Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2002-1036/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
1-2002-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00029-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
V. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2002-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00029-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.18.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. kovo 1, būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, kad – „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015-12-22 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XII – 2215), būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku: 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąmoningai neorganizavo ir netvarkė (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. nevedė: apskaitos dokumentų apie miško, medienos įsigijimą ir apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kiek ir kokios medienos, miško įsigijo, kiek pardavė, kiek liko, ilgalaikio turto apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytas turtas, jo judėjimas (pirkimas/pardavimas), Didžiojoje knygoje neįrašė duomenų apie atsargų judėjimą bei parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikainą, todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Kaltinamasis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis maždaug prieš šešis metus, tikslios datos neatsiminė, nupirko (duomenys neskelbtini) akcijas. Iš ko pirko (duomenys neskelbtini) akcijas, pasakyti negalėjo, nes neatsiminė. (duomenys neskelbtini) veikla buvo miškininkystės veikla, t. y. miško pirkimas su žeme, medienos kirtimas ir pardavimas. (duomenys neskelbtini) buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu buvo ir ofisas. Be jo, įmonės direktoriaus, įmonėje dirbo jo sugyventinė A. D., su kuria jis gyvena jau penkiolika metų, augina du nepilnamečius vaikus. A. D. įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta pagal darbo sutartį, tačiau kokiose pareigose, pasakyti negalėjo, neatsiminė. Taip pat negalėjo pasakyti, kiek laiko A. D. dirbo (duomenys neskelbtini), nes neatsiminė. A. D. pagal jo, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus nurodymus, pildydavo apskaitos dokumentus, darydavo bankinius pavedimus, buhalterei pateikdavo apskaitos dokumentus, Sodrai ir VMI, prisijungusi per internetinę bankininkystę, pateikdavo ataskaitas ir deklaracijas. (duomenys neskelbtini)turėjo banko sąskaitas DnB bank banke, Medicinos banke, prisijungimai prie bankinės sąskaitos buvo namuose, tačiau, kai reikėdavo daryti bankinius pavedimus, juos padarydavo A. D., jo nurodymu. Įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo apie penkis darbuotojus, kartais ir daugiau, priklausomai nuo darbų apimties, kurie buvo įdarbinti pagal darbo sutartis. Jiems buvo mokamas darbo užmokestis, pagrinde grynais pinigais, pagal žiniaraštį, kurį sudarydavo buhalterė I. K., ir kuriame darbininkai gavę darbo užmokestį pasirašydavo prie savo pavardės. Buhalterė I. K., įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo pagal darbo sutartį. Buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterė tvarkė rankiniu būdu, nes įmonė (duomenys neskelbtini) buhalterinės programos neturėjo. Buhalterinę apskaitą buhalterė tvarkydavo arba įmonės (duomenys neskelbtini) ofise, arba pas save namuose. Buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterei pateikdavo dažniausiai jo sugyventinė A. D.. Kiek jam buvo žinoma, tai buhalterė sutvarkydavo buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal juos paruošdavo reikiamas ataskaitas ir deklaracijas, kurias sugyventinė A. D., prisijungusi per internetinę bankininkystę, pateikdavo Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jis visapusiškai pasitikėjo buhaltere I. K. ir jos atliekamo darbo niekada nekontroliavo ir netikrindavo. (duomenys neskelbtini) pagrinde iš fizinių asmenų įsigydavo mišką su žeme miško ūkio paskirties. Minėtas pirkimas būdavo užregistruojamas pas notarą, kuris paruošdavo sutartį ir kurią pasirašydavo pardavėjas, pirkėjas, t. y. (duomenys neskelbtini) direktorius, jis ir notaras. Po sutarties pasirašymo (duomenys neskelbtini) su miško pardavėjais atsiskaitydavo arba pavedimu per banką, kurį atlikdavo jo nurodymu A. D., arba atsiskaitydavo grynais pinigais iš kasos. Įmonės (duomenys neskelbtini) kasininku buvo jis. Tais atvejais kai buvo atsiskaitoma su pardavėjais grynais pinigais, A. D., jo nurodymu, išrašydavo kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) vardu. Nupirkus mišką, jis išimdavo leidimą kirsti mišką ir tada darbininkai pradėdavo kirtimus. (duomenys neskelbtini) savo vardu turėjo miškovežius du ar tris, neatsiminė, traktorių, kurie buvo naudojami miško darbuose. Iškirtus mišką, medieną būdavo parduodama. (duomenys neskelbtini)medieną parduodavo, kiek atsiminė, tik juridiniams asmenims. Medienos pardavimo metu, (duomenys neskelbtini) vardu, jo nurodymu, A. D. išrašydavo (duomenys neskelbtini) vardu, PVM sąskaitą-faktūrą, kurią klientas vėliau apmokėdavo: arba bankiniu pavedimu į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, arba grynais pinigais. Tais atvejais, kai medienos pirkėjas atsiskaitydavo grynais pinigais, A. D., jo nurodymu, išrašydavo (duomenys neskelbtini) vardu kasos pajamų kvitą. Visi (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, vėliau būdavo pateikiami buhalterei I. K., kurie po to, kai būdavo suvesti į apskaitą, buvo laikomi (duomenys neskelbtini) ofise. (duomenys neskelbtini) pirkdama ir parduodama medieną, taip pat medieną kirsdama, jokių aktų nesurašinėdavo, inventorizacija (duomenys neskelbtini) niekada atlikta nebuvo. (duomenys neskelbtini) buvo tik sutartys, kad mediena nupirkta, leidimai miškui kirsti, PVM sąskaitos-faktūros, kad mediena buvo parduota, taip pat kasos išlaidų orderiai, kad pinigai paimti iš kasos ir kasos pajamų orderiai, kad buvo gauti pinigai (duomenys neskelbtini) vardu už parduotą medieną. Kad reikėjo pildyti ar vesti kokius papildomos dokumentus, kurie buvo reikšmingi buhalterinės apskaitos vedimui jis asmeniškai nežinojo ir niekada nesigilino, ir nesidomėjo. Buhalterė visą apskaitą vedė, tik pagal tokius apskaitos dokumentus, kurie jai buvo pateikiami. Supranta, kad kaip įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų pildomi ir vedami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo privalomi, tačiau to kaip įmonės direktorius neužtikrino, todėl pilnai pripažįsta savo kaltę ir dėl to labai gailisi (2 t., b. l. 111–112).

Kaltinamojo V. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Liudytoja I. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji daugiau kaip tris metus, nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio, tikslios datos neatsiminė, dirbo (duomenys neskelbtini), buhalterės pareigose. (duomenys neskelbtini) veikla buvo medienos pirkimas-pardavimas. Kas buvo (duomenys neskelbtini) akcininkais, nežino. (duomenys neskelbtini) direktorius, jos darbo laikotarpiu buvo V. S.. Kur (duomenys neskelbtini) buvo registruota, neatsiminė, ar įmonė turėjo ofisą, nežino. Įmonės kasininkas buvo direktorius V. S., nes buvo atsiskaitoma ir grynais pinigais. Taip pat įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo turto – automobilius, tačiau kiek tiksliai ir kokios markės, neatsiminė. Taip pat (duomenys neskelbtini) pirkdavo mišką kartu su žeme ir mišką vėliau iškirsdavo ir parduodavo. Iš ko (duomenys neskelbtini) įsigydavo medieną pasakyti negalėjo, nes nežino. Į darbą (duomenys neskelbtini) ją priėmė pats direktorius V. S., su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Pagal darbo sutarties sąlygas buvo numatyta, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo 2 valandas per savaitę. 2016 metais įmonė veiklos praktiškai nevykdė. 2016 metais buhalterinę apskaitą ji tvarkė pas save namuose pagal jai pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių kiekiai būdavo labai maži. Buhalterinę apskaitą tvarkė rankiniu būdu, nes buhalterinės programos nebuvo. Buhalterinės apskaitos dokumentus jai atveždavo A. D., kuri yra (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. S., sugyventinė. Kokiose pareigose dirbo A. D. (duomenys neskelbtini), pasakyti negalėjo, nes nežino, tačiau įmonėje ji buvo įdarbinta, ji visapusiškai padėdavo savo vyrui įmonės veiklos klausimais. Pagal pateiktus jai (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ji pildydavo kasos knygą, Didžiąją knygą, pirkimo ir pardavimo registrus, banko išrašus jai pateikdavo atskirai, ilgalaikio ir trumpalaikio turto korteles. Remiantis jai pateiktais (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais, ji sudarydavo PVM deklaracijas, Pajamų mokesčio deklaracijas, Sodros ataskaitas, metines finansines atskaitomybes. Kai reikėdavo pateikti ataskaitas arba deklaracijas Sodrai arba VMI, pas ją atvažiuodavo A. D., kuri atsiveždavo nešiojamą kompiuterį, prisijungdavo prie (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir pati A. D. per elektroninę bankininkystę pateikdavo jos sudarytas ataskaitas ir deklaracijas Sodrai arba VMI. Kiek ji atsiminė, tai ji pati asmeniškai neturėjo įgaliojimo, kad galėtų teikti ataskaitas arba deklaracijas valstybinėms institucijoms. Jai suvedus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus į apskaitą, ji juos grąžindavo atgal direktoriui. Kur pati (duomenys neskelbtini) laikė savo buhalterinės apskaitos dokumentus, pasakyti negalėjo, nežino, tačiau pas ją namuose, kur ji ir dirbo, jie laikomi tikrai nebuvo. (duomenys neskelbtini) turėjo banko sąskaitą banke, tačiau kuriame tiksliai neatsiminė, arba Swedbank banke, arba DnB banke. Ji asmeniškai prisijungimų prie banko sąskaitos neturėjo, generatorių pas ją nebuvo, juos turėjo direktorius. Kai jai reikėdavo kokių nors duomenų iš banko, jai juos pateikdavo A. D.. Kiek ji žino, tai įmonėje inventorizacija atliekama nebuvo. Be direktoriaus V. S. ir jos, buhalterės, buvo dar darbininkai, tačiau kiek tiksliai, neatsiminė, iki penkių žmonių, Minėti darbuotojai buvo įdarbinti pagal darbo sutartis, tačiau ji jų neruošdavo, tačiau skaičiuodavo darbo užmokestį, kurį išmokėdavo jau pats direktorius grynais pinigais, pagal žiniaraštį, kuriuose darbuotojai gavę atlyginimą pasirašydavo. Ji apskaitą vedė pagal tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo (duomenys neskelbtini), todėl ką gaudavo, tai ir suvesdavo į apskaitą. Vienintelio dokumento, kurio (duomenys neskelbtini) nevedė, tai miško iškirtimo aktų, tačiau kodėl jie to nedarė, ji nežino, nors apie tai ji direktoriui buvo sakiusi. Tačiau ji žino, kad (duomenys neskelbtini) iškirtus mišką medieną tiesiai parduodavo klientui išrašius PVM sąskaitą-faktūrą. Kadangi (duomenys neskelbtini) miško kirtimo aktų nevesdavo ir jai jų nepristatydavo, tai apskaita buvo vedama tik pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurias išrašydavo (duomenys neskelbtini). Visi (duomenys neskelbtini) registrai buvo vedami laisva forma, nes buhalterinės apskaitos programos nebuvo. Visi įmonės pirkimai ir pardavimai buvo suvesti į registrus (2 t., b. l. 76–77).

Liudytoja A. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. nuo 2003 metų, tikslios datos neatsiminė, yra jos sugyventinis, jie kartu su juo gyvena ir kartu augina du nepilnamečius vaikus. (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo 2014 m. ankstyvo pavasario iki 2016 m. pradžios, tikslių datų neatsiminė. (duomenys neskelbtini) veikla buvo miškininkystės veikla, t. y. miško pirkimas su žeme, medienos kirtimas ir pardavimas. (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius buvo V. S., jis buvo ir įmonės kasininkas. (duomenys neskelbtini) buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu buvo ir ofisas. Įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo apie penkis darbuotojus, tikslaus skaičiaus neatsiminė, kurie buvo įdarbinti pagal darbo sutartis. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė I. K., kuri buvo įdarbinta direktoriaus V. S., pagal darbo sutartį. Buhalterinę apskaitą buhalterė tvarkė arba pas save namuose, arba (duomenys neskelbtini) ofise. Buhalterinę apskaitą buhalterė tvarkė rankiniu būdu, nes įmonė buhalterinės apskaitos programos neturėjo. Buhalterė I. K. buhalterinę apskaitą tvarkydavo pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau, ką ji tiksliai vedė, pasakyti negalėjo, nes nežino. Visi (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentai, po to kai buhalterė juos suvesdavo į apskaitą, buvo laikomi (duomenys neskelbtini) ofise. Kai buhalterė I. K. suvesdavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir paruošdavo privalomas ataskaitas Sodrai ir deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji su (duomenys neskelbtini) turimais prisijungimais prisijungdavo prie įmonės bankinės sąskaitos ir pateikdavo per internetinę bankininkystę buhalterės I. K. paruoštas ataskaitas Sodrai ir deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsiskaitymai (duomenys neskelbtini) vykdavo tiek grynais pinigais, tiek pavedimais per banką. (duomenys neskelbtini) turėjo banko sąskaitą, kiek atsiminė, DnB Bank banke. Prisijungimai prie bankinės sąskaitos buvo namuose, tačiau, kai reikėdavo daryti bankinius pavedimus, juos padarydavo ji, nes jos sugyventinis V. S. nesuprasdavo, kaip tai reikia daryti. Ji (duomenys neskelbtini) dirbo pagal darbo sutartį, ją įdarbino direktorius, kokios pareigos buvo įrašytos į darbo sutartį, neatsiminė. Tačiau ji savo vyrui, t. y. (duomenys neskelbtini) direktoriui, padėdavo tvarkyti įmonės reikalus, t. y. kaip minėjo, darydavo bankinius pavedimus, buhalterei pateikdavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašydavo sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius (duomenys neskelbtini) vardu, kuriuos pasirašydavo direktorius, V. S.. Ji įmonėje (duomenys neskelbtini) parašo teisės neturėjo. Kiek atsiminė, tai (duomenys neskelbtini) inventorizacija niekada nebuvo daroma. (duomenys neskelbtini) turėjo nusipirkusi transporto priemonių, kurios buvo naudojamos miško darbams, tačiau, kokios ten buvo mašinos, pasakyti negalėjo, nes nežino. (duomenys neskelbtini), kiek jai buvo žinoma, medieną su žeme miško paskirties pirkdavo daugiausia iš fizinių asmenų. Vykdant tokį pirkimą pas notarą būdavo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, kurią ruošdavo pats notaras ir ją pasirašydavo pardavėjas, pirkėjas ir notaras. Įsigijus mišką būdavo išimamas leidimas kirsti mišką ir tada miškas būdavo iškertamas ir parduodamas juridiniams asmenims, pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurias ji išrašydavo (duomenys neskelbtini) vardu. Už nupirktą mišką su žeme miško paskirties (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo tiek pavedimu per banką, tiek grynais pinigais, išrašomas kasos išlaidų orderis. (duomenys neskelbtini) pardavus medieną, pirkėjai taip pat atsiskaitydavo arba grynais pinigais, tada būdavo surašomas kasos pajamų orderis, arba bankiniais pavedimais. Ar tada, kai būdavo iškertamas miškas buvo surašomi miško iškirtimo aktai, ji pasakyti negalėjo, nes nežino. Ji asmeniškai įmonės valdyme nedalyvavo, taip pat pati asmeniškai buhalterinės apskaitos nevedė. Kaip minėjo, ji (duomenys neskelbtini) pagal direktoriaus, V. S., nurodymus: pildydavo apskaitos dokumentus, darydavo bankinius pavedimus, buhalterei pateikdavo apskaitos dokumentus, Sodrai ir VMI, prisijungusi per internetinę bankininkystę pateikdavo ataskaitas ir deklaracijas. Visą tą laikotarpį kai ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir jau jai nedirbant įmonė veiklą vykdė, tačiau, ar įmonės veikla buvo pelninga, neatsiminė. Veiklos mastai nebuvo dideli (2 t, b. l. 82–83).

Iš 2019 m. lapkričio 21 d. specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialisto išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) Didžiojoje knygoje materialaus turto (12 s-ta) apyvarta per 2016 metus neapskaityta, duomenų apie atsargų judėjimą (2014 s-ta) nėra. Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina (600 s-ta), Didžiosios knygos sąskaitoje neįrašyta. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietu-vos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 str. 1 dalį – „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.“ Tačiau jokių apskaitos registrų (ilgalaikio turto apskaitos, atsargų, parduotų prekių ir suteiktų paslaugų sąnaudų apskaitos), iš kurių būtų galima nustatyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą, nėra. (duomenys neskelbtini) pirkėjų (241 s-ta pirkėjų įsiskolinimas) ir tiekėjų (443 s-ta skolos tiekėjams) grupiniai žiniaraščiai, sudaryti nedetalizuojant įrašytų duomenų (mėnesiais) pagal apskaitos dokumentus, registruose fiksuojama tik suminė pagal pirkėjus ir tiekėjus apskaita, įrašyta viena suma už ketvirtį ar pusę metų (už 2016 m. balandžio – birželio mėn. ir už 2016 m. liepos – gruodžio mėn.). Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą - apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Tačiau (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą šių reikalavimų nesilaikė: - kokių dokumentų pagrindu atlikti įrašai, žiniaraščiuose nenurodyta. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, bendrovė vertėsi medienos prekyba. Tačiau apskaitos dokumentai dėl medienos ar miško įsigijimo, ir apskaitos registrai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kiek ir kokios medienos, miško, tiek kiekine, tiek sumine išraiška bendrovė buvo įsigijusi, kiek pardavė ir kiek liko, tyrimui nepateikti. Duomenų apie atsargų judėjimą Didžiojoje knygoje nėra. Jeigu apskaitos dokumentai apie miško, medienos įsigijimą surašomi nebuvo ir apskaitos registrai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kiek ir kokios medienos, miško bendrovė buvo įsigijusi, kiek pardavė, kiek liko nebuvo vedami, jeigu ilgalaikio turto apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytas turtas, jo judėjimas (pirkimas/pardavimas) nebuvo vedami, (duomenys neskelbtini) nesi-laikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 str. 1 dalies reikalavimo, kuris nurodo, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 str. 1 dalies reikalavimo, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 16–22).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimų protokolo matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) direktorius V. S. pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 58–59).

2019 m. birželio 5 d. Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos rašto (ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 28 d., vadovaujantis BPK 97 straipsnio nuostatomis, buvo surašytas reikalavimas Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai perduoti turimus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, kurie 2019 m. birželio 5 d. buvo gauti (1 t., b. l. 51-53)).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi sąmoningai neorganizavo ir netvarkė (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, atsižvelgiant į tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, prašo sumažinti baudos dydį (2 t., b. l. 147–150).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas (2 t., b. l. 120), eilę kartų baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 121–129), dirbantis (2 t. b. l. 132). Nors prokurorė mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui, tačiau bylą nagrinėjančios teismo vertinimu prokurorės siūlomas bausmės dydis nepaveiks kaltinamojo taip, kad jis ateityje susilaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis vadovauja ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), todėl jam kaip dviejų bendrovių vadovui turi būti žinomi teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau jis ignoruodamas galiojantį teisinį reguliavimą savo kaip direktoriaus pareigos iš esmės nevykdė. Svarbu akcentuoti tai, kad paskyrus bausmę artimą įstatymo numatytam minimumui, pačiam kaltinamajam, kuris ir toliau vadovauja dviem bendrovėm, gali susidaryti nebaudžiamumo nuotaikos, matymas, kad už buhalterinės apskaitos netvarkymą/ydingą tvarkymą, kas sudaro prielaidas paslėpti galimai padarytas mokestines nusikalstamas veikas, skiriamos iš esmės simbolinės bausmės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, jo dydį parenkant artimą (mažensį) įstatymo numatytam minimumam. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 metai) MGL dydis buvo 37,66 euro, į ką teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 116–117), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. S. (V. S.) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 210 MGL (7908,60 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. S. (V. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 140 MGL (5272,4?0 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas