė, kad jis neturėjo ketinimo sužaloti kaimyno, bet tokiu būdu bandė jį sudrausminti. Liudytoja V. L. neprisiminė įvykio aplinkybių, pakartotinai pasitikslinus apie įvykio datą, ji patvirtino kad visa tai įvyko birželio 9 dieną. Vaizdo įrašas patvirtina, kad konfliktinė situacija prie L. vartų įvyko 2020-06-06. Vaizdo įraše nėra duomenų apie I. I. suduotą smūgį. Nuosekliai peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad šalys nesuvaldė ginčo metu kilusių emocijų ir pirmas akmenį į V. I. paleido L. L.. Nors akmuo nebuvo didelis ir nukrito prie V. I. kojų, tokie L. L. veiksmai negali būti teisėti. Emocijų apimtas V. I. akmenį pakėlė nuo žemės, bet atgal jo nemetė. Jis apėjęs automobile priėjo prie L. L., bet akmenį numetė į žemę.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, peržiūrėjęs į bylą pateiktą vaizdo įrašą bei išklausęs institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, konstatuoja, kad V. I.kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje, nepatvirtina byloje esančių įrodymų visetas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių viešosios rimties sutrikdymo faktą. Nepagrįstai L. L. akmens metimas į žmogų nevertinamas, o V. I. veiksmai laikomi administraciniu nusižengimu. Dėl to 2020 m. birželio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato priimtas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. I. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. I. skundą tenkinti.
Panaikinti 2020 m. birželio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. U. nutarimą Nr. 82-ANR-N-634-2020 ir administracinio nusižengimo bylą V. I. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.