Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajai J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-10-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį - 9 m. laisvės atėmimo, 2007-06-21 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu lygtinai paleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies 2 m. 10 mėn. 16 d., 2008-11-06 panaikintas Kaišiadorių raj. apyl. teismo 2007-06-21 nutartimi taikytas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2001-10-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, 2 m. 10 mėn. 9 d., paleistas atlikęs bausmę;

2) 2013-03-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytos 2 (dvi) dienos jo išbūtos sulaikyme - nuo 2013-02-16 iki 2013-02-18. Kardomoji priemonė - gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. S., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinta.

3) 2014-10-16 Kauno apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-09-27 iki 2014-09-28. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. 2015-11-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2017 m. kovo 29 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus delnu sudavė į veidą sutuoktinei J. S., tuo sukeldamas savo šeimos nariai J. S. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. S. teismo posėdžio metu kaltu pilnai prisipažino ir nurodė, kad žmonai sudavė impulsyviai, gailisi taip pasielgęs. Tai jau antras, ar trečias kartas kai taip pasielgė žmonos atžvilgiu. Pripažįsta, kad sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą, tam įtakos turėjo alkoholis. Su žmona turi keturis vaikus, tačiau dabar jų keliai išsiskyrė, nes ji turi kitą draugą. Atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji J. S. nurodė, kad sutuoktinis vieną kartą sudavė, o kitą kartą užkabino, pataikė į lūpą. Sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido.

V. S. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 3-7);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, smurtą patyręs asmuo - J. S.. Smurtu įtariamas asmuo – V. S. (b. l. 8-9);

- nukentėjusiosios J. S. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-03-29 apie 10.30 val. prie jos namų atvažiavo sutuoktinis V. S., nes ji turėjo jam paduoti dokumentus. Ji jo laukė lauke kartu su sugyventiniu Ž. P. ir kaimyne A. K.. V. S. atvažiavo su savo draugais. V. S. išlipo iš automobilio „Renault Espace“ ir priėjo prie jos. Ji jam padavė dokumentus. Matėsi, kad V. S. yra neblaivus. V. S. papriekaištavo Ž. P., keikė kaimynę A. K.. Ž. P. nieko nesakė, nusisuko ir nueidinėjo nuo jo. Akivaizdžiai matėsi, kad V. S. norėjo sukelti konfliktą. Staiga V. S. sudavė jai dešinės rankos plaštaka į veidą. Trenkė du kartus ir abu kartus pataikė į lūpą. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Iš lūpos jai bėgo kraujas, vėliau šiek tiek lūpa patino. Tuo pat metu iš automobilio išlipo jo draugas, atsiprašė jų už sukeltą konfliktą ir patraukęs V. S. pasodino į automobilį. Netrukus jie išvažiavo. Po šio konflikto, sekančią dieną jai į mobilųjį telefoną paskambino V. S. ir jos atsiprašė (b. l. 16,17);

- liudytojo Ž. P. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-03-29 apie 10 val., atvažiavo V. S., nes buvo susitaręs su J. S.. Jis atvažiavo automobiliu „Renault Megane“, kartu su draugais. Kieme stovėjo jis, sugyventinė J. S. ir kaimynė A. K.. Iš automobilio išlipęs V. S. priėjo prie J. S. ir paėmė dokumentus. Tada pradėjo priekaištauti jam. Jis numojo ranka ir nieko nesakęs ėjo link namų. Kiek paėjęs išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, jog iš J. S. lūpos bėga kraujas. Tuo pat metu iš automobilio išlipęs V. S. draugas atsiprašė visų ir pasodino Vilių į automobilį. Jie išvažiavo. J. S. iškvietė policiją. Jam žinoma, kad tai ne pirmas kartas, kai V. S. pakelia ranką prieš J. S. (b. l. 23,24);

- liudytoja A. K. parodė, kad 2017-03-29 apie 10.30 val. buvo kieme kartu su Ž. P. ir J. S.. V. S. atvažiavo į namo kiemą automobiliu. Jį atvežė draugai. V. S. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Viskas įvyko labai greitai. Jis sudavė J. S. ranka į veidą. Ji pačių smūgių nematė, tik pamatė, kaip J. S. iš lūpos bėgo kraujas. Suprato, kad V. S. sudavė J. S.. Vėliau J. S. pasakė, kad jai sudavė du kartus į veido sritį, į lūpą. Išlipęs iš automobilio V. S. draugas visų atsiprašė ir jį pasodino į automobilį. Jie išvažiavo. J. S. iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 28);

- įtariamojo V. S. apklausos protokolu, kuriame jis ir parodė, kad savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kartu su sutuoktine J. S. negyvena apie pusę metų, tačiau nėra išsituokę, turi bendrų vaikų. Jie kartu gyveno apie 9 metus. Iki šiol jis turi nuoskaudą, jog jų bendras kelias išsiskyrė. 2017-03-29 apie 10.20 val. jis nuvažiavo iki sutuoktinės J. S. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Su J. S. buvo susitarę telefonu, jog ji jam paduos dokumentus. Jį atvežė automobiliu „Renault“ draugas, kurio įvardyti nenori. Jis buvo išgėręs 100 g degtinės ir 1 skardinę alaus. Išlipęs iš automobilio pamatė kieme stovinčia sutuoktinę J. S. ir jos sugyventinį Ž. P., bei kaimynę A.. Jis buvo neblaivus, todėl susinervinęs pasielgė impulsyviai ir du kartus trenkė rankos plaštaka savo sutuoktinei į veidą. Neprisimena, ką pasakė jos sugyventiniui, ar kaimynei. Nematė, ar sutuoktinei bėgo kraujas, nes staiga prie jo pribėgo draugas ir įsodino į automobilį. Gailisi dėl tokio savo elgesio (b. l. 38).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 140 straipnsio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. S. 2017-03-29, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas prieš savo šeimos narę - sutuoktinę J. S. sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 51-54, 57-63), baustas administracine tvarka (b. l. 64-66), nedirbantis (b. l. 50), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002-01-01 nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 68), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 71). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad V. S. ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurto panaudojimą šeimos narių atžvilgiu, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, darytina išvada, kad V. S. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (baudos, arešto, laisvės apribojimo) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, jo padaryta nusikalstama veika nesunki, todėl, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, skirtinos V. S., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narius, todėl atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam sutinkant, skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 6 punkte ir 8 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareogojimai – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2017-04-11 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4374 (b. l. 79), kurioje nurodyta, kad advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 28,95 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. S.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant V. S. baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojant jį :

- prisiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.