Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant atsakovei I. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. F. dėl socialinės išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės I. F. dėl jos kaltės susidariusios socialinės išmokos permokos sumą – 573,42 Eur (b. l. 2–4). Skunde nurodė, kad atsakovė 2014-09-08 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) dėl socialinės pašalpos skyrimo. Atsakovė 2014-09-08 prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pažymėjo, kad įsipareigoja per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Socialinių išmokų skyriaus 2014-09-12 sprendimu Nr. 64618 atsakovei buvo paskirta socialinė pašalpa (sumažinto dydžio, esant darbingų, bet nedirbančių asmenų) laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-01. Socialinių išmokų skyrius 2014-09-12 pranešimu Nr. 78017 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ informavo atsakovę apie paskirtą socialinę pašalpą. Tuo pačiu pranešimu atsakovei buvo nurodyta apie piniginės socialinės paramos gaunančio asmens pareigas, į kurias įeina per mėnesį informuoti apie materialinės padėties pasikeitimą ar aplinkybes, turinčias įtakos skiriamai socialinei paramai ar jos dydžiui. Lietuvos darbo biržos 2014-12-01 duomenimis nustatyta, kad atsakovės sugyventinis V. S. nuo 2014-09-18 nutraukė registraciją Lietuvos darbo biržoje. Atsakovė apie naujai paaiškėjusias aplinkybes per mėnesį neinformavo Socialinių išmokų skyriaus. Socialinių išmokų skyrius 2014-12-18 sprendimu Nr. 17-38/600 „Dėl permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 593,42 Eur permoką laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-01. Socialinių išmokų skyrius 2014-12-30 raštu Nr. A740-6757/14-(2.11.4.1-SR7) „Dėl neteisėtai teiktos piniginės socialinės paramos nustatymo ir grąžinimo“ informavo atsakovę apie nustatytą socialinės pašalpos permoką. Socialinių išmokų skyrius 2015-09-02 raštu Nr. A740-4407/15-(2.11.4,l-SR7) „Dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo“ kartotinai informavo atsakovę apie negrąžintą socialinės pašalpos permokos sumą. 2015-09-10 atsakovė Socialinių išmokų skyriuje pasirašė sutikimą, kuriuo įsipareigojo permokėtą išmokos sumą grąžinti dalimis, t. y. įsipareigojo visą permokėtą išmokos sumą pervesti iki 2018-02-01. Tačiau atsakovė grąžino tik 20 Eur, o likusio susitarimo neįvykdė. Šiai dienai negrąžinta permokos suma yra 573,42 Eur.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad neturi lėšų sumokėti išmokos permoką.

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės į paskirtos socialinės išmokos permokos priteisimą.

Nustatyta, kad I. F. 2014-09-08 kreipėsi į Naujininkų seniūniją su prašymu skirti socialinę pašalpą nuo 2012-09-01 iki 2012-12-01 (b. l. 5, 6).

Socialinių išmokų skyrius 2014-09-12 sprendimu Nr. 64618 laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-01 skyrė atsakovei po 1 024,48 Lt (296,71 Eur) per mėnesį socialinę pašalpą. Pašalpa skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (asmenys yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje); sprendime nurodytas bendrai gyvenančių asmenų, kuriems skiriama pašalpa skaičius – 4; nurodyti asmenys – V. S., I. F., L. S. ir E. S. (b. l. 7).

Socialinių išmokų skyrius 2014-09-12 pranešimu Nr. 78017 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ informavo pareiškėją apie jai nuo 2014-09-01 iki 2014-11-30 paskirtą socialinę pašalpą, o taip pat apie socialinės pašalpos gavėjo pareigą per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (b. l. 8).

Lietuvos darbo biržos 2014-12-01 duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuo 2014-09-18 buvo nutraukta atsakovės sugyventinio V. S. registracija darbo biržoje (b. l. 9).

Socialinių išmokų skyrius 2014-12-18 sprendimu Nr. A737-5961(2.11.4.1-SR7) nutraukė socialinės paramos mokėjimą (b. l. 10).

Socialinių išmokų skyrius 2014-12-18 sprendimu Nr. 17-38/600, nustatė atsakovei 593,42 Eur permoką (b. l. 11).

Socialinių išmokų skyrius 2014-12-30 raštu Nr. A740-675/14-(2.11.4.1-SR7) „Dėl neteisėtai teiktos piniginės socialinės paramos nustatymo ir grąžinimo“ informavo atsakovę apie nustatytą socialinės pašalpos permoką (b. l. 12, 13).

Socialinių išmokų skyrius 2015-09-02 raštu Nr. A740-4407/15-(2.11.4.1-SR7) „Dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo“ pakartotinai informavo atsakovę apie negrąžintą socialinės pašalpos permokos sumą (b. l. 14).

Atsakovė Socialinių išmokų skyriuje 2015-09-10 pasirašė sutikimą, kuriuo įsipareigojo permokėtą išmokos sumą grąžinti dalimis, t. y. įsipareigojo visą permokėtą išmokos sumą pervesti iki 2018-02-01 (b. l. 15).

Socialinių išmokų skyriaus 2016-09-13 išrašas apie permokos padengimą patvirtina, kad atsakovė Socialinių išmokų skyriui 2015-10-14 grąžino 20 Eur (b. l. 16)

Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje, bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kt.), paskirta socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės 2014-12-01 išrašo (b. l. 9) matyti, kad V. S., bendrai su atsakove gyvenantis asmuo, 2014-09-18 nutraukė registraciją darbo biržoje. Su atsakove bendrai gyvenančiam asmeniui nutraukus registraciją darbo biržoje, atsakovė ir bendrai su ja gyvenantis asmuo nebeatitiko Įstatymo 6 straipsnio 3 punkte ir 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų socialinei pašalpai gauti, todėl laikytina, kad atsirado aplinkybių, turinčių įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, ir atsakovė turėjo pareigą per mėnesį apie tai pranešti (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Atsakovė 2014-09-08 pildydama prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 5–6) įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą, apie šią pareigą papildomai buvo informuota ir 2014-09-12 pranešimu Nr. 78017 (b. l. 8), tačiau to nepadarė. Konstatuotina, jog kartu su atsakove bendrai gyvenančiam asmeniui nutraukus registraciją darbo biržoje ir tokiu būdu nebeatitinant sąlygų socialinei pašalpai gauti ir atsakovui apie tai laiku nepranešus Socialinių išmokų skyriui, atsakovas turi grąžinti neteisėtai gautą sumą (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Socialinių išmokų skyriui toliau mokant socialinę pašalpą, susidarė socialinės pašalpos permoka, todėl Socialinių išmokų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2014-12-18 sprendimu Nr. 17-38/600 (b. l. 11) nustatė 2 048,96 Lt (593,42 Eur) permoką, o 2014-12-30 raštu Nr. A740-675/14-(2.11.4.1-SR7) ,,Dėl neteisėtai teiktos piniginės socialinės paramos nustatymo ir grąžinimo“ (b. l. 12–13) ir 2015-09-02 raštu Nr. A740-4407/15-(2.11.4.1-SR7) ,,Dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo“ (b. l. 14) informavo atsakovę apie neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos sumą ir jos grąžinimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovė Socialinių išmokų skyriui 2015-10-14 grąžino 20 Eur (b. l. 16), o 573,42 Eur socialinės pašalpos permokos sumos atsakovė nėra grąžinusi, negrąžinta suma iš atsakovės priteistina pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės I. F. 573,42 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt du centus) socialinės išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.