- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2-34/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje
- Atsakovas
- M. H., M. G., E. G.
- Advokatai
- Paulius Putkis
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per savo Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010 ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per savo Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams M. G. bei E. G. dėl 759 767,17 EUR skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu buvo išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per savo Lietuvos skyrių (toliau – Nordea Bank Finland Plc (AB)) bei atsakovų M. G. bei E. G. dėl skolos, palūkanų bei netesybų priteisimo, grindžiamas ieškovo ir atsakovės M. G. 2005-06-27 pasirašyta būsto kreditavimo sutartimi Nr. BK05/06/58J bei ieškovo ir atsakovo E. G. 2005-06-07 laidavimo sutartimi Nr. LBK 05/06/30J. Teismas iš dalies patenkino ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį ir šiam iš atsakovės M. G. priteisė 688 006,06 EUR kreditą, 2 664,52 EUR palūkanų, 68 686,49 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, viso 759 767,17 EUR, o taip pat 16 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 688 006,06 EUR, už laikotarpį nuo 2008-06-26 iki visiško šios sumos sumokėjimo, bei 32 021,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo E. G. šio banko naudai solidariai su atsakove M. G. priteista 167 057,91 EUR negrąžinto kredito dalis, 2 536,89 EUR palūkanų dalis, 2 098,67 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dalis, viso 171 693,47 EUR, o taip pat 16 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 172 681 EUR, už laikotarpį nuo 2008-06-26 iki visiško šios sumos sumokėjimo. Iš atsakovo E. G. ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB) priteista 9 564,78 Lt bylinėjimosi išlaidų. Į valstybės biudžetą iš atsakovės M. G. priteista 123,56 Lt, o iš atsakovo E. G. – 36,94 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr.2-1266-565/2010).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 12 d. nutartimi buvo nutarta išieškoti minimą atsakovės M. G. skolą ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą. Taip pat buvo nustatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse tvarka: pirmąja eile parduodamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), antrąja eile parduodamas žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr.315a, 605V/2008).
Teisme 2013-07-25 buvo gautas advokato padėjėjo Pauliaus Putkio, kaip atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) atstovo, 2013-07-22 jo pasirašytas prašymas išaiškinti šį teismo sprendimą nurodant, ar ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) turi teisę pradėti išieškojimo veiksmus pagal minimą teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą iš kito jai priklausančio turto, jeigu dar yra nėra pasibaigusios išieškojimo procedūros iš šiam bankui įkeisto turto.
Nurodė, kad minėtos būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/06/58J įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas jai bei tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas, dėl skolos išieškojimo iš šio turto yra priimta hipotekos teisėjos nutartis ir tuo pagrindu pradėtas išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto šiuo metu dar nėra baigtas. Teigė, kad ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) paminėto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą atsakovės atžvilgiu pateikė vykdyti Norvegijos Karalystės, kurioje ji gyvena, antstoliams, o šie pradėjo išieškojimą iš ieškovui neįkeisto jos turto.
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), nesutikdamas su tokiu atsakovės M. H. prašymu, nurodė, kad jis neatitinka CPK 278 straipsnio nuostatų, nes pati pareiškėja netvirtina, kad sprendimo rezoliucinė dalis jai nėra aiški, ir iš esmės prašo išaiškinti ne teismo sprendimo rezoliucinę, bet motyvuojamąją dalį. Be to, prašyme keliamas naujas klausimas, kuris byloje nebuvo nagrinėjamas ir išspręstas, siekiant nustatyti sprendimo vykdymo tvarką. Kartu ieškovas paaiškino, kad vykdant minėtą hipotekos skyriaus nutartį varžytynėse jau yra parduotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir vyksta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytynių. Pardavus iš varžytynių dalį įkeisto turto ir iš gautų lėšų atsiskaičius su ieškovu, atsakovės skola jam yra apie 1 300 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) atstovui advokato padėjėjui Pauliui Putkiui, išnagrinėjo atsakovės prašymą ir 2013 m. spalio 3 d. nutartimi jį patenkino, išaiškindamas, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.), ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) naudai, išieškojimas į neįkeistą jos turtą gali būti nukreiptas po to, kai bus baigtas vykdyti išieškojimas, vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 12 d. nutarties pagrindu, iš ieškovo naudai įkeisto atsakovės nekilnojamojo turto.
Teismas atmetė, kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad byloje nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo eiliškumo, konstatavęs, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendime yra nurodyta apie tai, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalis riboja hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į neįkeistą skolininko turtą bendra tvarka vykdymo procese, o CPK 664 straipsnyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens, išieškojimas pirmąja eile nukreipiamas į hipoteka įkeistą turtą, jei išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai.
Teismas taip pat nurodė, jog pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva teismas turi teisę išaiškinti savo sprendimą, kuris yra neaiškus, nekeisdamas jo turinio, o CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų neaiškią sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese.
Remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis CK 4.193 straipsnio 1 dalies, CPK 664 straipsnio normomis bei išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-364-2010, teismas sprendė, jog atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
Teismas neteisingai išaiškino bei taikė CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovė nekelia klausimo dėl sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo, prašydama išaiškinti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką klausimų, susijusių su motyvų platesniu atskleidimu ar argumentų parinkimu, nėra pagrindo traktuoti, kaip sprendimo neaiškumą. Teismas neteisingai įvertino jo argumentus, kad prašyme keliamas iš esmės naujas klausimas, kuris byloje nebuvo nagrinėjamas ir dėl kurio nėra priimtas sprendimas, tai yra išieškojimo eiliškumo nustatymo klausimas. Būtent šiuo klausimu atsakovė M. H. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013-08-14 pateikė ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB), prašydama nustatyti skolos atsakovui išieškojimo iš jai priklausančio turto eiliškumą, tai yra, jog pirmąja eile išieškoma iš atsakovui įkeisto turto, o tik po to iš kito jai priklausančio turto, bei priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-769-807/2014). Ieškovės prašymu minimoje byloje teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios priemonės ir sustabdyta bei uždrausta vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus, įskaitant laikiną nuosavybės teisių apribojimą į ieškovei priklausantį turtą, pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1266-565/10 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Teismas be pagrindo taikė CK 4.193 straipsnio normas, nes jos susijusios išimtinai su hipotekos teisėjo priimtos nutarties teisine reikšme bei vykdymu. Patenkinęs šį prašymą, teismas iš esmės neteisėtai pakeitė teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tokiu būdu išspręsdamas klausimus, susijusius su dviejų įsiteisėjusių, res judicata galią turinčių teismų sprendimų vykdymu.Teismas be pagrindo rėmėsi atsakovės M. H. klaidingai nurodytu skolos bankui dydžiu – 1 300 000 Lt, nes likusio neparduoto jos bankui įkeisto turto rinkos vertė yra apie 283 700 Lt, tuo tarpu skola sudaro 1 161 807,94 EUR (4 011 490,46 Lt) bei 16 procentų sutartinės metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.Tokia nutartimi yra pažeidžiamos banko, kaip kreditoriaus teisės bei teisėti interesai, nes Norvegijos Karalystėje gyvenančiai atsakovei M. H. neginčijant savo skolos bankui ir esant akivaizdžiai situacijai, kai hipoteka apsunkinto turto negali pakakti tam, kad būtų padengta skola bei vykdymo išlaidos, ji vilkina išieškojimą, įskaitant ir iš įkeisto turto, atsisako pateikti informaciją apie kitą turimą turtą, juo laisvai disponuodama savo nuožiūra.Teismo nutartimi yra ginamos ne sąžiningo kreditoriaus, siekiančio atgauti teismo sprendimu priteistą skolą, o piktnaudžiaujančio teise skolininko interesai.
Šalies argumentai
Atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) atsiliepimas į ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirąjį skundą nėra pateiktas.
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) apeliacinės instancijos teismui papildomai nurodė, kad šiame procese atsakovės M. H. vardu kaip advokato padėjėjas veikiantis Paulius Putkis nuo 2013-07-11 yra išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo. Tuo remdamasis teigė, jog pagal Pauliaus Putkio, kaip advokato padėjėjo, 2013-07-22 pasirašytą bei pateiktą prašymą šis procesas buvo pradėtas ir vyko neteisėtai, nes minimas asmuo neturėjo teisės atsakovės vardu nei pateikti tokio pareiškimo, nei ją atstovauti nagrinėjant bylą. Tvirtino, jog tokiu būdu Paulius Putkis sąmoningai suklaidino teismą ir nuo pat 2013-07-22 byloje nebuvo tinkamo atsakovės atstovo, o ji pati nebuvo tinkamai informuojama apie pradėtą procesą. Taigi tokia situacija sąlygojo neteisėtą procesą ir neteisingos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties priėmimą, todėl ši nutartis naikintina, o atsakovės M. H. prašymas atmestinas. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 730,30 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius šį faktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos advokatūra teismui pateikė išrašą iš Advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. protokolo Nr. 26, iš kurio turinio seka, jog tame posėdyje nuspręsta patenkinti Pauliaus Putkio prašymą ir išbraukti jį iš advokatų padėjėjo sąrašo nuo 2013 m. liepos 11 d.
Teismas konstatuoja, jog pirmiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad procesas šioje byloje buvo pradėtas pagal advokato padėjėjo Pauliaus Putkio, kaip atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) atstovo, 2013-07-22 jo pasirašytą prašymą išaiškinti šį teismo sprendimą nurodant, ar ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) turi teisę pradėti išieškojimą pagal minimą teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą iš kito jai priklausančio turto, jeigu dar yra nėra pasibaigusios išieškojimo procedūros iš šiam bankui įkeisto turto, – tai yra pagal prašymą atstovo, kuris nuo 2013 m. liepos 11 d. išbrauktas iš advokatų padėjėjo sąrašo.
Remdamasis tuo, kas paminėta bei vadovaudamasis CPK 51 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrįsti apelianto ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) argumentai, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to naikintina (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Pagal CPK 337 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Tokiu būdu, panaikinus skundžiamą teismo nutartį, pirmosios instancijos teismas privalo iš naujo spręsti klausimą dėl priėmimo atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010 (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
Panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį nurodytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nurodant, kad dėl jų priteisimo (asmens, iš kurio jos turi būti priteisiamos) turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str. 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl priėmimo atsakovės M. H. (ankstesnė pavardė G.) prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010.