Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-816-713/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2-816-713/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00904-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai

Civilinė byla Nr. 2-816-713/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00904-2012-2Procesinių sprendimų kategorija: 94.2.1; 94.5 117.1; 117.2.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2013 m.sausio 10 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, turinti savo žinioje civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, rašytinio proceso tvarka

nustatė : Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1930,25 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1072,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, jog žala ieškovo V. P. automobiliui, atsirado įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią pilną vandens duobę, neaptvertą ir nepažymėtą jokiais kelio ženklais.

Ieškovas savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip pat ieškovas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.266 straipsnis nustato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (2008 m. spalio 27 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3507/2008). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. kovo 5 d. nutartyje (Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00241-2012-5) nustatė, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155). Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi esamu teisiniu reglamentavimu bei ankstesne praktika panašaus pobūdžio bylose nusprendė, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis) {Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje UAB DK "PZU Lietuva" v. Vilniaus miesto savivaldybė; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta byloje UAB DB „Industrijos garantas" v. Kauno miesto savivaldybė).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 30 d. nutartyje (Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00595-2011-7) nustatė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), o 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi (Teismingumo byla Nr. T-260, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00884-2012-9) nusprendė, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme; aplinkybė, jog atsakovas tuo pat metu yra ir vietinės reikšmės kelių (gatvių savininkas, nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių prigimties, kuri išlieka administracinio pobūdžio. Klausimo išsprendimas dėl bylos rūšinio teismingumo perduotinas Specialiajai teisėjų kolegijai. Ieškovas V. P. ieškinyje nurodo du teisinius pagrindus, numatytus CK 6.266 ir CK 6.271 straipsniuose, savivaldybės atsakomybei atsirasti. Teismo nuomone, šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl vienos viešojo administravimo (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savarankiškos funkcijos - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155). Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Rūšinio ar išimtinio teismingumo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 360 straipsnyje, o CPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylą iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai tarp teismų neleidžiami.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir prieštaringoms specialiosios teisėjų kolegijos nutartims, teismui kyla abejonių, kuriame iš teismų - bendrosios kompetencijos ar administraciniame -nagrinėtini šios bylos reikalavimai, kurie kildinami iš CK 6.271 ir CK 6.266 straipsnių (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

Pastebėtina, kad nenuspėjama teismingumo praktika sukelia sumaištį ne tik teismams bet ir proceso dalyviams, mažina pasitikėjimą teismais, neužtikrina greito bylos išnagrinėjimo, didina valstybės išlaidas. Klausimo išsprendimas dėl bylos rūšinio teismingumo perduotinas Specialiajai teisėjų kolegijai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 36 straipsnio 3 dalimi, 290 -292 straipsniais, nutaria: kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo, perduodant spręsti bylos priskirtinumo klausimą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Civilinę bylą siųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nutartis neskundžiama.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė