Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui L. V. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pradžioje per daug nesirūpino, manė, kad atsakovas svarsto ir neapsisprendžia, todėl nusprendė palaukti. Be to, tuo metu buvo bloga jo psichologinė būklė po netikėtos ir tragiškos dukters mirties, susirgo depresija, todėl tuo metu apskritai niekas nerūpėjo. Tik po kelių savaičių, jis susirūpino automobiliu. Kadangi nežinojo atsakovo pavardės, ieškojo jį ir atsakovą supažindinusio D. L., tačiau pastarasis buvo išvykęs į užsienį, ir tik praėjus dviems metams, 2014 metais prie garažo jis sutiko D. L., kuris nurodė jo automobiliu išvažiavusio asmens pavardę, telefoną. Atsakovas nurodytu telefonu neatsiliepė, o jo tėvas J. V. paaiškino, kad automobilį sūnus L. V. perdavė jam naudotis ir jis yra kaime, tačiau kur, konkrečiai nenurodė.

Supratęs, kad automobilio atgauti gražiuoju nepavyks, kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl automobilio grąžinimo iš neteisėto valdymo, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodžius, kad baudžiamajam persekiojimui pagrindo nėra ir pažeistas teises jam pasiūlė ginti teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu L. V. paaiškino, kad jis neva automobilį iš jo nusipirko, sumokėdamas 800 Lt, o sutvarkyti dokumentų negalėjo, nes nežinojo nei jo gyvenamosios, nei darbo vietos, nei telefono. Nutarimo neskundė, bet savo pažeistas teises gina, kreipdamasis į teismą ir reikalaudamas iš neteisėto atsakovo valdymo grąžinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tačiau paaiškėjus, kad automobilio natūra nėra- atsakovas jį pridavė į metalo laužo supirktuvę, jis reiškia reikalavimą dėl jam padarytų nuostolių atlyginimo.

Iš VĮ „Regitra“ išduotos pažymos matyti, kad jo automobilis negalėjo būti dalyviu viešame eisme, nes jis neturėjo techninės apžiūros ir nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Prieš tris metus duodamas atsakovui vienai parai išbandyti automobilį, jį perdavė absoliučiai techniškai tvarkingą. Nors automobilis yra 1986 metų gamybos, tačiau jo buvo suremontuotas ir buvo geros būklės.

Atsakovas ieškinio nepripažįsta visiškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžiuose atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad automobilį iš ieškovo nusipirko už 800 Lt. Pažįstamas D. L. jam pranešė, kad ieškovas parduoda automobilį. Sumokėjus 800 Lt, ieškovas jam perdavė dokumentus ir pažadėjo dar duoti keturis ratus ir groteles. Po kelių dienų jis nuvyko pas ieškovą į garažą ratų. Prieš išvykstant dar susitarė, kad dar pirks iš ieškovo ir priekabą ir po to sudarys pirkimo- pardavimo sutartį. Tačiau ieškovas jam daugiau nebeskambino, neieškojo ir tik po trijų metų persigalvojo, kad automobilį pardavė per pigiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos esmė.

Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės TRANSPORTER valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau paaiškėjus, kad transporto priemonės natūroje nėra, ieškovas reiškia žalos atlyginimo ieškinį, nes vindikaciniam ieškiniui (CK 4.95 str.) pareikšti pagrindinė sąlyga yra- daiktas turi egzistuoti natūra (CK 4.4 str.).

Dėl vindikacijos.

Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas. Jis gali būti reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu.

Egzistuoja prezumpcija, kad asmuo valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją bei privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą ir paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją. Tokiu būdu, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į transporto priemonę ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti transporto priemonę; 2) ieškovas transporto priemonės valdymo teisę prarado be savo valios; 3) transporto priemonę valdo atsakovas; 4) transporto priemonę atsakovas valdo neteisėtai; 6) transporto priemonė yra natūra; 7) šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Ieškovas nurodė ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b.l.6) patvirtina, kad ieškovas yra ginčo transporto priemonės savininkas. Tačiau vien tai, kad ieškovas savo transporto priemonę prarado esant jo valiai, transporto priemonės natūra nėra, bei tai, kad ieškovas taip ir nenuginčijo prezumpcijos, jog atsakovas yra teisėtas transporto priemonės valdytojas, ją nusipirkęs iš ieškovo, pripažintina, kad vindikaciniu ieškiniu negali būti ginamos daiktinės savininko teisės.

Dėl teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą.

Ieškovas 2014-07-23 ieškiniu (b.l.1-3) prašė taikyti CK 4.95 str. įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir įpareigoti atsakovą grąžinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę arba atlyginti transporto priemonės vertę pinigais, nurodydamas ir tokio reikalavimo faktinį pagrindą.

2014-0818 teismo nutartimi (b.l.13) ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti, t.y. aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, nurodant kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę, esant dviems alternatyviems reikalavimams (daikto grąžinimui iš svetimo neteisėto valdymo ir automobilio vertei (kurios dydžio net nenurodė) atlyginti).

2014-08-27 patikslintu ieškiniu (b.l.16-17) ieškovas jau prašė tik grąžinti jo transporto priemonę iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo, tačiau paaiškėjus, kad transporto priemonės natūra nėra, 2014-10-24 patikslintu ieškiniu (b.l.39-40) ieškovas jau prašė atlyginti nuostolius, nurodant tą patį reikalavimo faktinį pagrindą, tačiau nenurodant materialinės teisės normos, kurios pagrindu prašo atlyginti nuostolius ir faktinio pagrindo nepagrindžiant įrodymais. Nors teisės taikymas pagal konstatuotas faktines aplinkybes yra teismo prerogatyva, tačiau ieškovui nenurodžius reikalavimo faktinio pagrindo, teismas neturi galimybės spręsti dėl neaiškaus reikalavimo pagrįstumo. Jei ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo, tai toks pažeistos daiktinės teisės gynimo būdas kildintinas tik iš teisės į svetimo daikto įgijimą prievolinių santykių pagrindu. Pažymėtina, kad išklausius šalis, jų atstovus, išnagrinėjus byloje esančią ikiteisminio tyrimo medžiagą (7-10 b.l.) bei atsižvelgiant į paties ieškovo prašyto apklausti liudytojo A. M. parodymus, t.y. į tuos įrodymus, kuriuos kiekviena šalis, tiek reikalavimų, tiek atsikirtimų pagrindu įrodinėjo (CPK 178 str.) laikytina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai- transporto priemonės pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovas, netinkamai pasirinko vindikaciją kaip savininko daiktinių teisių gynimo būdą. Ieškinio dalyku (reikalavimas priteisti nuostolius), ieškovas iš esmės lyg ir ginasi prievolių teisės pagrindu (CK 6.237 str.), nors nurodytu faktiniu pagrindu yra savininko daiktinių teisių gynimo būdas.

Proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 str.) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas.

Teismas už ieškovą formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą neturi teisės, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. M. 5,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.