- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-410-555/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MAKVEŽA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medijos jungtis“
- Advokatai
- Irmantas Balsys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininko, pranešėjo) ir Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MAKVEŽA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MAKVEŽA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medijos jungtis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „MAKVEŽA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Medijos jungtis“ 47 483,24 Eur skolą, 9 112,47 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. ji, kaip pardavėjas, ir atsakovė UAB „Medijos jungtis“, kaip pirkėjas, sudarė didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas su ieškove atsiskaityti. Laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. sutarties pagrindu ieškovė pardavė atsakovei prekių iš viso už 48 155,06 Eur. Tai patvirtina 40 ieškovės išrašytų ir atsakovei apmokėti pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Nors ir buvo raginta, atsakovė su ieškove už įsigytas prekes nei nustatytais terminais, nei vėliau neatsiskaitė ir ieškinio pateikimo dieną yra skolinga 47 483,24 Eur. Atsakovė vėluoja atsiskaityti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras nuo 2025 m. gegužės 7 d., todėl apskaičiuoti delspinigiai sudaro 9 112,47 Eur.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 47 483,24 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (47 483,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 901,09 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 15,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, ar kad atsakovė būtų ginčijusi savo prievolę atsiskaityti už jai parduotas prekes, arba būtų pakeitusi jos vykdymo sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia apmokėti už gautas prekes, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 47 483,24 Eur skolą, laikytas pagrįstu ir patenkintu.
6. Teismas nustatė, kad, pagal sutarties 5.9. papunktį, atsakovė už kiekvieną pavėluotą dieną įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio palūkanas nuo laiku neapmokėtos sumos. Taigi, šalys, teismo vertinimu, sutartimi sutarė ne dėl netesybų, o dėl palūkanų. Netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai, reglamentuojami skirtingų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovės būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl delspinigių taikymo ir jų dydžio, mokėtinų atsakovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius iš sutarties kylančias atsakovės sutartines prievoles. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 9 112,47 Eur delspinigių atmestas kaip nepagrįstas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 074 Eur žyminis mokestis ir 3 388 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Iš į bylą pateiktos 2025 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitos faktūros Serija IMB Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad už ieškinio parengimą ir bylos vedimą advokato sąskaita išrašyta ir apmokėta UAB „Skolų valdymo partneris“ vardu. Byloje nėra pateikta jokių sutarčių su UAB „Skolų valdymo partneris“, patvirtinančių faktą, kad UAB „Skolų valdymo partneris“ buvo įgaliota ieškovės vardu išieškoti iš atsakovės skolą ir kad šias bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė. Taigi, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė tik 1 074 Eur žyminio mokesčio išlaidas, todėl prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – 83,90 procentais (ieškovė iš esmės prašė priteisti 56 595,71 Eur, priteista – 47 483,24 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistos 901,09 Eur (1 074 Eur x 83,90 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „MAKVEŽA“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimus dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sutarties 5.9. papunktyje šalys susitarė, jog jeigu atsakovė laiku nesumoka ieškovei bet kokių piniginių sumų, ji privalo mokėti ieškovei 0,2 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, iš nurodyto sutarties papunkčio formuluotės matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog už prievolės pagal sutartį įvykdymo termino praleidimą, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,2 procentų dydžio palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-93-916/2017). Ieškovė vertina, kad nors sutarties 5.9. papunktyje šalys lingvistiškai numatė palūkanų sąvoką, tačiau, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, toks šalių susitarimas vertinamas susitarimu dėl delspinigių.
1.2. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl netesybų netenkino, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju šalys susitarė ne dėl netesybų, o dėl palūkanų. Netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai, reglamentuojami skirtingų CK normų. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovės būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl delspinigių taikymo ir jų dydžio, mokėtinų atsakovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius iš sutarties kylančias atsakovės sutartines prievoles. Ieškovė nesutinka su tokiais teismo motyvais. Teismas nustatė, jog atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles – nepagrįstai vengia apmokėti už gautas prekes, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, t. y. teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė prievolių pagal sutartį įvykdymo terminą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti netesybas, nekvestionavo nei aplinkybės, jog šalys susitarė dėl atsakovės atsakomybės už termino praleidimą apmokėti PVM sąskaitas faktūras, nei delspinigių (palūkanų) pagal sutarties 5.9. papunktį apskaičiavimo teisingumo. Iš esmės teismas nesutiko, jog ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimą, sutartyje numatytas 0,2 procentus palūkanas už kiekvieną termino praleidimo dieną įvardijo delspinigiais, dėl kurių taikymo, teismo nuomone, šalys nebuvo susitarusios. Ieškovė vertina, kad teismo argumentai, netenkinant reikalavimo priteisti iš apskaičiuotus delspinigius, yra formalaus pobūdžio, netinkamai įvertinus sutarties 5.9. papunkčio nuostatas bei nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos, todėl negali būti laikytini pagrįstais bei tokiu būdu paneigta ieškovės teisė iš atsakovės reikalauti netesybų už savalaikį neatsiskaitymą.
1.4. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui jos ir advokato Irmanto Balsio sudarytą 2025 m. rugpjūčio 22 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog advokatui buvo pavesta atstovauti ieškovę visuose Lietuvos Respublikos teismuose, nagrinėjant civilines bylas susijusias su skolos išieškojimu iš atsakovės. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovė teismui pateikė dvi advokato išrašytas sąskaitas: 2025 m. rugsėjo 4 d. kompensacinę sąskaitą Serija IRB Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl žyminio mokesčio kompensavimo) ir 2025 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija IMB Nr. (duomenys neskelbtini) (už advokato pagalbą). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovo į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje kaip paslaugos pirkėjas nurodytas UAB „Skolų valdymo partneris“, byloje nesant įrodymų, jog UAB „Skolų valdymo partneris“ atstovavo ieškovę, nepatvirtina ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingai nei motyvavo teismas, aukščiau nurodytų sąskaitų turinys aiškiai atskleidžia, kad jos yra išrašytos už nagrinėjamoje byloje ieškovei suteiktas teisines paslaugas, jose atsispindi ir konkreti patirtų išlaidų suma bei suteiktų paslaugų pobūdis, t. y. ieškinio parengimas bei bylos vedimas pirmosios instancijos teisme, o kartu su sąskaitomis pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog už suteiktas paslaugas yra sumokėta, todėl šiuo atveju prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka joms keliamus realumo kriterijus.
1.5. Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimas dalyje dėl skolos priteisimo buvo patenkintas. Tai sąlygojo teisinį pagrindą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendime už akių konstatavęs ieškovės ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš atsakovės turėjo priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.6. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė (apeliantė) UAB „MAKVEŽA“ pareiškė reikalavimą atsakovei UAB „Medijos jungtis“, prašydama priteisti iš atsakovės jos naudai 47 483,24 Eur skolą už prekes, 9 112,47 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas grindžiamas byloje pateikta 2022 m. vasario 14 d. didmeninio pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitomis.
12. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
13. Nagrinėjamu atveju, atsakovei įteikus teismo siųstus procesinius dokumentus tinkamai ir jai per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškiniu pareikštus reikalavimus tenkino iš dalies. Patenkino reikalavimą dėl skolos už prekes, nustatęs, kad pateikti į bylą duomenys patvirtina, jog atsakovė neatsiskaitė už jai ieškovės parduotas prekes. Reikalavimą dėl delspinigių atmetė, konstatavęs, jog šalys sutartimi sutarė ne dėl netesybų, o dėl palūkanų, taip pat reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, nustatęs, kad už ieškinio parengimą ir bylos vedimą advokato sąskaita išrašyta ir apmokėta UAB „Skolų valdymo partneris“ vardu ir, kad byloje nėra pateikta jokių sutarčių su UAB „Skolų valdymo partneris“, patvirtinančių faktą, kad UAB „Skolų valdymo partneris“ buvo įgaliota ieškovės vardu išieškoti iš atsakovės skolą ir kad šias bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė.
14. Kadangi šioje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, todėl, sprendžiant dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų, yra aktualūs proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą priimant sprendimą už akių ir jį peržiūrint apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo klausimai. CPK 285 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
15. Įstatymų leidėjas teismo atliekamą formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, kai priimamas sprendimas už akių, apibrėžia kaip tokį, kurio metu teismas turi įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, teismas vertina tik teisinį įrodymų pagrįstumą ir baigiamąjį teismo aktą priima įsitikinęs, kad aktyviosios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių egzistavimą. Sprendimas už akių gali būti nepalankus aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑123-421/2018, 29 punktas ir kt.).
16. Teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taigi, pirmiau išdėstytos įstatymo nuostatos leidžia vertinti, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra aiškiai išreikštas vienos iš šalių noras dėl tokio procesinio sprendimo priėmimo, kita šalis yra nepagrįstai pasyvi ir buvo tinkamai informuota tiek apie jai reiškiamus reikalavimus, tiek apie galimybę jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių, o bylą nagrinėjančiam teismui nekyla rimtų abejonių dėl pateiktų įrodymų. Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visus ieškovės pateiktus įrodymus, o nustatęs, kad pateikti įrodymai kelia abejonių ar jų nepakanka, turėjo atsisakyti priimti sprendimą už akių.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl palūkanų, o ne dėl netesybų, todėl reikalavimą dėl 9 112,47 Eur delspinigių atmetė. Apeliantė, nesutikdama su teismo argumentais nurodo, kad nors sutartyje šalys lingvistiškai numatė palūkanų sąvoką, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje susitarta mokėti 0,2 procentų dydžio palūkanas už prievolės pagal sutartį įvykdymo termino praleidimą, toks šalių susitarimas vertinamas susitarimu dėl delspinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra kilęs sutarties 5.9. papunkčio aiškinimo klausimas, t. y. dėl ko šalys susitarė šiuo papunkčiu, būtent – dėl delspinigių ar dėl palūkanų.
18. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. vasario 14 d. sudarė didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniu pakeitimu), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pagal patvirtintus užsakymus perduoti (parduoti) atsakovei prekes, o atsakovė – jas priimti ir už jas atsiskaityti. Pagal šios sutarties 5.9. papunktį, atsakovė už kiekvieną pavėluotą dieną įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio palūkanas nuo laiku neapmokėtos sumos.
20. Ieškovė, kaip jau minėta, ieškiniu prašė iš ieškovės priteisti delspinigius. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), o pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnį,– viena civilinės atsakomybės formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai. Nors tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tačiau netesybos, kitaip negu mokėjimo (pelno) palūkanos, neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, o netesybomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas. Netesybos mokamos tik sutartinės civilinės atsakomybės atveju, o kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei.
21. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑192‑969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑72-421/2022, 25 punktas).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant šalių sudarytos sutarties 5.9. papunkčio nuostatas pažodžiui (lingvistinis aiškinimas), šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo tuo atveju, jeigu atsakovė laiku nesumoka ieškovei (pardavėjui) piniginių sumų. Tačiau ieškovei pareiškus reikalavimą dėl delspinigių ir šį reikalavimą grindžiant šalių sudarytos sutarties 5.9. papunkčio nuostatomis, kuriose įtvirtinta skolininko prievolė mokėti sutartimi nustatytą sumą, skaičiuojamą už kiekvieną termino praleidimo dieną, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino tikrosios šalių valios dėl prisiimtų šalių sutarties 5.9. papunktyje įsipareigojimų turinio, nenustatė, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės. Taigi, atlikęs formalų ieškovės pateiktų duomenų vertinimą bei nustatęs, kad ieškovė pasirinko teisę reikalauti delspinigių, nors sutartyje vartojama sąvoka „palūkanos“, spręsdamas, kad byloje pateiktų įrodymų neužtenka nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), sudarančius pagrindą spręsti apie prisiimtų įsipareigojimų turinį bei apimtį.
23. Ginčo sprendimu už akių iš dalies atmestas taip pat ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, motyvuojant tuo, jog byloje nėra pateikta sutarčių su UAB „Skolų valdymo partneris“, patvirtinančių faktą, kad UAB „Skolų valdymo partneris“ buvo įgaliota ieškovės vardu išieškoti iš atsakovės skolą ir kad šias bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė.
24. Įstatymas nustato byloje dalyvaujančiam asmeniui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Advokatai gali pasirinkti vieną iš įstatymo leidžiamų veiklos formų – jie gali veikti individualiai, partnerystės pagrindais ar įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Savo įgaliojimams patvirtinti, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų.
25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
26. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), tokios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių asmenų, už kuriuos juos sumokėtos, išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K‑3‑256-684/2015; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑275‑823/2021; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės pareikštus reikalavimus dėl delspinigių ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apsiribojo formaliu konstatavimu, jog šalys sutartimi susitarė dėl palūkanų bei, kad nėra pateikta duomenų patvirtinančių, jog bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ieškovė. Kilus abejonėms dėl šalių sudarytos sutarties turinio, patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, teismas neatsisakė priimti sprendimą už akių, nevertino ieškovės įrodinėjimų aplinkybių dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimties, nenustatinėjo kokiu pagrindu ir kas apmokėjo atstovavimo išlaidas.
28. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir / ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla buvo užbaigta sprendimu už akių, t. y. atlikus tik formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima, nes tai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai ir byloje dalyvaujančių asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalyje (dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų) liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas naikinama ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo ginčo baigtį, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti, toliau nepasisakoma ir nesprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių priteisimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.