Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB ,,Finansų administravimo” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Finansų administravimo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. pareiškimu kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto dalies nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad A. Z. sutuoktinės V. Z. gaunamas darbo užmokestis ir piniginės lėšos esančios ir/ar patenkančios į nurodytą banko sąskaitą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių lėšų priklauso A. Z..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB Finansų administravimo pareiškimą dėl turto dalies nustatymo kaip nesilaikant CPK 667 str. 1 d. nustatytos tvarkos. Teismas nutartyje konstatavo, kad CPK 667 str. 1 d. (redakcija galiojanti nuo 2017-07-01) numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pažymėjo, kad nuo 2017-07-01 į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolis išieškotojui galės pasiūlyti kreiptis tik po to, kai skolininkas nepateiks antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, arba bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo notarine tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Finansų administravimas” pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, civilinėje byloje e2VP-33221-871/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl turto dalies nustatymo ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmos instancijos teismui.Skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčo byloje įsigaliojusias (nuo 2017 m. liepos 1 d.) įstatymo nuostatas pritaikė teisminiams faktams atsiradusiems dar iki 2017 m. liepos 1d. Pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas antstolio D. Š. 2017 m. birželio 7 d. patvarkymais, kuriuose pareiškėjai siūlomas 1 mėnesio terminas, nuo patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Teismas pažeisdamas CK 1.7 str. 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, nepagrįstai vadovavosi nauja, 2017 m. liepos 1 d., CPK 667 str. redakcija, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Pagal naujai įsigaliojusias įstatymo nuostatas, nuo 2017 m. liepos 1d., nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pareiškimas, kurį Teismas atsisakė priimti, buvo grindžiamas antstolio D. Š. 2017 m. birželio 7 d. Patvarkymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybė ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2017 m. liepos 4 d. pateiktą pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo kaip nesilaikant CPK 667 str. 1 d. nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo Teismo įsakymą Nr. eL2-1617-860/2017, išduotą 2017-02-21 dėl 338,58 Eur skolos išieškojimo, 5 proc. metinių palūkanų iš skolininko A. Z. išieškotojo naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas turto neturi, vykdo individualią veiklą, tačiau VSDFV, iš veiklos – gaunamų pajamų nedeklaruoja. Įvertinęs, jog sutuoktinė gauna pajamas, antstolis 2017-06-07 Patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl dalies bendrame turte nustatymo.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė naują CPK 667 str. redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d., nes pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas antstolio 2017-06-07 patvarkymu, kuriame pareiškėjui siūlomas 1 mėn. terminas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Šiuo apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais. Pagal CPK 3 str. 8 d. civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Šiuo atveju pareiškėjo kreipimosi į teismą metu galiojo nauja CPK 667 str. 1 d. redakcija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Šiuo atveju pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę pasinaudoti antstolio patvarkyme numatytu terminu iki 2017-07-01 d., kadangi pateikė tokį prašymą po 2017-07-01, todėl turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančioje CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir detaliai nurodė pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.