- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-747-92-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurate Damanskiene (pirm.), Arunas Kisielius, Vladislovas Ranonis
- Nuteistasis
- A. Ž., L. K.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistuju A. Ž. ir L. K. apeliacinius skundus del Varenos rajono apylinkes teismo 2007 m. gegužes 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Ž. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (už pasikesinima apgaule pagrobti J. A. priklausancius 6000 Lt) laisves atemimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 182 str. 1 d. (už apgaule pagrobtus A. S. priklausancius 4000 Lt) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) menesiams. LR BK 63 str. 4 d. pagrindu bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta laisves atemimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) menesiams bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., paskirtoji bausme subendrinta dalinio sudejimo budu su Marijampoles rajono apylinkes teismo 2005-07-08 nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dalimi ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimciai) menesiu.
L. K. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. (už apgaule pagrobtus A. S. priklausancius 4000 Lt) areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
V. G. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pastarajam mirus.
Iš A. Ž. ir L. K. solidariai priteista 4000 Lt turtines žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtines žalos atlyginimo A. S. bei 180 Lt valstybei už suteikta antrine teisine pagalba nukentejusiajai A. S..
Aprašomoji dalis
nustate:
A. Ž. ir L. K. nuteisti už tai, kad apgaule savo ir kitu naudai igijo svetima turta, t. y. 2006 m. kovo 18 d., apie 15.00 val., veikdami bendrininku grupeje su V. G., paskambino A. S. ir praneše melagingas žinias apie jos sunaus R. S. padaryta eismo ivyki ir sužalotus žmones, tokiu budu ja apgaudami, ir pareikalavo 8000 Lt. Veliau V. G. ir L. K. automobiliu nuvyko i Matuizu kaima, Varenos rajone, kur V. G. paeme iš A. S. 4000 Lt.
A. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su V. G., pasikesino apgaule savo ir kitu naudai igyti svetima turta, t. y. 2006 m. kovo 18 d., apie 13.00 val., jam paskambinus J. A. ir pranešus melagingas žinias apie jos sunaus padaryta eismo ivyki ir žuvusi žmogu, tokiu budu ja apgavo ir pareikalavo 6000 Lt, o veliau apie 14.00 val., jo nurodymu V. G. automobiliu nuvykus i Pakuliškiu kaima, Varenos rajone, kur šis pasikesino paimti iš J. A. 3000 Lt, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes J. A., kilus itarimui del apgaules, pinigu neatidave.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, neirodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, nes inkriminuotu nusikalstamu veiku nepadares, šioje byloje jis apkaltintas ir nuteistas nepagristai, nesant jokiu kalte patvirtinanciu objektyviu, negincijamu ir patikrintu irodymu. Nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir teisejo subjektyviais samprotavimais, kas prieštarauja LR BPK 20 str., 301 str. nuostatoms.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo ignoravo liudytojo D. S. parodymus, jog V. G. prašymu skambino vienai moteriai ir pamelavo, kad jos sunus pateko i auto ivyki, praše pinigu. Tuo tarpu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jokiais irodymais nenustatyta, kad 2006-03-18 jis (A. Ž.) butu skambines nukentejusiosioms J. A. ir A. S.. Byloje esanciose telefono, kuriuo jis naudojosi, pokalbiu išklotinese nera užfiksuota jokiu kontaktu su nukentejusiu telefonais. Nei viena iš nukentejusiuju taip pat nepatvirtino, kad jis (A. Ž.) butu joms skambines ir prašes pinigu del išgalvotu autoivykiu. Be to, viena iš nukentejusiu – J. A. nurodžiusi, kad jai skambine du skirtingais balsais kalbeje asmenys. Nuteistasis nurodo prisipažines, kad retkarciais skambindavo žmonai telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuri per jo žmona gavo kitas nuteistasis D. S., kuris (gal ir kiti nuteistieji) juo naudojosi. Taciau byloje nurodyto nusikaltimo padarymo metu – 2006-03-18, o taip pat ir 2006-03-16, 2006-03-17, šiuo telefonu jis nesinaudojo, žmonai neskambino, ka patvirtina ir šio telefono išklotines. Pasak apelianto, byloje nera jokiu duomenu, kad telefono, kuris tariamai buvo surastas 2006-03-31 po jo lova, numeris yra (duomenys neskelbtini), kaip užfiksuota 2006-03-31 tarnybiniame pranešime. Telefono kortele nebuvo patikrinta, nebuvo atpažinta ir nagrinejant byla, ji neprijungta kaip daiktinis irodymas. Be to, pats suradimo laikas (2006-03-31) skiriasi nuo nusikaltimu padarymo laiko, todel nera jokio pagrindo teigti, kad šis telefonas buvo pas ji 2006-03-18. Apelianto manymu, išklotiniu duomenys taip pat rodo, kad iš šio telefono V. G. negalejo buti vadovaujama, nurodinejama taip, kaip teigiama baudžiamojoje byloje, kadangi nusikaltimu padarymo laikas ir skambuciu V. G. laikas nesutampa. Nuteistojo tvirtinimu, jis nežino, ka veike L. K. ir V. G., kadangi nei savo iniciatyva, nei ju pagalba savo ar kitu naudai jokio svetimo turto neigijo ir nesikesino igyti. Pasak nuteistojo, jo pavarde byloje nurode jo niekada nemates L. K., kuris pastoviai byloje keite parodymus, ka pripažino ir teismas. Apeliantas teigia abejojantis, ar pastarajam skambines asmuo iš tiesu prisistate jo (A. Ž.) pavarde, mano, kad pastarasis galejo tai ir išgalvoti, slepdamas tikraji asmeni, arba jo pavarde galejo prisistatyti kitas asmuo. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog tai, kad jis (A. Ž.) atlieka bausme pataisos namuose, o visuomeneje kalbama, kad asmenys iš pataisos namu sukciauja telefonu, negali buti jo kaltes irodymu šioje byloje, kadangi visi asmenys prieš istatyma lygus. Be to, skunde nurodoma, jog nors teismas nepripažino jo kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d., taciau bausme už ši nusikaltima paskyre.
Apeliaciniu skundu L. K. prašo priimti nauja – išteisinamaji nuosprendi jo atžvilgiu, kadangi neirodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstama veika. Nuteistojo teigimu, jo veikoje nera nei objektyviosios nei subjektyviosios puses požymiu, tiesiogines tycios, jis net nesuvoke, kad apgaudineja nukentejusiaja, kesinasi užvaldyti jos turta. Pasak apelianto, jokio svetimo turto savo ar kitu naudai neigijo, nukentejusiajai neskambino, melagingu žiniu nepaskleide ir pas ja nevažiavo, jokios turtines ar kitokios naudos iš šio nusikaltimo neturejo. Be to, L. K. apeliaciniame skunde pažymi, kad baudžiamojoje byloje nera jo kalte patvirtinanciu irodymu, teisiamajame posedyje patikrinus visus nustatytus duomenis, matyti kad jis (L. K.) neprisidejo prie jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog jis nepraneše teisesaugos institucijoms apie padarytus nusikaltimus, taciau buvo teisiamas ne už tai, o už tai ko nepadare. L. K. teigimu, jis tik parvairavo automobili, apie nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo, apie tai, kad buvo sukciaujant buvo igyjamas svetimas turtas, suprato tik veliau. Nuteistojo manymu, tai, kad kaltininkai nuo jo viska slepe, pas nukentejusiasias važinejo taksi, taip pat irodo jo nekaltuma.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji A. Ž. ir L. K. bei ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praše nuteistuju skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistuju A. Ž. ir L. K. apeliaciniai skundai atmestini.
A. Ž. ir L. K. kalte apgaule savo ir kitu naudai igijus ir pasikesinus igyti svetima turta ir tuo padarius LR BK 182 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus patvirtina byloje esantys irodymai. Nors nuteistieji teigia esa nekalti, taciau ju parodymai – nenuoseklus ir nepatikimi, paneigti kalte pagrindžianciais irodymais.
Apklausiamas teisiamajame posedyje A. Ž. parode, kad jam inkriminuojamu nusikaltimu jis nedare, pataisos namuose telefono neturejes, pasinaudoti mobilaus ryšio telefonu jam kartais duodavo D. S.. Pastarasis „Bites” atstovybeje jo žmonos J. G. – Žemininkienes vardu buvo užsakes dvi abonementines mobiliojo ryšio telefono korteles, su salyga, kad viena iš ju atiteks jam. Sutartis pasirašiusi žmona, kadangi tame salone turejo pažistama žmogu. Apie tai, kad D. S. susijes su padarytais nusikaltimais sužinojo tik veliau, nei V. G., nei L. K. nepažinojes, telefonu su jais nebendraves.
Apeliacines instancijos teismo posedyje A. Ž. taip pat savo kaltes nepripažino, teige nepažinojes nei L. K., nei V. G.. Mobiliojo ryšio telefonu, kuriam SIM kortele buvo nupirkusi jo žmona, nuolat nesinaudojo, taciau jeigu žmona paskambindavo, kas nors iš kaliniu jam duodavo telefona pakalbeti, dažniausiai tai budavo nuteistasis D. S..
L. K. parode, kad 2006-03-17 jam iš ikalinimo istaigos paskambines asmuo, prisistates A. Ž., papraše jam priklausanciu automobiliu nuvežti žmogu iš Kauno i Varena. Anksciau paties A. Ž. niekada nebuvo mates, taciau žinojes, kur šis gyvena, pažinojes jo motina, pusbrolius Erika ir Mariu. Kita diena iš A. Ž. namu kiemo paemes jo automobili, nuveže anksciau viena karta matyta vyra vardu „Valdas“ iš Kauno i Varena. Ten liko laukti automobilyje, o minetas vyras („Valdas“) taksi nuvažiavo i kažkoki kaima, o grižes pasake, kad „neišejo”. Tuomet jam paskambines A. Ž. pasake, kad reikia važiuoti i Matuizu kaima ir liepe duoti telefona Valdui. Nuvykus i Matuizu kaima A. Ž. automobiliu, pastarasis vel paskambino, pasake gatves pavadinima, namo numeri ir „Valdas“ nuejo nurodytu adresu, o grižes pasake, kad viskas pavyko ir gavo 4000 Lt. Dali sumos – 1300 Lt „Valdas“ pasiemes sau, o kita pinigu dali perdaves jam, iš šios sumos daves 100 Lt už nuvežima. Jis nesuprates, kokius veiksmus dare V. G. Varenos rajone, nekalbejo su juo ir apie atlygi. Grižes i A. Ž. namus, pastate automobili, iš V. G. gautus pinigus padejo kambaryje ant stalo, ka mate ir A. Ž. motina bei pusbroliai Erikas ir Marius. Atvira prisipažinima ikiteisminio tyrimo metu surašes tik todel, kad buves labai išsigandes, jam padiktavo policijos pareigunai. I pasimatyma su A. Ž. pataisos namuose ejes tik noredamas ji pamatyti.
Ikiteisminio tyrimo metu surašytame prisipažinime L. K. nurode, kad 2006 metu apie kovo viduri jam i mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. Ž., kalintis Marijampoles pataisos namuose, ir sake, kad reikes važiuoti i Kauna pasiimti žmogaus, padiktavo telefono numeri. Kaune su tuo asmeniu susipažines, pastarasis prisistate Valdu. Jau bunant Varenoje, paskambino A. Ž. ir liepe „Valdui“, išsikvietus taksi, kažkur važiuoti. Valdas, grižes gal po dvieju valandu, pasake, jog „nieko neišejo”. Netrukus vel paskambino Audrius, liepe važiuoti i Matuizas. Bunant ten, paskambino A. Ž. ir nurodes adresa liepe ten nueiti. Grižes „Valdas“ pasake, kad „viskas pavyko” ir paaiškino, kad iš moters išviliojo 4000 Lt. Tuomet jis (L. K.) suprates, kad A. Ž. iš kalejimo skambindavo ir pranešdavo apie neva padarytus nusikaltimus ir už tai, jog asmuo butu nenuteistas, reikalaudavo pinigu, o „Valdas“ eidavo pinigu paimti. Iš šiu pinigu 100 Lt atiteke jam (L. K.), 1300 Lt – „Valdui“, o kitus pinigus A. Ž. nurodymu nuveže jo pusbroliui Erikui (t. 1 b. l. 171). Pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi šiuo prisipažinimu kaip irodymu byloje, kadangi, kaip matyti iš 2006-05-20 itariamojo apklausos protokolo, analogiškas aplinkybes L. K. patvirtino ir apklaustas itariamuoju, dalyvaujant jo gynejui advokatui (t. 1 b.l. 174-175). Be to, kaip patvirtino teismo posedyje liudytojais apklausti policijos pareigunai V. T. ir A. M., prisipažinima L. K. paraše budamas Varenos rajono policijos komisariato areštineje, jokios neleistinos poveikio priemones jo atžvilgiu naudotos nebuvo.
Apeliacines instancijos teismo posedyje L. K. parode, kad A. Ž. nepažinojo, ar pastarasis jam skambino telefonu negali patvirtinti. Nusprende nuvažiuoti pasimatyti su atliekanciu bausme A. Ž., kad isitikintu, ar tai tas pats asmuo, kuris jam skambino, taciau apie ivykius, kuriais buvo kaltinamas, pasimatymo su A. Ž. metu, nekalbejo.
Iš nukentejusiosios A. S. parodymu seka, jog 2006-03-18, apie 15.30 val. jai telefonu paskambines nepažistamas vyriškis prisistate sunumi Rimu, verkdamas kalbejo, kad budamas neblaivus padare autoavarija, sužalojo žmogu, po to telefono rageli paeme kitas vyras, kuris prisistate Varenos policijos viršininku Janušausku ir pasake, kad sumokedama 8000 Lt tokiu budu padetu nukentejusiajam ir savo sunui. A. S. atsakius, kad galinti sumoketi 4000 Lt, vyriškis padiktavo skolos rašteli likusiai sumai ir pasake, jog pinigu atvažiuos paimti sužeistojo brolis. Netrukus i namus atvyko vidutinio ugio vyras, gal 40-50 metu amžiaus, su kepure, prisistate nukentejusiojo broliu, jam atidavusi 4000 Lt ir tik veliau supratusi, kad ivyko apgaule. Kaip matyti iš asmens atpažinimo protokolo, nukentejusioji veliau atpažino pinigus paemusi asmeni ši asmeni kaip V. G. (t. 1, b.l. 138-141).
Kaip matyti iš nukentejusios J. A. parodymu, 2006-03-18, apie 12.00-13.00 val. i namus paskambines nepažistamas asmuo prisistate jos sunumi ir pasake, kad Alytuje padare autoavarija, kurios metu sužalojo žmogu. Po to telefono rageli paeme kitas asmuo, prisistate kaip Alytaus policijos komisariato pareigunas ir pasiule sumoketi 6000 Lt tam, kad sutvarkyti ši reikala. J. A. atsakius, kad tiek pinigu neturinti, o galinti sumoketi 3000 Lt, nepažistamasis padiktavo skolos rašteli (kuris prijungtas prie bylos – t. 1, b.l. 48-49). Po kurio laiko nepažistamas asmuo vel paskambino ir pasake, kad atvažiuos nukentejusiojo brolis J. K. bei liepe jam perduoti pinigus ir rašteli. Pamaciusi, kad atvažiavo taksi automobilis, o ne policijos pareigunai, J. A. kilo itarimas, kad tai – apgaule, todel pinigu nedave, o atvykes vyriškis pasišalino.
Ta aplinkybe, kad nukentejusiosioms skambino ir su jomis kalbejo du asmenys, sprendžiant A. Ž. kaltes klausima, esmines reikšmes neturi. Nukentejusiuju parodymus patvirtina kiti bylos duomenys bei faktines bylos aplinkybes.
Iš liudytojo A. G., dirbancio taksi vairuotoju Varenoje, parodymu seka, jog tikslios datos neprisimenantis, dienos metu, jam paskambines vyriškis sake, kad reikes važiuoti i Žiuru kaima, nurode vieta, iš kur ji reikia paimti. Atvykes i nurodyta vieta – Varenoje, prie knygyno, prie jo priejo vyriškis apie 40 metu amžiaus, su kuriuo važiavo link Žiuru kaimo Varenos rajone. Likus porai kilometru, keleiviui kažkas paskambino ir nurode, kad i Žiurus važiuoti nereikia, todel grižo prie Varenos knygyno. Po kurio laiko mate ši keleivi kartu su kitu žmogumi pietaujancius EMSI degalineje. Apie 13.00 val. jam paskambino tas pats žmogus, papraše nuvežti i Noškunu kaima, kuriame tas žmogus ieškojo J. A.. Važinejant buvo daug kartu skambinama telefonu, jis suprates, kad keleiviui kažkas duodaves nurodymus. 2006-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole ir 2006-05-31 parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. G. atpažino V. G. kaip asmeni, kuris 2006-03-18 naudojosi jo taksi paslaugomis, važiavo i Žiurus ir Noškunus (t. 1. b. l. 130-131, 142-145).
Byloje surinkti irodymai patvirtina, jog pinigu iš abieju nukentejusiuju paimti važiavo V. G.. Iš V. G. priklausiusio mobiliojo ryšio telefono išklotiniu seka, jog diena prieš nusikaltimu padaryma, o taip pat ivykiu diena – jis intensyviai bendravo su L. K. ir A. Ž.. Priešingai nei teigiama A. Ž. skunde, iš minetu pokalbiu išklotiniu akivaizdu, jog skambuciu ir nusikaltimu padarymo laikas sutampa.
Nors nuteistasis A. Ž. neigia ikalinimo istaigoje turejes mobiluji telefona, taciau kaip matyti iš 2006-05-17 daiktu pateikimo protokolo, 2006-03-31 pas nuteistaji A. Ž. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2100”, IMEI Nr. 351544003580901, su UAB „Bite Lietuva” mobiliojo ryšio SIM kortele (t. 1, b. l. 41). Byloje esanciame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2006-03-31 po nuteistojo A. Ž. lova rastame telefone „Nokia 2100”, IMEI Nr. 351544003580901 buvo SIM kortele, kurios abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 44). Nepagristas nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo teiginys, jog be šio dokumento byloje nera jokiu duomenu patvirtinanciu tai, kad po jo lova surasto telefono numeris yra butent (duomenys neskelbtini). Apeliacines instancijos teismo posedyje apklausti liudytojai L. S. ir E. A. šia aplinkybe patvirtino. Kaip matyti iš bylos dokumentu, Marijampoles pataisos namuose Vidaus tyrimu tarnyba atliko tarnybini tyrima ir 2006-04-04 išvadose Nr. 65 konstatavo, kad rasto telefono „Nokia 2100”, IMEI Nr. 351544003580901 viduje buvusios SIM korteles abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini). Priešingai negu teigiama apelianto skunde, iš minetos išvados irašu akivaizdu, kad tarnybinio tyrimo metu kortele buvo patikrinta ir kartu su mobiliojo ryšio telefonu palikta laikyti Vidaus tyrimu tarnyboje iki atskiro nurodymo (t. 1, b.l. 42-43).
Apeliacines instancijos teismas iš esmes pripažista pagristu A. Ž. apeliacinio skundo teigini, jog apylinkes teismas nevisapusiškai ištyre bylos irodymus – t.y., jog nebuvo patikrinta 2006-03-31 kameroje po jo lova surasto telefono kortele, kortele ir telefonas neapžiureti. Kolegija iš Varenos rajono PK išreikalavo ir posedyje apžiurejo daiktini irodyma – telefono aparata NOKIA-2100, kuris 2006-03-31 Marijampoles pataisos namu pareigunu buvo paimtas iš po nuteistojo A. Ž. lovos (t. 1, b.l. 42-45). Iš byloje esancio protokolo seka, jog 2006-05-17 minetas telefonas apžiuretas tyrejo, protokole konstatuota, kad SIM korteles numeris nutrintas. Kolegija pavede teismo ekspertizes centro specialistams ištirti mineta telefona ir gavo išvada, jog tyrimui pateiktos SIM korteles numeris 8937002050700246331. Ši išvada patvirtina, jog 2006-03-31 pareigunu paimta telefono SIM kortele 2005-12-12 igijo A. Ž. drauge (šiuo metu – žmona) J. G. (t. 1, b.l. 38-40).
Kaip jau mineta anksciau, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kad A. Ž. prašant 2005-12-12 nupirko jam mobiliojo ryšio SIM kortele, kuria per pažistamus perdave A. Ž., atliekanciam bausme Marijampoles pataisos namuose, ji apmokedavo ir telefono saskaitas už draugo (vyro) pokalbius. Šiuo numeriu pastarasis naudojosi iki 2006-03-31, o nurodyta diena jai paskambines nepažistamas asmuo pasake, jog kortele užblokuota (t. 1, b.l. 27-28). Nors teisme J. G. (Žemininke) atsisake duoti parodymus, taciau kolegijos nuomone, apylinkes teismas, spresdamas A. Ž. kaltes klausima, ankstesniais liudytojos parodymais remesi pagristai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.).
Išanalizavus minetus J. G. parodymus akivaizdu, kad nuteistojo D. S. ji nepažinojo ir jis nepraše igyti jam telefono kortele, be to, ji apmokedavo telefoninius pokalbius, pati skambindavo bausme atliekanciam A. Ž.. Netiketi J. G. parodymais nera pagrindo, ji kaip busima A. Ž. žmona niekaip negalejo buti suinteresuota ji apkalbeti. Vertinant minetos liudytojos parodymus, kolegija laiko reikšminga ir tai, kad 2006-03-31 sužinojusi, jog jos igyta SIM kortele užblokuota ir igyti korteles dublikata prašo kitas asmuo, o ne jos vyras, ji to nepadare. Be to, atsižvelgtina, jog 2006-03-31 suradus kameroje telefona, A. Ž. pareigunams neminejo D. S. kaip šio telefono savininko. Kalte del neteisetai laikyto telefono bande prisiimti kitas nuteistasis – A. J. (t. 1, b.l. 46).
Kolegijos nuomone, sprendžiant, ar A. Ž. kaltas, neabejotinai svarbus ir nuteistojo L. K. parodymai. Kaip jau nurodyta anksciau, pastarasis pats suraše atvira prisipažinima ir veliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parode, jog jam skambino bausme atliekantis A. Ž. ir nurode, kokius veiksmus jis turi atlikti, t.y. pasiimti automobili iš A. Ž. mociutes kiemo, nuvykti i Kauna, paimti V. G. ir t.t. Veliau L. K. buvo nurodyta dali pinigu, gautu iš A. S., perduoti A. Ž. giminaiciams, ka jis ir padare. Visiškai neitiketinas ir realios tikroves neatitinkantis L. K. teiginys, jog i pasimatyma su bausme atliekanciu A. Ž. 2006-05-16 jis ejo neva noredamas isitikinti, ar pastarasis – jam telefonu skambines asmuo. Apeliacines instancijos teisme L. K. negalejo paaiškinti, apie ka jis pasimatymo metu kalbejosi su A. Ž., ar aiškinosi, kas jam skambino ir pan. Akivaizdu, kad L. K. savo nenuosekliais ir kitu bylos faktiniu aplinkybiu neatitinkanciais parodymais siekia palengvinti nuteistojo A. Ž. padeti. Tokia išvada be kita ko teismas daro atsižvelgdamas ir i iš esmes nuoseklius ankstesnius L. K. parodymus, kuriuose jis neabejotinai patvirtino, kad telefonu jam skambino butent A. Ž.. Šis nurode nusikaltimo padarymui paimti automobili „Audi“ bei jo radimosi vieta, taip pat, jog A. Ž. giminaiciai neprieštaravo, kad ši automobili paimtu; A. Ž. motina dave jam pinigu telefono korteles papildymui isigyti, veliau jis (L. K.) atvykes i ta pacia vieta gražino automobili ir A. Ž. giminaiciams paliko dali pinigu, gautu sukciavimo budu iš A. S.. Šios aplinkybes paneigia A. Ž. versija, jog jis nepažinojo L. K., nieko nežinojo apie vykdomus nusikaltimus ir, kad tarp jo su L. K. bei V. G. nebuvo išankstinio susitarimo juos vykdyti.
Nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad telefoniniu pokalbiu išklotinese nera užfiksuota jokiu pas A. Ž. rasto mobiliojo ryšio telefono kontaktu su nukentejusiuju telefonais, nepaneigia aptartu irodymu pagrindu nustatytu aplinkybiu apie tai, kad A. Ž. skambindamas nukentejusiosioms A. S. ir J. A. apgaules budu pareikalavo iš ju pinigu, kuriu A. Ž. nurodymu vyko paimti L. K. su V. G..
Nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde išdestyti motyvai yra paneigti byloje surinktais ir teismo teisingai ivertintais irodymais.
L. K. bendru sutarimu vykdydamas A. Ž. nurodymus, veždamas automobiliu V. G. paimti pinigu iš nukentejusiosios, prisidejo prie nusikalstamos veikos padarymo, už ka baudžiamasis istatymas numato tokia pacia baudžiamaja atsakomybe, kaip ir melagingas žinias nukentejusiajai pateikusiam ar pinigus iš jos paemusiam asmeniui. Mobiliojo ryšio telefonu išklotinese užfiksuotas intensyvus skambuciu srautas tarp L. K., kito nuteistojo bei V. G., neabejotinai rodo, kad visi bendrininkai aptarinejo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todel atmestina apelianto L. K. versija, esa jis nesuvoke, kad apgaule užvalde nukentejusiosios turta.
L. K. skundo motyva, jog jis neturejo naudos iš nusikalstamos veikos, paneigia ta aplinkybe, jog jis iš A. S. sukciavimo budu gautos sumos sau pasieme dali pinigu. Tai patvirtina paties L. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b.l. 176-179). Iš itariamojo V. G. parodymu seka, jog L. K. (pravarde „vaikas“) buvo aktyvus nusikaltimo padarymo, jis nuolat su kažkuo kalbejo telefonu, po to nurodinejo, kur reikia važiuoti, ka kalbeti. Veliau V. G. jam perdave iš A. S. gautus pinigus, kuriuos L. K., vykdydamas A. Ž. nurodyma, atitinkamai padalino. Sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., kadangi V. G. mires, jo parodymai buvo perskaityti.
Kolegija be kita ko atsižvelgia i tai, jog L. K. neva tik veliau suprates, kad buvo vykdomi nusikaltimai, ne tik kad nesieme priemoniu pranešti apie tai teisesaugos institucijoms, taciau pats vyko i pasimatyma su bausme atliekanciu A. Ž., bendravo su juo. Apeliacines instancijos posedyje L. K. negalejo nurodyti nei pasimatymo tikslo, nei pokalbio su A. Ž. turinio.
Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje apeliacines instancijos teismo nutartyje išdestytu irodymu visuma patvirtina aplinkybes apie tai, kad A. Ž. ir L. K., veikdami kartu su V. G. apgaule savo ir kitu naudai igijo A. S. priklausanti turta, taip pat, kad A. Ž., veikdamas kartu su V. G. pasikesino apgaule savo ir kitu naudai igyti J. A. priklausanti turta.
Kolegijos nuomone, nera pagrindo išvadai, kad apylinkes teismas A. Ž. nepripažino kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (sukciavimo A. S. atžvilgiu epizode). Kaip seka iš nuosprendžio, tiek nustatomojoje dalyje, tiek motyvuose teismas del šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino apelianta kaltu, analizavo surinktus irodymus, o rezoliucineje dalyje paskyre už ši nusikaltima bausme, taciau padare technine klaida ir mineta istatyma (LR BK 182 str. 1 d.) nurode tik viena karta (J. A. epizode). Del paminetos priežasties kolegija neturi pagrindo šiuo skundo motyvu keisti apylinkes teismo nuosprendi.
Kolegija atkreipia demesi i tai, jog apylinkes teismo 2007-09-05 nutartimi pažeide LR BPK 361 str. reikalavimus, t.y. baudžiamaja byla išsiuntus i apeliacines instancijos teisma ir nuosprendžiui neisiteisejus, nesurenges posedžio išsprende klausimus, kuriuos galejo spresti tik tuo atveju, jei nuosprendis butu isiteisejes. Del pamineto kolegija pripažista šia nutarti niekine ir ja panaikina. Sutinkamai su LR BPK 361 str., jeigu ateityje del nuosprendžio vykdymo iškils abejones ar neaiškumai, teismas, remdamasis LR BPK 362 str. nustatyta tvarka gales juos išspresti.
Nuteistuju A. Ž. ir L. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistuju A. Ž. ir L. K. apeliacinius skundus atmesti.
Varenos rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 5 d. nutarti panaikinti.