Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-10 · Byla Nr. N1-227-718/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
N1-227-718/2015
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00840-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
P. D.
Kaltinamasis
A. B., E. B.
Advokatai
Ričardas Noreika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-227-718/2015(Proceso Nr. 1-33-1-00840-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.; 1.1.11.2.; 1.1.11.11.; (S) 1.2.14.1.2.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei ir Jurgitai Jakumaitei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,nukentėjusiajai P. D.,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą Š. A.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Ričardui Noreikai,kaltinamųjų gynėjams advokatams Vaclovui Janušauskui ir Juozapui Surbliui,kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą L. B., S. B.,kaltinamosioms A. B., E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti 8 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivė, neteista, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti 9 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivė, neteista, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir E. B. atvirai pagrobė svetimą turtą: 2014 m. gegužės 17 d. apie 21.00 val., lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupėje, pareikalavo P. D. parodyti kokius daiktus ši turi rankinėje ir nukentėjusiajai atidarius savo rankinę, atvirai pagrobė P. D. priklausančius akinius nuo saulės 25 Lt ( 7,24 eurų) vertės ir elektroninį bilietą 26 Lt ( 7,53 eurų) vertės, viso pagrobė svetimo turto už 51 Lt ( 14,77 erų).

Kaltinamoji A. B. kalta prisipažino ir parodė, kad 2014-05-17, apie 18.00 val., kartu su E. B., su kuria kartu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. esančio vaikų darželio teritoriją susitikti su draugais. Žinojo, kad į darželį nuo jūros turi atvažiuoti P. D., su kuria ji norėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl P. ją, A. B., šmeižia. Į darželio teritoriją atėjus P., paklausė jos, kodėl nukentėjusioji ją šmeižia, pradėjo ant P. šaukti. Ką būtent P. apie ją kalbėjo, nenori teismui nurodyti. P. pasakė, kad nieko nekalbėjo ir nieko nešmeižė, tačiau šalia stovėjo jos draugai, kurie patvirtino, jog ši šmeižia. Pokalbio metu šalia stovėjo ir E. B.. E. B. liepė P. atsiklaupti, atsiprašyti, bučiuoti jos batus. P. atsiklaupė, atsiprašinėjo, bučiavo E. batus. Po to E. liepė P. parodyti kokius daiktus turi rankinėje. E. B. paėmė P. elektroninį bilietą, o ji, A. B., paėmė P. saulės akinius. Tiksliai visko neatsimena. Be to, P. trenkė delnu į ausį. Mano, kad taip pasielgė iš pykčio. Po įvykio išėjo namo. Vėliau buvo sutikusi nukentėjusiąją ir jos atsiprašė. Gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamoji E. B. kalta prisipažino ir parodė, kad 2014-05-17 apie 17.00 val. – 18.00 val. su A. B. atėjo prie (duomenys neskelbtini) g. esančio vaikų darželio, ten sutiko K. V., paklausė kur yra P. D.. K. parašė P. sms žinutę ir sužinojo kad nukentėjusioji yra prie jūros. Atvažiavus P. kartu su ja ir A. perlipo per tvorą ir nuėjo į darželio teritoriją. A. B. pradėjo P. klausinėti, kodėl ji ją, A., šmeižia. Ji, E. B., stovėjo šalia, klausėsi pokalbio. A. B. trenkė P. į ausį, ant jos šaukė. Ji, E. B., liepė P. bučiuoti jai batus, tačiau nukentėjusioji atsisakė tai daryti. Tada A. palenkė P. galvą, ir ji, E. B., dar kartą liepė nukentėjusiosios atsiprašyti ir bučiuoti batus. P. bučiavo jai batus, po to atsistojo. Ji, E. B., arba A. B., tiksliai nepamena kuri iš jų, liepė P. parodyti jos rankinės turinį. Ji, E. B., paėmė P. elektroninį važiavimo bilietą, kadangi savo buvo pametusi, o A. paėmė P. saulės akinius. Gailisi padariusi nusikalstamą veiką, negali paaiškinti savo poelgio motyvų. Elektroninį bilietą po to nukentėjusiajai grąžino, A. B. taip pat grąžino akinius P.. Nukentėjusiosios atsiprašo. Elektroninį bilietą pavogė, nes pati neturėjo, pasinaudojo juo vieną kartą.

Nepilnametės kaltinamosios A. B. atstovė pagal įstatymą L. B. parodė, kad viena augina tris vaikus. Pati nedirba, pragyvena iš pašalpų. Su pareikštu byloje civiliniu ieškiniu nesutinka. Po minėto įvykio dukra A. B. išsigando.

Nepilnametės kaltinamosios E. B. atstovė pagal įstatymą S. B. parodė, kad viena augina tris vaikus, gauna minimalų darbo užmokestį. Sutinka iš dalies atlyginti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Parodė, kad dukra E. B. gailisi padariusi nusikalstamą veiką, žada ateityje nenusikalsti.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji P. D. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų 1448 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji paaiškino, kad po šio įvykio buvo priversta pakeisti mokyklą, jos šeima patyrė nepatogumų vežioti ją, P. D., į naują mokymo įstaigą. Kadangi viešojo transporto elektroninis bilietas iš jos buvo pagrobtas, pirko vienkartinius bilietus, dėl ko turėjo papildomų finansinių išlaidų. Viena bijojo vykti į mokyklą, bijojo sutikti kaltinamąsias, sunkiai sekėsi ruoštis egzaminams muzikos mokykloje. Po įvykio buvo sutikusi A. B., A. jai grasino, liepė atsiimti pareiškimą iš policijos, sakė kad išveš ją į mišką. Jos, P. D., A. neatsiprašė. Atsiprašė tik E. B..

Nukentėjusiosios P. D. atstovė pagal įstatymą Š. A. paaiškino, kad po šio įvykio patyrė dideles išlaidas, veždavo dukrą į mokyklą ir iš mokyklos sutikdavo, kadangi dukra bijojo viena vykti į mokymo įstaigą. Kadangi tuo metu augino vienerių metų vaiką, tai sukėlė daug nepatogumų, Šis įvykis ją, Š. A., bei dukrą labai sukrėtė, jos patyrė dvasinių išgyvenimų. Po įvykio A. B. jos dukrai grasino, dėl ko buvo priverstos pakeisti mokyklą. Dukra P. D. bijojo eiti į mokyklą, mano, kad dukrai reikės psichologo konsultacijos. Kaltinamosios nei jos, nei dukros neatsiprašė.

Iš 2014-11-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. B. pateikė pagrobtus akinius nuo saulės, kurie apžiūrėti, grąžinti nukentėjusiajai (1 t., b.l. 61, 15-16, 17).

Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamosios A. B. ir E. B. atvirai pagrobė iš nukentėjusiosios P. D. 51 lt vertės turtą – 25 Lt( 7,24 eurų) vertės akinius nuo saulės bei 26 Lt ( 7,53 eurų) vertės viešojo transporto elektroninį bilietą, viso pagrobė svetimo turto už 51 Lt ( 14,77 erų). Svetimą turtą kaltinamosios pagrobė atvirai, matant nukentėjusiajai P. D.. Baudžiamosios teisės teorijoje atvira vagyste traktuojamas svetimo turto pagrobimas kaltininkui veikiant viešai, esant ar matant savininkui ar kitiems asmenims, suvokiantiems teisėto turto pagrobimo faktą. Kaltinamosios veikė viešai, akivaizdžiai matant turto valdytojui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą, tačiau ignoravo šią aplinkybę. Kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimą kaltinamosios padarė tiesiogine tyčia - jos suvokė, kad grobdamos svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi A. B. ir E. B. turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamosios prisipažino esančios kaltos.

Kaltinamoji A. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Ji yra nepilnametė, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokymo įstaigos administracijos ji charakterizuojama kaip vidutinių gabumų, nepareiginga mokinė (1 t., b.l. 42). A. B. prisipažino padariusi nusikaltimą, nurodė esmines veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Ši aplinkybė pripažįstama A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje. A. B. buvo padaryto nusikaltimo bendravykdytoja, nusikaltimo sudėtis realizuota kiekvienai kaltinamajai įvykdant nusikaltimo objektyviąją pusę.

Nepilnametė kaltinamoji A. B. anksčiau nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Sprendžiant kaltinamosios A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, taikytinos baudžiamojo kodekso 93 str. nuostatos – kaltinamoji, kaip nepilnametė pirmą kartą padariusi apysunkį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina. Kaltinamoji turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, mokosi, jos mama pradėjo domėtis dukros lankomumu ir pažangumu, po nusikaltimo padarymo A. B. elgesys neblogėja, ji yra neteista. Todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės paskyrimas kaltinamajai šiuo metu prieštarautų teisingumo principams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamoji A. B. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, esant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė apysunkį savanaudišką nusikaltimą, į kaltinamosios labai jauną amžių, siekiant padėti A. B. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.

Kaltinamoji E. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Ji yra nepilnametė, mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokymo įstaigos administracijos E. B. charakterizuojama kaip vidutinių gabumų, sportuojanti, tačiau motyvacijos mokytis neturinti mokinė, nereguliariai lankanti pamokas (1 t., b.l. 65). Anksčiau ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą.

Šalies argumentai

E. B. prisipažino padariusi nusikaltimą, nurodė esmines veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Ši aplinkybė pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios E. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamoji turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, mama rūpinasi jos auklėjimu ir mokymusi, po nusikaltimo padarymo E. B. elgesys neblogėja, ji mokosi, nusikalto pirmą kartą. Todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamoji E. B. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, esant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Bausmės paskyrimas kaltinamajai šiuo metu prieštarautų teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė apysunkį savanaudišką nusikaltimą, į kaltinamosios labai jauną amžių, siekiant padėti E. B. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.

Nukentėjusioji P. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosioms A. B. ir E. B. pareiškė 5000 Lt ( 1448 eurų) civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusioji P. D. ir jos įstatyminė atstovė Š. A. paaiškino, kad nukentėjusioji P. D. patyrė stresą, išgąstį, po įvykio buvo priversta pakeisti mokyklą, jos šeima patyrė nepatogumų vežiojant nukentėjusiąją į naują mokymo įstaigą. Kadangi viešojo transporto elektroninis bilietas iš jos buvo pagrobtas, pirko vienkartinius bilietus, dėl ko turėjo papildomų finansinių išlaidų. Viena P. D. bijojo vykti į mokyklą, bijojo sutikti kaltinamąsias, sunkiai sekėsi ruoštis egzaminams muzikos mokykloje. Šis įvykis nukentėjusiąją labai sukrėtė, ji patyrė dvasinių išgyvenimų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji P. D. patyrė psichologinį stresą, išgąstį, buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje, turėjo nepatogumų, susijusių su kitos mokymo įstaigos lankymu. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį – kaltinamosios yra nepilnametės, mokosi pagrindinėje mokykloje, nėra duomenų, kad jos turėtų turto. Už kaltinamąsias materialiai atsakingų asmenų materialinė padėtis sunki, šie asmenys gauna minimalias pajamas. Atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajai padaryta 14,77 eurų turtinė žala, kuri atlyginta, pagrobti daiktai grąžinti, taip pat atsižvelgiama į tai, kad fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo panaudotas, tačiau dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nepilnametė nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgąstį. Atsižvelgiama ir į tai, kad pasekmės nėra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiosios P. D. prašoma priteisti 5000 Lt ( 1448 eurų) neturtinė žala atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnametėms kaltinamosioms A. B. ir E. B. neturint turto ir pajamų, jų dalys išieškotinos iš jų atstovių pagal įstatymą. Kita P. D. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 dalies 3 punkto pagrindais. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1punktu, 2punktu, paskirti A. B. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešeriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 dalies 3 punkto pagrindais. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1punktu, 2punktu, paskirti E. B. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešeriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš A. B. ir E. B. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai P. D., o nepilnametėms nuteistosioms A. B. ir E. B. neturint turto ir pajamų, išieškoti A. B. dalį – 200 eurų iš jos atstovės pagal įstatymą L. B., o E. B. dalį – 200 eurų, iš jos atstovės pagal įstatymą S. B. nukentėjusiajai P. D., o šių lėšų tvarkytoju paskirti jos motiną Š. A.. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė