Kauno apygardos teismo nutartis

2010-07-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1403-273/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-22
Bylos Nr.
2S-1403-273/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Raimondas Buzelis, Galina Blaževič
Ieškovas
UAB „Kautra“
Atsakovas
UAB „Kauno ugnelė“
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1403-273/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija 110.5.;121.14; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Galinos Blaževič,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Kautra“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12221-848/2010 pagal ieškovo UAB „Kautra“ prašymą taikyti atsakovui UAB „Kauno ugnelė“ laikinąsias apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Kautra“ patikslintu ieškiniu prašė (b. l. 31-34) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 4 024,51 Lt sumai. Nurodė, jog laikinąsias apsaugos priemones yra būtina taikyti, kadangi atsakovas net ir raginamas su ieškovu neatsiskaito labai ilgą laiką, į raginimus nereaguoja ir skolos negrąžina, todėl teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, jis gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali būti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 36) ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui netenkino. Teismas nutartyje nurodė, jog skolos suma kaip juridiniam asmeniui yra nedidelė, o byloje duomenų, jog atsakovas neturi turto ar jo turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos, nėra, todėl pats skolos nesumokėjimo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu.

Šalies argumentai

Apeliantas UAB „Kautra“ atskiruoju skundu (b. l. 44-46) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Laikinąsias apsaugos priemones yra būtina taikyti, kadangi atsakovas labai ilgą laikotarpį vengia apmokėti susidariusį įsiskolinimą ieškovui. Atsakovui buvo siųsti priminimai ir raginimai dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas nereagavo į raginimus ir įspėjimus, skolos negrąžino. Toks atsakovo elgesys yra tyčinis arba susijęs su atsakovo UAB „Kauno Ugnelė“ finansiniais sunkumais, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad atsakovas gali siekti paslėpti ar perleisti bet kokį turtą ar turtines teises, o tai sukelia realią grėsmę, kad teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, jis gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali būti neįmanomas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikšto reikalavimo suma veikiančiai įmonei nėra didelė, o ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių savo prašymą, nenurodė, kodėl jo manymu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 433 str. 1d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio reikalavimas (4024,51 Lt) nelaikytinas pakankamai dideliu ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovo vengimą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus nesudaro pagrindo daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir taip apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Ieškovas atsakovo vengimą atsiskaityti įvertino kaip grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skolininko prievolių nevykdymo atvejai gali suformuoti subjektyvią nuomonę apie galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau jie neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisGalina Blaževič