Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
1S-26-654/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Civilinis ieškovas
B. M.
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Skundas Nr. 1S-26-654/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio ieškovo B. M. ir jo atstovės advokatės Aušros Saulėnienės atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ieškovas B. M. pareiškė patikslintą 93336,86 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl V. M. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir 300 000 eurų dydžio neturtinės žalos su 5 procentų metinėmis palūkanomis atlyginimo solidariai atsakovams UAB „V“ ir V. M.. Taip pat iš atsakovų prašoma padengti 18,50 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas ir 41,01 eurų negautų pajamų (pensijos) per mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki gyvos galvos.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, surasti atsakovams priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybę į jį. Ieškovas nenurodė tokio prašymo motyvų.

2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino ieškovo B. M. ir jo atstovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, sąmoningą turto slėpimą, jo vertės mažinimą ar perleidimą tretiesiems asmenims. Nustatytos aplinkybės, kad atsakovai yra pajėgūs įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas atmestas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi civilinis ieškovas B. M. ir jo atstovė advokatė A. Saulėnienė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti apylinkės teisme iš naujo. Atskirojo skundo papildyme nurodė, kad apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – laikinai apriboti nuosavybės teises į V. M. priklausantį turtą ir tą turtą, kuris nurodytas advokato R. Baliūčio 2018 m. lapkričio 14 d. atsiliepime į nukentėjusiojo B. M. 2018 m. spalio 22 d. ieškinį. Atskirame skunde ir jo papildyme nurodė, kad teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovams turint turto ir pajamų nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui nėra įmanoma iš anksto žinoti, kada atsakovas imsis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Atsakovų nesąžiningumą liudija tai, kad bylos proceso pradžioje dar 2008 metais atsakovas V. M. sutiko iš dalies atlyginti patirtą žalą. Šiuo metu teikdamas atsiliepimą į ieškinį jis nesutinka sumokėti jokio dydžio žalos atlyginimo. Jis neatlygino nukentėjusiajam likutinės sugadinto automobilio Volvo 760 vertės – 1500 Lt. Nuo tada, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis nesusisiekė su ieškovu ir nedėjo pastangų žalai atlyginti. Taigi, tokie jo veiksmai vertinami kaip nesąžiningi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai nurodė, kad pritaria apylinkės teismo sprendimui netenkinti ieškovo B. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui. Ieškovas nenurodė laikinų apsaugos priemonių skyrimo motyvų. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Atsiliepime pažymėta, jog tai ne pirmas kartas, kai ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėdamas svarių argumentų ir motyvų bei taip galimai siekia apsunkinti teismo procesą. Atsakovai (V. M. ir UAB „V“) turi pakankamai turto ir yra finansiškai pajėgus įvykdyti galimai ieškovui B. M. palankų teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Apylinkės teismas tinkamai vadovavosi civilinio proceso normomis ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovų disponuojamo turto vertę ir nustatė, kad galimo civilinio ieškinio tenkinimo atveju jie yra pajėgūs įgyvendinti ieškinyje pateiktus reikalavimus. Apylinkės teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju prašyme taikyti laikinas apsaugos priemones ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, sąmoningą turto slėpimą, jo vertės mažinimą ar perleidimą tretiesiems asmenims, o nepateikus konkrečių duomenų, vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad atsakovo V. M. nesąžiningumą įrodo iki šiol neatlyginta likutinė sugadinto automobilio vertė. Tačiau šis ieškovo vertinimas yra subjektyvus ir neįrodo, jog atsakovai elgiasi nesąžiningai, slepia turtą ir turi tikslą neatlyginti pareikšto civilinio ieškinio. Ieškovo manymas, jog neatlyginus likutinės automobilio vertės, galimai nebus atlyginti ir didesni civilinio ieškinio reikalavimai, yra paremta tik spėjimais ir asmeniniu vertinimu.

Atskirajame skunde prašoma grąžinti nutartį nagrinėti į apylinkės teismą, tačiau nepateikiama tokio grąžinimo motyvų, t. y. kodėl teismo sprendimas nėra teisingas ir ko apylinkės teismas savo sprendime nenustatė. Vien subjektyvus ieškovo vertinimas ir nepritarimas teisėtam apylinkės teismo sprendimui nėra pagrindas apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo.

Priede prie atskirojo skundo prašoma pradėti taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą atsakovų turtui, tačiau visame atskirojo skundo papildyme apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytą procesines prievartos priemonės taikymą ir jos pagrįstumą nėra nurodoma. Be to, nėra motyvuojama, kodėl prašoma paskirti ne laikinąsias apsaugos priemones (kaip anksčiau), o laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, procesas tęsiamas pagal CPK taisykles, todėl BPK 151 straipsnio normoje numatyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo klausimas nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo B. M. ir jo atstovės advokatės A. Saulėnienės atskirąjį skundą atmesti.

2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas