Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-31-838/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-18
Bylos Nr.
II-31-838/2013
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00518-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Jociuvienė
Pažeidėjas
R. N.
Kategorijos
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-31-838/2013;Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00518-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.3 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 18 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. N., jo atstovui Artūrui Vitkui, institucijos, priėmusios nutarimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato atstovui Gediminui Petrušinui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. skundą nutarimą priėmusiai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2013-05-156 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-2584423-13 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono teisme gautas pareiškėjo R. N. skundas, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos rajono policijos komisariato 2013-05-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neskirti nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu (3-5 b.l. ).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą (15-16 b.l.), kuriuo su skundu nesutiko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais skunde.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdžio metu su skundo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. L. ir M. U. teismo posėdžio metu paaiškino, jog administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo vairavo nesilaikydamas kelių eismo taisyklių – prieš sankryžą, matydamas, kad baigia degti leidžiantis važiuoti žalios spalvos signalas, specialiai padidino greitį ir sankryžą kirto per geltoną, t.y. draudžiamą šviesos signalą, persirikiuodamas iš juostos į juostą nerodė posūkio signalų, persirikiavęs staiga stabdė transporto priemonę, be to važiuodamas per greitį slopinančius kalnelius, kirto ištisinę liniją ir pravažiavo per kalnelių tarpą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. N. 2013-04-25 apie 15 val. 32 min. Minijos – Rūtų g., Klaipėdoje automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo pavojingai, t.y. važiuodamas Minijos gatve šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje su Rūtų gatve įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui; važiuodamas Taikos prospektu ir keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų; važiuodamas trečiąją eismo juosta persirikiavo į antrą ir be priežasties staigiai stabdė, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį; važiuodamas Statybininkų prospektu apvažiavo greitį slopinančius kalnelius, prieš pėsčiųjų perėją kirto ištisinę kelių ženklinimo liniją ir tokiais veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui (11-12 b.l.). Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 88, 1 pr. 1.1, 78.7 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d.

Teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės pripažino administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, tačiau prašė skirti nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės atėmimu.

Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio reikalavimus, jį surašęs pareigūnas tokią teisę turėjo (Lietuvos Respublikos ATPK 259¹ straipsnis).

Nutarimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio reikalavimus, jį priėmęs pareigūnas tokią teisę turėjo (Lietuvos Respublikos ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą) pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skirdamas nuobaudą, pareigūnas iš esmės laikėsi nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių, atsižvelgė į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo pripažino ir gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir paskyrė minimalią nuobaudą sankcijos ribose – 400,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų mėnesių laikotarpiui.

Administracinis teisės pažeidimas įrodytas pačio R. N. paaiškinimais, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti R. N. nepagrįstai apkaltinti.

Administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Teismas pažymi, kad asmeniui taikyti švelnesnę nuobaudą galima tik esant įstatyminiams pagrindam. Skundu teigiama, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiesioginių darbinių funkcijų atlikimui. Tačiau nurodyta aplinkybė, kad dirba UAB „Dainuoma“, niekuo nepagrįsta – į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad asmuo dirba toje įmonėje ir kuom dirba, be to teismas pažymi, kad darbo specifika, kuri reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones, nėra pakankamas pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamuoju kriterijumi pripažindamas darbą susijusį su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones, kaip aplinkybę eliminuojančią specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Asmens profesinė veikla, ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Įstatymu yra numatyta būtent tokia nuobauda už šį teisės pažeidimą, todėl teismo teisė netaikyti įstatymo numatytos sankcijos nėra absoliuti, tam turi būti teisiniai pagrindai, kurių šios administracinės bylos nagrinėjimo eigoje nenustatyta.

Šios aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad 2013 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimas yra pagrįstas, ir keisti administracinę nuobaudą švelnesne dėl jau paminėtų motyvų, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296, 302 straipsniais, teismas

nutarė:

Skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Jociuvienė