- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-218-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00168-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- V. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 70 (septyniasdešimt) parų areštu.
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, V. L. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. (dvi paros) ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 68 (šešiasdešimt aštuonioms) paroms.
Kardomoji priemonė – 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) užstatas, panaikintas nuosprendžiui įsiteisėjus.
2017 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. L. sumokėtas 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) užstatas perduotas valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. L., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) nuo įvažiavimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento, iki (duomenys neskelbtini) naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu – automobiliu ,,Land Rover Range Rover Sport/LW“, transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau - VIN) (duomenys neskelbtini), kurio vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą ir yra 50 000 Eur vertės, vairuodamas jį iki (duomenys neskelbtini).
2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį V. L. atžvilgiu konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas yra pakankamas pripažinti, kad V. L., žinodamas, kad automobilis ,,Land Rover“ gautas nusikalstamu būdu - pavogtas, naudojosi šiuo automobiliu jį vairuodamas nuo Lenkijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) todėl jo veika kvalifikuotina kaip naudojimasis nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalies kvalifikaciją.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmės rūšį iš arešto į piniginę baudą. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 5000 eurų piniginis užstatas perduotas valstybei.
3.1. Skunde nurodoma, jog nuosprendis yra neteisingas, nes paskirtoji bausmė yra aiškiai savo rūšimi per griežta, taip pat be pagrindo 5000 eurų užstatas perduotas valstybei. Atkreipiamas dėmesys, jog BK 55 straipsnyje yra nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvė atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi, nuteistasis V. L. buvo teisiamas pirmą kartą už apysunkį nusikaltimą, anksčiau, nei Baltarusijoje, nei Lietuvoje, nei kitoje valstybėje jis teistas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant bylą teisme, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nuteistojo manymu, pagrindine priežastimi, kodėl jam buvo paskirta ne švelniausia bausmė, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu - bauda, buvo ta, kad kaltę neigė. Tačiau apelianto teigimu, tai jo teisė, numatyta įstatyme, kuria jis ir pasinaudojo. Tai, kad, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis nepakluso pareigūno nurodymui sustoti ir tai, kad buvo baustas už nežymius administracinius nusižengimus, kurių dalis jau nebegalioja, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog bausmė, nesusijusi su laisvės apribojimu, nebus pakankama pataisymo ir perauklėjimo priemonė.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu be pakankamo pagrindo sumokėtas 5 000 eurų užstatas buvo perduotas valstybei. Apelianto teigimu, tyčia pažeisti kardomąją priemonę jis neturėjo jokio tikslo. Nurodytu laiku atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną užbaigti ikiteisminį tyrimą, tačiau į teismo posėdį 2018 m. rusėjo 27 d. atvykti negalėjau dėl tėvo V. M. L. ligos, nes jį apeliantas slaugo, o jo sveikatos būklė yra labai kritiška. Šią aplinkybę patvirtina pridedama medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie sveikatos būklę. Atkreipiamas dėmesys, jog teismui brolis apie tai paskambino ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti. 2018 m. spalio 25 d. V. L. negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl to, kad gyvena Baltarusijoje, o viza pasibaigė 2018 m. spalio 16 d., t. y. anksčiau, negu buvo paskirtas teismo posėdis. Jis kreipėsi dėl naujos vizos, tačiau dar iki šiol negavo teigiamo atsakymo. Nuteistojo įsitikinimu, būtų racionalu ir teisinga paskirti jam baudą sumokėto užstato dydžio ribose, o baudos išieškojimą nukreipti į sumokėtą užstatą. Užstato davėjas I. L. sutinka, kad baudos sumokėjimas būtų nukreiptas į užstatą. Dėl išdėstytų motyvų nuosprendis yra keistinas, sušvelninant man paskirtą bausmės rūšį - areštą į piniginė baudą. Taip pat naikintina nuosprendžio dalis, kuria užstatas perduotas valstybei.
Motyvuojamoji dalis
2. Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.
3. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas, padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme bei sumokėto užstato perdavimu valstybei, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
4. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Kaip matyti, spręsdamas V. L. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes (naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu – automobiliu), į nusikalstamos veikos pasekmes (buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis). Teismas vertindamas V. L. asmenines savybes, atkreipė dėmesį į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas nuteistojo asmenybę, jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareigūnams siekiant nutraukti V. L. nusikalstamą veiką, jis veikė įžūliai, siekdamas išvengti sulaikymo bėgo nuo pareigūnų, kas leidžia spręsti apie jo asmenybės didesnį pavojingumo laipsnį, padarė pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nebus pakankama bausmė tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, sulaikyti V. L. nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principą, todėl skyrė jam arešto bausmę, didesnę nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis.
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. L. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, pareigūnams siekiant nutraukti V. L. nusikalstamą veiką, veikė įžūliai, siekdamas išvengti sulaikymo bėgo nuo pareigūnų, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, jam paskirtų baudų nemoka, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu V. L. dirba. Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą – ji gali nepasiekti bausmės tikslų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti jam paskirtos bausmės rūšies pakeitimą švelnesne, nenustatyta. V. L. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.
7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu be pakankamo pagrindo 5 000 eurų sumokėtą užstatą perdavė valstybei.
9.1. BPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
9.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorės 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas, kuria buvo siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. V. L. buvo įspėtas, jog pažeidus šią kardomąją priemonę ar be svarbios priežasties šaukiamam neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, užstatas pereina valstybei. Užstato davėjas I. L. taip pat buvo įspėtas, kad tuo atveju, jei įtariamasis V. L. nevykdys pareigos šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, užstatas pereis valstybei.
9.3. Kadangi nuteistasis V. L. kviečiamas į teisiamuosius posėdžius pirmosios instancijos teisme neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo raštu neinformavo, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Teismas pripažino V. L. pažeidusiu jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, todėl užstatas pagrįstai buvo perduotas valstybei. Nors nuteistasis savo skunde teigia, kad į teismo posėdį 2018 m. rusėjo 27 d. atvykti negalėjo dėl tėvo V. M. L. ligos, o į 2018 m. spalio 25 d. teismo posėdį negalėjo atvykti dėl to, kad jam pasibaigė viza anksčiau, negu buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau šie skundo argumentai neįtikinantys ir su jais sutikti negalima. Vertinant nuteistojo skunde nurodytas neatvykimo į teismo posėdžius aplinkybes, jos laikytinos kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo paties nuteistojo V. L. valios. Pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas rūpestingas ir apdairus, žinodamas (ką patvirtina ir jo parašai ant teismo šaukimų (t. 3 b. l. 91, 98), jog bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla bei žinodamas apie pasekmes už jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sąlygų pažeidimą, galėjo aktyviai domėtis bylos eiga ir realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, ar informuoti teismą dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdžius, nurodant objektyvias neatvykimo priežastis bei pateikiant tai patvirtinančius duomenis. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis kviečiamas į teismą neatvyko ir apie neatvykimo priežastis teismo raštu neinformavo. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta perduoti užstato davėjo I. L. sumokėtą 5 000 Eur užstatą valstybei, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos V. L. skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
10. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.