Utenos apylinkės teismo nutartis

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-193-356/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2-193-356/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Suinteresuotas asmuo
G. L., J. C., G., J.
Pareiškėjas
A. J., Asta J
Advokatai
Dainius Burdulis, Janina Umbrasienė
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-193-356/2009Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 117.1.; 128. 2. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 2 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. L. , o pareiškėjai A. J. ir jos atstovui advokatui Dainiui Burduliui, suinteresuotam asmeniui J. C. ir suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Janinai Umbrasienei nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L. , J. C. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

n ustato:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. J. , tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvui J. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) .

Nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovas, prašydamas pareiškimą patenkinti, paaiškino, kad gyvenamasis namas 1990-07-20 buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, savininke nurodant tik J. L. sutuoktinę G. L. , nors pagal sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas turtas priklausė abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. 1991-08-29 nutraukus jų santuoką, turto pasidalijimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl jo statusas nepasikeitė. 2007-09-28 mirus J. L. , notaras atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kadangi turtas registruotas G. L. vardu kaip jos asmeninė nuosavybė. Pareiškėja siekia nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, neatsižvelgiant į tai, kad kilo ginčas dėl teisės.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. C. ir G. L. pateikė procesinius dokumentus (16,19 b.l.), juose nurodė bei jos ir jų atstovė, prašydamos pareiškimą atmesti ar bylą nutraukti, paaiškino, kad nesutinka su pareiškimu. Suinteresuotų asmenų teigimu, 1984 m. G. L. buvo paskirtas žemės sklypas namo statybai, J. L. 1988 m. paliko šeimą ir nebaigtą statyti namą, o palikęs šeimą prie statomo namo užbaigimo ir įrengimo savo lėšomis nebeprisidėjo, todėl šis turtas negali būti pripažintas jo ir G. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, yra suėjęs ieškinio senaties terminas, jį suinteresuoti asmenys prašo taikyti. Pats J. L. 20 metų namu nesinaudojo, nereikalavo atidalyti jo dalį, tai rodo, kad jis laikėsi susitarimo: neteikė dukros išlaikymui lėšų, nepretendavo į namą. Toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, nes nėra tam sąlygų, numatytų LR CPK 444 ir 445 straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Pareiškėja Asta J. yra J. L. , mirusio 2007-09-28, pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė, ji notaro biurui 2007-12-21 padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą, jame nurodė, kad palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (8-9 b.l.).

Byloje pareiškėjos pateiktas rašytinis įrodymas - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-03-28 išrašas (5-6 b.l.) patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai, dėl kurių valdymo būdo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui G. L. , o nuosavybės įgijimo pagrindas – LDT vykdomojo komiteto 1990-07-20 sprendimas Nr.170p. Kaip matyti iš 1990-11-26 teismo sprendimo ir 1995-02-07 išduoto ištuokos liudijimo, J. L. ir G. L. santuoka buvo sudaryta 1979 m., o santuokos nutraukimas įregistruotas 1991-08-29, turtas teismo sprendimu padalintas nebuvo ( 24-25 b.l.).

Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 21 str. 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, t.y. jų bendra teisė disponuoti, naudoti, valdyti vieną ir tą patį daiktą, o šio straipsnio 3 d. nustatė, kad toks turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. SŠK 23 str. nustatė, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių dalys laikomos lygiomis, nebent būtų pagrindas, numatytas įstatyme, lygybės principo nesilaikyti. Santuokos nutraukimas nepanaikina turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinio statuso. Turtas, santuokos metu įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, po santuokos nutraukimo ir toliau išlieka bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai jį pasidalina įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimu, aplinkybės, ar sutuoktinių bendro turto dalys buvo lygios, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pareiškėja nereiškia ieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o prašo nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, nes nustačius tokį faktą, pareiškėja teismo sprendimą pateiktų notarui, kuris jai išduotų paveldėjimo teisės liudijimą į atitinkamą dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , registruoto G. L. vardu, o pastaroji turėtų teisę, jei manytų, kad santuokinio turto dalys nebuvo lygios, reikšti atitinkamą ieškinį teisme.

Taigi toks teismo sprendimas taptų naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančiu papildomo teisminio įsikišimo.

Pagal LR CPK 444 str. 1 d. ir 445 str. nuostatas, teismas turi teisę nustatyti tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, taip pat tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kadangi šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Jeigu tam tikrus faktus patvirtinantys dokumentai egzistuoja, tačiau jie, pareiškėjo nuomone, yra neteisingi, tuomet jie turi būti ginčijami ginčo teisenos tvarka, o ne nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Teisinės registracijos santykis su nuosavybės teisių atsiradimu yra nuosavybės teisių teisinio reguliavimo ir aiškinimo bei taikymo dalykas, bet ne aplinkybė, kuri pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 ar 9 punktą bei CPK 445 straipsnį šiuo atveju galėtų sudaryti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto įrodinėjimo turinį. Pagal susiformavusią teismų praktiką juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams spręsti, todėl negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

Įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad mirusiojo J. L. vardu pareiškime nurodytas turtas niekada nebuvo registruotas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 4.262 str. nustato, kad viešo registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pripažintina, kad šios bylos atveju egzistuoja ir yra išlikę rašytiniai dokumentai apie nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) .

Taigi, pareiškėjai neigiant viešo registro duomenis apie nuosavybės teises į pareiškime nurodytą turtą, ji turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, įrodinėdama nuosavybės teisės formą į pareiškime nurodytą turtą ir teisėtus savininkus, t.y. pareiškėjos pareiškimo reikalavimas iš esmės būtų įrodinėjimo dalykas kitoje ginčo teisenos tvarka nagrinėtinoje byloje, o tokio fakto buvimas ar ne negali būti teismo tvarka pripažįstamas kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl prašomas nustatyti faktas toks, kokio prašo pareiškėja, negali būti nustatinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka, civilinė byla nutrauktina, pareiškėja savo subjektines teises įgyvendinti galėtų kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį (LR CPK 3 str. 6 d., 293 str. 1 p., 294 str. 1 d., 443 str. 1 d.). Pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėja turi teisę paduoti LR CPK 87 str. 4d. nustatyta tvarka ir terminu.

Nagrinėjant civilinę bylą, suinteresuotas asmuo G. L. už advokato teisinę pagalbą turėjo 2.000,00 Lt išlaidų (50 b.l.). Suinteresuoto asmens turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.16 p. (už atsiliepimą į pareiškimą maksimali suma – 2.400,00 Lt); 8.18p. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis -120,00 Lt (bendra posėdžių, dalyvaujant atstovei, trukmė – 7 val.)), pripažintina, kad suinteresuoto asmens realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (2.000,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui G. L. priteistina 2.000,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str., 443 str. 1d., 6d.).

Į valstybės biudžeto pajamas iš pareiškėjos priteistina 11,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 293 str. 1 p., 294 str. 1 d., 443 str. 1d., 6d., teismas

n utaria:

1.Civilinę bylą Nr. 2-193-356/2009 nutraukti.

2.Priteisti iš A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.

3.Priteisti iš A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Nutarties nuorašus įteikti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims per jų atstovus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vijolė Vitienė