Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimo skirti nuobaudą administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. Ž. skundas, kuriuo jis nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad Inspekcija netinkamai vertino įrodymus nusižengimo kvalifikavimo prasme. Įstatymų leidėjas nustatė, kad baudžiama už nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimo. Jeigu laikytis prielaidos, kad jis baudžiamas dėl privatumo apsaugos pažeidimo, tai visiškai neaišku, kokiais motyvais Inspekcija atmeta jo pateiktą įrodymą, kad telefono numeris, kuriuo buvo išsiųstas prekybinis pasiūlymas buvo paskelbtas viešai, kaip kontaktinė informacija verslo subjektui, kad būtų teikiami pasiūlymai. Inspekcijos nuomonė, kad dar verslo subjektų kitas verslo subjektas turi atsiklausti nuomonės ar gali atsiųsti prekybinį pasiūlymą yra visiškai nelogiškas ir išeina už protingumo ribos. Siųsta žinutė vertinama, kaip tiesioginė rinkodara verslo subjektui, kurio kontaktinė informacija viešai paskelbta. Inspekcijos nutarimas pripažinti kaltu dėl padarymo administracinį nusižengimą pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir tuo, kad rezoliucinėje dalyje nenurodė kokį iš dviejų šioje dalyje nurodytų nusižengimų jis buvo padaręs. Visiškai yra neaišku už ką yra baudžiamas ar už nustatyto asmens duomenų tvarkymo pažeidimą ar už privatumo apsaugos pažeidimą? Jokios aplinkybės, patvirtinančios ANK 83 straipsnio 1 dalies sudėtį toje apimtyje, kai pažeista nustatyta asmens duomenų tvarkymo tvarka nenustatyta. Inspekcija laikosi nuomonės, kad galimai yra pažeistas privatumas, kai be elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo buvo išsiųsta žinutė su prekybiniu pasiūlymu įmonės, kuriuos buvau tuo metu vienasmenis valdymo organas - direktorius, todėl galimai buvo pažeista, kaip protokole buvo nurodyta Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustatanti reglamentavimą dėl tiesioginės rinkodaros, tačiau byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju nei vienas asmuo. Protokole minimas asmuo T. L. nėra apklaustas ar jis patyrė žalą ir kodėl jis išviešino mobilaus telefono numerį Žiniatinklinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skirta verslo subjektams, kur siūloma jam siųsti verslo pasiūlymus nurodydamas abonento numerį. Todėl taikyti nusižengimo straipsnio dalį dėl privatumo apsaugos pažeidimo negalima. Tai, kad vien žinutės išsiuntimo faktas, negali būti ANK 83 straipsnio 1 dalies sudėties įrodymu, bet reikalinga nustatyti ar tai laikytinas privatumo apsaugos pažeidimo faktas, nes tai nėra tapatu įstatymo nustatytam asmens duomenų atskleidimui. Taip pat mano, kad nėra pažeidimo sudėties, jeigu byloje nėra pripažinta nukentėjusio asmens.

Motyvuojamoji dalis

R. Ž. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad teismas ir ne teismo tvarka bylas nagrinėjanti institucija (pareigūnas) administracinio nusižengimo byloje įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimą. Kaip sankcija už tai numatyta bauda asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Skundžiamu 2018 m. vasario 18 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimu R. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad būdamas UAB „H.“ direktoriumi neužtikrino, kad įmonė neturėdama išankstinio pareiškėjo sutikimo naudoti šio telefono numerio tiesioginės rinkodaros tikslais 2017 m. birželio 6 d. į pareiškėjo T. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė SMS žinutę „Atsinaujinęs, greitas, veržlus – (duomenys neskelbtini)! Tikriems vyrams“.

Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas apibrėžia, kad tiesioginė rinkodara – tai veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.

Teisme R. Ž. prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir parodė, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jie tam piliečiui žinutės nesiuntė. Žinutė buvo siųsta verslo subjektui, kurio duomenis jie rado viešai. Asmens vardo ir pavardės nurodyta nebuvo. Jie privatumo nepažeidė, neturėjo asmens duomenų, jų netvarkė. Tas pilietis pats užsiima reklama ir yra pats ją siuntęs. Tai yra verslo santykiai. Pats jis tuo metu net nedirbo įmonėje, neliepė niekam siųsti žinučių minėtam piliečiui. Žala niekam nepadaryta. Tuo metu jis atostogavo. Studentai atliko praktiką ir ištraukė duomenis. Nurodytas telefono numeris buvo paimtas, nes jie darė rinkodaros priemonę. Žinutės jie nesiuntė kaip privačiam asmeniui, šią siuntė įmonei. Telefono numerį rado viešai. Specialaus sutikimo iš juridinio asmens priimti rinkodaros pasiūlymus jie negavo. Tame skelbime buvo parašyti kontaktai ir nurodyta, kad dirba su reklama. Jis pripažįsta, kad buvo kreipiamasi į bendroves dėl SMS žinučių. Tą dieną paskirta bendrovėje atsakingu asmeniu buvo Ž. M..

T. L. teisme parodė, kad jam buvo siųstos SMS žinutės su tiesiogine rinkodara, be jo sutikimo. Jis pranešė inspekcijai. Žinutes gavo į telefoną, kuris yra asmeninis. Žinutėje buvo internetinės svetainės reklama. Sutikimo gauti žinutes jis nebuvo išreiškęs. Jis užsiima individualia veikla ir jo telefonas skelbiamas internetinėje svetainėje tam, kad jis gautų užsakymus interneto reklamoms parduoti. Jų svetainė teikia tokias paslaugas. Žinutėje tokio prašymo nebuvo. Gavęs tą žinutę jis susirado savininką ir paprašiau nutraukti rinkodaros siuntimą. Po to kreipėsi į inspekciją, nes jam tinkamo atsakymo, kad nutraukiama tiesioginė rinkodarą, nepateikė.

Teisme apklausta liudytoja Ž. M. parodė, kad iki 2017 m. buvo įmonės darbuotoja. Ji apsaugos inspekcijoje buvo kaltinama, kad įvykdė nusižengimą. Tuo metu pateikė įrodymus, kad nėra prie to prisidėjusi. Ji pateikė savo ir praktikantų raštiškus įrodymus. 2017 m. birželio mėnesį ji buvo projektų vadovė. Tuo metu įmonės direktorius buvo išvykęs. Buvo pasirašytas įsakymas, kad šiam išvykus ji einu direktoriaus pareigas. Tai buvo raštiškai. Teoriškai ji neturėjo įgaliojimų vykdyti pareigas. Ji neorganizavo rinkodaros projekto. Jai buvo žinoma tik tai, kad projektas yra vykdomas, kad vyksta SMS siuntimas klientams. Atsakingu buvo paskirtas kitas darbuotojas. Šį paskyrė ne ji, o R. Ž.. Žinutės turinys buvo derinamas konkurso būdu tarp darbuotojų ir praktikantų. Jai nežinoma, ar buvo renkami leidimai iš klientų žinutėms gauti. Jai paprašius praktikantai liudijo savanoriškai ir parašė, ką jie dirbo.

T. L. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikė 2017 m. birželio 12 d. skundą, kuriame nurodė, kad H. nusižengė teisės aktams jam telefonu (duomenys neskelbtini) siųsdamas SMS žinutę su tiesioginės rinkodaros pranešimu, kurioje nėra nurodyta siuntėjo tapatybė bei adresas, kurio galima būtų atsisakyti reklamos, neturėdama Išankstinio mano sutikimo tiesioginei rinkodarai. H. taip pat nepateikė atsakymo, kokiu pagrindu jo duomenys yra naudojami tiesioginei rinkodarai, bei neužtikrino, jog veiksmai nutraukti ir to nedarys ateityje. 2017 m. birželio 6 d. 13:58 jam priklausančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) („B. L." sutartis - priedas nr. 1) gavo SMS žinutę su tokiu turiniu: Nuo: (duomenys neskelbtini) Tekstas: Atsinaujinęs, greitas, veržlus - (duomenys neskelbtini)! Tikriems vyrams! Nurodo, kad siuntėjo telefono numeris nėra matomas, o nurodytas užrašas be specialių žinių (iš ryšio bendrovės, kuri teikia tokią paslaugą) neleidžia tiksliai identifikuoti siuntėjo - t. y., nėra pavadinimo ar įmonės kodo. Vien užrašas neidentifikuoja tikrojo siuntėjo, o teksto turinyje minimo interneto adreso valdytojas nebūtinai sutampa su siuntėju (pvz., kaip žinoma iš praktikos, šiuo metu ryšio operatoriai SMS siuntinėja sveikatos paslaugų reklamą, bet SMS tekste reklamuojamas (duomenys neskelbtini)). Tad, H. šiame skunde įvardina, kaip tikėtiną pažeidėją, remiantis SMS minimu interneto adresu. Tikisi, kad VDAI turėdama galimybę gauti informaciją iš ryšių operatoriaus, tiksliai identifikuos SMS žinutės siuntėją. Pažymi, jog SMS žinutėje nėra nurodytas būdas, kaip atsisakyti reklamos. Nurodo, kad nėra H. (ar (duomenys neskelbtini)) klientas, o taip pat nėra davęs sutikimo tiesioginei rinkodarai. 2017 m. birželio 6 d. 14:01 kreipėsi į reklamoje minimo tinklalapio (duomenys neskelbtini) (priedas nr. 2) kontaktais - el. paštu ((duomenys neskelbtini)), o taip pat tame puslapyje pateiktose formose, reikalaudamas nurodyti reklamos siuntimo pagrindą bei nutraukti tiesioginę rinkodarą jo kontaktais. Atkreipia dėmesj, kad toks būdas kreiptis į siuntėją nėra tinkamas - abonentas reklamuojamą svetainę ne tik aplanko (galimai neteisėta reklama pasiekia tikslą), tačiau ir nėra garantijos, jog tokia svetainė, kuri reklamuojama slepiant siuntėjo tapatybę, yra saugi. Manyčiau, jog tikslus siuntėjas ir jo kontaktai turėtų būti nurodomi tame pačiame reklamos pranešime, jog abonentui nereiktų imtis papildomų priemonių kontaktams sužinoti bei papildomai dar lankytis kokiose nors abejotinose interneto svetainėse. 2017 m. birželio 8 d. 11:26 gavo atsakymą el. paštu (priedas nr. 3) iš H. atstovo {(duomenys neskelbtini)), kuriame nėra atsakyta į jo reikalavimus. Manydamas, kad H. atliekami veiksmai neteisėti, o pateiktas H. atsakymas el. paštu jo netenkina, kreipėsi į VDAI su prašymu apginti jo teises (b. l. 15).

T. L. pateiktoje telefono nuotraukoje matyti SMS žinutė su turiniu: (duomenys neskelbtini) „Atsinaujinęs, greitas, veržlus - (duomenys neskelbtini)! Tikriems vyrams!“ (b. l. 20).

UAB „M. M.“ rašte nurodyta, kad UAB „M. M.“ sistemoje yra užfiksuotas tokios žinutės siuntimas, nurodant siuntėjo telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „B. k.“ įmonei (b. l. 28).

UAB „B. k.“ rašte nurodyta, kad 2017 m. birželio mėn. 06 d. į numerį (duomenys neskelbtini) buvo siustą žinutė iš UAB „H.“, Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė (b. l. 31).

UAB „H.“ rašte nurodyta, kad jokios SMS žinutės su tiesioginės rinkodaros ar reklamos pasiūlymais T. L. nesiuntė ir neplanuoja siųsti ateityje, neturėjo ir neturi jo asmens duomenų; raštas pasirašytas direktoriaus R. Ž. (b. l. 35).

Iš „B. C.“ patvirtinimo matyti, kad R. Ž. nuo 2017.06.05 iki 2017.06.12 buvo išvykęs į Madeirą (b. l. 45).

Iš UAB BĮ „H.“ įsakymo matyti, kad direktoriui R. Ž. suteiktos atostogos nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 12 d. (b. l. 64).

M. D. rašte nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. birželio 16 d. atliko praktiką UAB „H.", tuo metu vyko elektroninės parduotuvės naujinimo darbai, bei buvo pradėta rinkodaros programa kurios metu buvo panaudoti telefonų numeriai, kurių dalis buvo paimta iš jau turimos klientų bazės, o likusi dalis buvo surinkta įmonės direktoriaus įsakymu. Visos programos metu sprendimus priiminėjo ir tiesioginius įsakymus davė įmonės vadovas R.Ž.. Taip pat įmonės vadovas organizavo konkursą, dėl siunčiamo SMS turinio. Nors R.Ž. buvo trumpam laikui išvykęs iš Lietuvos, tačiau jis visą laiką buvo informuojamas apie šio rinkodaros projekto eiga, bei ją kontroliavo t.y. pats R.Ž. nurodė koki tekstą ir kada siųsti žmonėms. Taip pat, prisimena, kad UAB „H." darbuotojas A.D. pranešė R.Ž. kad gavo nusiskundimą iš buvusio kliento, dėl jo duomenų panaudojimo rinkodaros tikslais. J tai R.Ž. reagavo pakviesdamas minėta buvusi klientą atsigerti kavos ir viską aptarti, tačiau šiam atsisakius, R.Ž. savo darbuotojui A.D. pasakė, kad tokius klientus reikia tiesiog ignoruoti ir nesiimti jokių papildomų veiksmų (b. l. 77).

Iš UAB „B. k.“ pateikto 2017 m. gegužės 25 d. Trumpųjų SMS žinučių siuntimo paslaugos užsakymo, pasirašyto generalinio direktoriaus R. Ž. vardu, matyti, kad UAB „H.“, Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė užsakė 10 000 trumpųjų SMS žinučių siuntimo programą „B. S.“ (b. l. 85-86).

Iš interneto portalo išrašo matyti, kad tinklapis (duomenys neskelbtini) dirba leidybos, leidyklos veiklos srityse, vadovas T. L., kaip kontaktai nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 99); tinklapyje (duomenys neskelbtini) nurodoma kreiptis su pasiūlymais dėl projekto, jo struktūros, reklamos, bendradarbiavimo (b. l. 100).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad R. Ž. padarė nusižengimą, dėl kurio jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalį. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, ko neginčijo ir pats pareiškėjas, kad bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė UAB „H.“ vykdė rinkodaros projektą. Projektą inicijavo įmonės direktorius R. Ž., kuris pasirašė reikšmingas projektui sutartis dėl SMS siuntimo su UAB „B. k.“. Iš liudytojos Ž. M. parodymų, M. D. paaiškinimo ir pasirašytų dokumentų matyti, kad rinkodaros projektas buvo inicijuotas R. Ž., projekto vykdyme dalyvavo ne vienas įmonės darbuotojas. Būtent dėl to R. Ž. kaip įmonės vadovas ir pagrindinis koordinatorius turėjo būti atsakingas už darbuotojų atliktus veiksmus projekto įgyvendinimo tikslams pasiekti. T. L. pateikti duomenys ir jo parodymai teisme patvirtina, kad UAB „H.“ vykdomo projekto metu 2017 m. birželio 6 d. neturint išankstinio pareiškėjo sutikimo šiam į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros tikslais buvo išsiųsta SMS žinutę su pasiūlymu interneto portale (duomenys neskelbtini), kurio domenas priklauso būtent Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonei UAB „H.“. Duomenys byloje patvirtina, kad taip elgtis darbuotojams buvo nurodęs įmonės direktorius.

Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnis, kuriame numatyti reikalavimai tiesioginei rinkodarai, draudžia tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą (3 dali.) Be to, naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą (1 dalis). Neužtikrindamas šių įstatymo nuostato tinkamo laikymosi vykdomame rinkodaros projekte, R. Ž. kaip įmonės vadovas yra atsakingas dėl jų pažeidimo, dėl ko pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnio 1 dalį skiriant nuobaudą. Nustatyta aplinkybė, kad žinutės išsiuntimo dieną jis kaip vadovas buvo išleistas atostogų – jo atsakomybei ir veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi. Teismo vertinimu, tuo metu UAB „H.“ vadovo pareigas ėjusiai Ž. M. įgaliojimai galėjo būti suteikti naujiems ir savarankiškiems projektams, dėl ko ši neturėtų atsakyti už praeityje organizuoto ir jau vykdomo projekto turinį, kuris buvo direktoriaus R. Ž. inicijuotas ir kontroliuotas, ir su tuo metu laikinai direktoriaus pareigas ėjusia Ž. M. nesusijęs.

Teismas įvertinęs įrodymų visumą, o ne atskirus jų fragmentus, vienus duomenis, dėl kurių nekyla abejonių, logiškai jungiant su kitais pripažįsta, kad priimtas 2018 m. vasario 18 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimas Nr. 4K – 1 (2.26), kuriuo R. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 83 straipsnio 1 dalyje yra teisėtas, jis priimtas nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, priėmusi nutarimą institucija ir asmuo nepažeidė jiems privalomų vykdyti įgaliojimų ir kompetencijos. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo vykdoma įstatymų pagrindais ir nustatyta tvarka, laikantis teisės normų ir teisėtumo, protingumo principų. Paskirta pažeidėjui administracinė nuobauda atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio nuostatas. ANK 34 straipsnio dalyje, nustatyta, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama lygi vidurkiui bauda. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl paskirta už sankcijos vidurkį gerokai mažesnė nuobauda atitinka tiek įstatymo numatytus nuobaudos skyrimo reikalavimus, tiek padaryto nusižengimo turinį. Pagrindo naikinti ar keisti priimto nutarimo švelninant pareiškėjo atsakomybę teismas nenustatė, dėl ko R. Ž. skundas atmestinas.

Administracinės teisenos uždaviniai, įtvirtinti įstatyme, įpareigoja teismą užtikrinti, kad būtų saugoma Lietuvos Respublikos visuomeninė santvarka, visų piliečių ir kitų asmenų teisės ir laisvės, teisėti interesai, taip pat nustatyta valdymo, valstybinė ir viešoji tvarka. Teisėsaugos institucijos ir ypatingai teismas privalo stiprinti teisėtumą, auklėti piliečius, kad šie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių, kitų asmenų teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas ir jaustų atsakomybę visuomenei. Visi asmenys, kurie pripažįsta savo neteisėtą elgesį, ir kurie visais įmanomais būdais stengiasi išvengti atsakomybės, vienodai atsako prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, turi susilaukti teisingos ir privalomos jiems atsakomybės. Tokie uždaviniai ir principai įpareigoja teisėsaugos institucijas už padarytą pažeidimą taikyti, o pažeidėją R. Ž. paklusti administracinei atsakomybei neieškant būdų kaip jos išvengti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija skundžiamame Nutarime faktines aplinkybes aiškino ir teisės aktus taikė tinkamai, minėtu Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina neadekvačia ar neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, todėl R. Ž. skundo reikalavimai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

R. Ž. skundo netenkinti ir 2018 m. vasario 18 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.