Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui N. M. A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui skirti procesiniai dokumentus įteikti pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nuostatomis (1965 m. Hagos konvencija) nuostatas (b. l. 83, 163). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, savo atstovo Lietuvoje nepaskyrė (CPK 805 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje 2017 m. balandžio 19 d. Nr. A104-1600/17(2.13.2.6-AD15) nurodoma, jog neprieštarauja mergaitės gyvenamosios vietos nustatymui su motina, kadangi ieškovės aplinkoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis. Ieškinys išimtinai pareikštas vaiko interesais. Iš vaiko tėvo turi būti priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Nustačius, kad atsakovas neteikė tinkamo išlaikymo, turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 177).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametė J. J., gim. 2012 m. gruodžio 23 d., yra ieškovės J. J. ir atsakovo N. M. A. M. dukra (b. l. 10). Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo.

Ieškovė prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja, kadangi su atsakovu kartu negyvena, o vaikas nuo 2014 metų pavasario gyvena su ja Lietuvoje ir ji viena rūpinasi dukra, atsakovas vaiku nesidomi ir neteikia išlaikymo. Atsakovas gyvena Norvegijoje ir jokių ryšių su vaiku nepalaiko. Išvadą teikianti institucija ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat palaikė, nurodė, jog ieškovės aplinkoje yra vaikui sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis ir kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų nepilnamečio interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog atsakovės aplinkoje nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis, atsakovo ryšiai su mergaite yra nutrūkę, jis nededa pastangų bendrauti su vaiku ir neteikia jai išlaikymo ir mergaitė yra mažametė, jau daugiau nei du metus gyvena su motina, tarp jų yra glaudesnis socialinis ryšys, todėl nepilnametės M. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovės teigimu, ji vaiką išlaiko ir rūpinasi viena, o atsakovas visiškai neteikia išlaikymo dukrai, todėl visa dukters išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

CK 3.192 straipsnis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę. 2012 m. gruodžio 23d. jiems gimė dukra M. J. (b. l. 10). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos gaunamas pajamas sudaro 800 Eur gaunamas darbas užmokestis (b. l. 14), tačiau iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo akto (b. l. 178) matyti, jog ieškovė savo gaunamas pajamas nurodė – 1100 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 15), byloje nėra duomenų apie ieškovės vardu registruotas transporto priemones. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute (b. l. 179). Byloje nėra duomenų apie ieškovei nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, nustatytus darbingumo apribojimus bei kitus išlaikytinius. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, vertintina atsižvelgiant į visuotinai žinomą tiesą, kad Norvegijoje dirbantys asmenys ir gaunantys net ir minimalų darbo užmokestį, Lietuvos atžvilgiu, uždirba ženkliai daugiau. Pavyzdžiui, 2015 metais minimalus darbo užmokesčio dydis Norvegijoje lygus 158,32 Norvegijos kronų (kas atitinka apie 17,5 Eur) už valandą, ir į jį neįeina papildomi elementai, tokie kaip dienpinigiai ar priedai (http://www.linava.lt/naujiena/norvegija-minimalaus-darbo-uzmokescio-istatymo-taikymas-dazniausiai-uzduodami-klausimai/). Nors ieškovė nurodė, jog atsakovas uždirba ne mažiau kaip 5 000 Eur per mėnesį, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgtina ir į nepilnamečio vaiko poreikius. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sprendimo priėmimo metu M. J. yra 4 metai, mergaitė lanko daželį. Pasak ieškovės, dukra sveika, specialiųjų poreikių neturi.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taip pat turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga (šiuo metu 380 Eur ). Civiliniame kodekse nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.S. v A.B. bylos Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė poreikių lentelėje (b. l. 100) nurodė, jog dukters poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 680 Eur, iš jų 50 Eur – mokesčiui už darželį, 135 Eur – maistui namuose, 15 Eur – žaislams, 20 Eur - grožinei literatūrai, 25 Eur – vaistams/vitaminams, 40 Eur komunaliniams mokesčiams, 15 Eur – higienos priemonėms, patalynei, skalbimo priemonėms, 70 Eur – vasarinei avalynei, 70 Eur – žieminei avalynei, po 70 Eur pavasarinei ir rudeninei avalynei, sezoninėms striukėms – 320 Eur per metus, 40 Eur – viršutiniams drabužiams, 20 Eur – apatiniams drabužiams, 10 Eur – vaiko buities reikmėms, 300 Eur vaiko riedučiams per metus, 120 Eur degalams vežiojant vaiką, 50 Eur papildomoms išlaidoms, 500 Eur per metus atostogoms. Todėl teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos dukros poreikiams ne visai pagrįstos, nes iš ieškovės poreikių lentelės matyti, kad išlaidas avalynei ieškovė mėnesiui nurodė po 70 Eur, tačiau trims mėnesiams nurodė po 210 Eur, todėl vertintina, jog kiekvieną mėnesį vaiko avalynei po 70 Eur nepatiriama. Taip pat išlaidos vaiko laisvalaikio reikmenims (riedučiams, dviračiams bei pačiūžoms) nepatiriamos kiekvieną mėnesį ir kiekvienais metais. Išlaidos vaiko indams, įrankiams taip pat nepatiriamos kiekvieną mėnesį. Nes ieškovė kitokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai nurodė padidintus vaiko poreikius.

Kita vertus pažymėtina, jog vaiko motinai tenka rūpintis kasdienine dukros priežiūra bei jos auklėjimu. Nepilnametei turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jo turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos tik minimalios pajamos ar darbo neturėjimas negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą, todėl atsakovui neprisidedant prie dukros išlaikymo neabejotinai būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Sprendimo priėmimo metu, Lietuvoje yra nustatyta minimali mėnesinė alga 380 Eur. Ši suma pripažįstama būtina vieno vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą, kitus turimus išlaikytinius ar jam nustatytą nedarbingumo lygį. Viena vertus, atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau kita vertus, atsakovas dirba ir gyvena Norvegijoje, kur mokami ženkliai geresni darbo užmokesčiai, todėl teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus prisidėti prie dukros išlaikymo didesne nei minimali teismų praktikoje laikoma suma. Todėl atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes. Vaiko tėtis, būdamas sveikas žmogus privalo savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Todėl iš atsakovo priteistina - po 290 Eur per mėnesį išlaikymo suma periodinėmis išmokomis dukrai nuo ieškinio pateikimo (2016 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės - užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą, kadangi pats vaikas užsidirbti negali ir jų išlaikymas yra tėvų pareiga (CK 3.194 straipsnis). Didesnių vaiko poreikių ieškovė neįrodė.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina - ieškove. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašė iš atsakovo prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 28 mėnesius, skaičiuojant po 350 Eur. Nurodė, jog atsakovas neteikė išlaikymo nuo 2014 m. birželio mėnesio. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo. Taigi ieškovė iš viso prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 28 mėnesius, skaičiuojant po 350 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma laikytina 8120 Eur, už 28 mėnesius, skaičiuojant po 290 Eur per mėnesį, nes ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui reikėjo išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu didesnės sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už advokato pagalbą, žyminį mokestį bei vertimus sumokėjo viso 575,84 Eur (b. l. 180-185). Ieškinį iš esmės patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 575,84 Eur.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybės naudai priteistina 104,40 Eur (290*12*0,03) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo, 243,60 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 14,72 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 362,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. M. A. M. nepilnametės dukros M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. balandžio 19 d.) iki jos pilnametystės, ir 8 120 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo. Priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. M. A. M. ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 575,84 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. M. A. M. į valstybės biudžeto pajamas 362,72 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus ir septyniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.