Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarja“ apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Androksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alarja“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarja“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Androksa“ dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. D. (M. D.)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 1 587,69 Eur skolą, 44,23 Eur delspinigius ir procesines 6 (šešių) procentų palūkanas. Ieškiniu nurodoma, jog šalys 2014 m. liepos 28 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė įsipareigojo pagal šią sutartį teikti atsakovei buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitas paslaugas. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei sutartimi numatytą paslaugų kainą (200 Lt per mėnesį (be pridėtinės vertės mokesčio)). Šalys 2015 m. balandžio 20 d. pakeitė sutartį, nustatydamos 500 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų kainą (be pridėtinės vertės mokesčio). Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 20 d. gavo atsakovės pranešimą, kuriuo ši informavo ieškovę, kad nutraukia sutartį. Šalys 2015 m. rugsėjo 23 d. pasirašė sutarties nutraukimo aktą. Atsakovė liko skolinga ieškovei 2 192,69 Eur. Atsakovė, ieškovei pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 605 Eur. Skolos likutis sudaro 1 587,69 Eur.Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Atsiliepimu į ieškinį nurodoma, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovei 200 Lt už šios teikiamas paslaugas. Atsakovės vadovas nepasirašė 2015 m. balandžio 20 d. susitarimo, kuriuo pakeista sutartis, ir nebuvo informuotas apie tokio susitarimo sudarymą. Trečiasis asmuo, kuris pasirašė susitarimą, neturėjo įgaliojimų tokiam susitarimui sudaryti. Susitarimas nėra patvirtintas antspaudu. Pasak atsakovės, 500 Eur – tokia kaina, kurios ji, atsižvelgiant į apyvartas, negalėtų leisti mokėti už buhalterines paslaugas. Atsakovė negalėjo įsipareigoti mokėti tokią kainą, kuri neatitinka rinkos tendencijų. Atsakovė papildomai nurodo, kad visiško atsiskaitymo už suteiktas paslaugas aplinkybę patvirtina ieškovės 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštas, kuriuo nurodoma, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi tik už 2015 m. rugpjūčio mėn. Dubliku papildomai nurodoma, kad trečiasis asmuo 2015 m. balandžio 20 d. turėjo įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Atsakovės teiginys, jog jos finansinė padėtis neleido mokėti 500 Eur už buhalterines paslaugas, yra nepagrįstas. Be to, atsakovė klaidingai nurodo, jog ieškovė 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu patvirtino, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi tik už 2015 m. rugpjūčio mėn.Tripliku papildomai nurodoma, kad trečiasis asmuo jau yra sumokėjęs ieškovei pinigus, kuriuos ji reikalauja priteisti ieškiniu. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė ir trečiasis asmuo suklastojo 2015 m. balandžio 20 d. susitarimą. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 2 603,36 Eur žalos atlyginimą ir procesines 6 (šešių) procentų palūkanas. Priešieškiniu nurodoma, kad atsakovė, ieškovei nepagrįstai išrašius ir atsakovės lėšomis apmokėjus atitinkamas sąskaitas faktūras, patyrė reikalaujamą atlyginti žalą. Ieškovė prašo atmesti priešieškinį. Atsikerta, jog atsakovė nepagrindžia priešieškiniu nurodomos aplinkybės, kad ji yra sumokėjusi ieškovei 2 883,36 Eur už suteiktas buhalterines paslaugas. Trečiasis asmuo prašo atmesti priešieškinį. Teigia, jog jis, priešingai negu nurodo atsakovė, turėjo įgaliojimus veikti jos vardu. Pasak trečiojo asmens, ilgainiui išaugo buhalterinės apskaitos tvarkymo darbų apimtis. Todėl ieškovė nebūtų sutikusi teikti paslaugas pirmine kaina. Atsakovės vadovas buvo informuotas ir sutiko su paslaugų kainos pakeitimu. Trečiasis asmuo, priešingai negu nurodo atsakovė, nemokėjo ieškovei 2 883,36 Eur už suteiktas buhalterines paslaugas. Buvo susitarta, jog atsakovės vadovas asmeniškai padengs įsiskolinimus už suteiktas paslaugas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu patenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog šalys 2014 m. liepos 28 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė įsipareigojo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Atsakovė, savo ruožtu, įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Šalys 2015 m. balandžio 20 d. pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 500 Eur už šios teikiamas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Trečiasis asmuo atsakovės vardu sudarė šį susitarimą. Nėra ginčo, jog trečiasis asmuo susitarimo pasirašymo dieną turėjo įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Ieškovė 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. liepos 1 d. išrašė atsakovei sąskaitas faktūras už suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Sprendimu nurodoma, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl 2015 m. balandžio 20 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Todėl nėra pagrindo šio susitarimo galiojimo klausimui spręsti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo ir atmetė priešieškinį. Sutartis numato, jog atsakovė, laiku neatsiskaičiusi už suteiktas paslaugas, privalo mokėti 0,02 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė nustatytu terminu neatsiskaitė su ieškove. Todėl pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Be to, patenkintas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos klausimui dėl sutarties pakeitimo išspręsti (nutarties 2 punktas). Sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, yra nepagrįstos, kainos, fiksuotos šiomis sąskaitomis faktūromis, neatitinka faktiškai suteiktų paslaugų. Ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodo atsakovė, tinkamai kvalifikavo ginčo materialinį teisinį santykį. Trečiasis asmuo prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, jog skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Šalys 2014 m. liepos 28 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė šia sutartimi įsipareigojo teikti apeliantei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Apeliantė, savo ruožtu, įsipareigojo mokėti ieškovei už šios teikiamas paslaugas. Sutarties kaina – 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį (be pridėtinės vertės mokesčio). Ieškovė nurodo, jog šalys 2015 m. balandžio 20 d. pakeitė sutartį, padidindamos paslaugų kainą (iki 500 Eur per mėnesį). Apeliantė neigia tokio susitarimo buvimą. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji ir trečiasis asmuo M. D. 2015 m. balandžio 20 d. pasirašė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, numatantį, jog apeliantė nuo 2015 m. gegužės 1 d. moka 500 Eur per mėnesį už ieškovės teikiamas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Susitarimas dėl sutarties pakeitimo, kaip numato pats susitarimas, pasirašytas (iš trečiojo asmens pusės) apeliantės vardu ir interesais. Pati apeliantė pripažįsta, jog ji tik 2015 m. rugpjūčio 18 d., tai yra vėliau, negu buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo, panaikino įgaliojimą, duotą trečiajam asmeniui veikti jos vardu ir interesais. Apeliantė nurodo, jog trečiasis asmuo, pasirašydamas susitarimą dėl sutarties pakeitimo, viršijo įgaliojimus. Tačiau nepateikė duomenų šiam teiginiui pagrįsti. Kitaip tariant, neįrodė, kad trečiasis asmuo viršijo įgaliojimus. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog apeliantė per savo atstovą – trečiąjį asmenį – sudarė susitarimą dėl sutarties pakeitimo (Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 dalis). Šios teisinės kvalifikacijos nekeičia apeliantės nurodoma aplinkybė, kad susitarimas dėl sutarties pakeitimo nėra patvirtintas antspaudu. Šalių sutartimi nenumatyta, jog sutarties pakeitimai turi būti patvirtinti antspaudu. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog pati sutartis yra patvirtinta antspaudu. Tačiau, pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 23 d. sutarties nutraukimo aktas, kurį pasirašė apeliantės vadovas, nėra patvirtintas antspaudu. Vadinasi, ne visiems šalių susitarimams patvirtinti buvo naudojamas antspaudas. Sutarties 9.5 punktas nustato, jog bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Vadinasi, sutartis pakeista, laikantis numatytos tvarkos. Apeliantė teigia, jog, pirma, ieškovė sutarties nustatyta tvarka neinformavo apie numatomą paslaugų kainos didinimą, antra, nebuvo pagrindo (susiklosčiusių aplinkybių) paslaugų kainai taip žymiai didinti. Tačiau šios faktinės aplinkybės, nustačius paties susitarimo dėl sutarties pakeitimo sudarymo faktą, nėra reikšmingos bylai teisingai išspręsti. Be to, apeliantė pridėjo prie atsiliepimo į ieškinį 2015 m. rugpjūčio 18 d. priėmimo-perdavimo aktą, kurį, be kitų asmenų, pasirašė ir trečiasis asmuo, numatantį, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už apeliantės prievoles (skolas), atsiradusias iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau ir šis aktas neturi reikšmės šalių santykiams kvalifikuoti. Priėmimo-perdavimo aktas galėtų būti kvalifikuotas skolos perkėlimo sutartimi. Skolai perkelti yra būtinas kreditoriaus sutikimas (Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė sutiko su skolos perkėlimu. Vadinasi, nėra įrodytas skolos perkėlimo faktas (Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 3 dalis). Todėl aptariamas priėmimo-perdavimo aktas negali būti panaudotas prie ieškovę.Lietuvos Respublikos civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliaciniame procese yra vertinamas tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, ir šis vertinimas nėra absoliutus – procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apelianto pateiktus argumentus (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis). Proceso įstatymas riboja naujų įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Be to, draudžia apeliacinės instancijos teisme remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniu skundu nurodomos aplinkybės, susijusios su sąskaitų faktūrų, kuriomis grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, (ne)pagrįstumu, kainų, fiksuotų šiomis sąskaitomis faktūromis, (ne)atitikimu faktiškai suteiktoms paslaugoms (nutarties 11.2 punktas; apeliacinio skundo 4-7 lapai). Tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos (tiek apeliantės procesiniais dokumentais, tiek ir teismo posėdyje) ir todėl nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės ir kartu pagrindo šioms aplinkybėms tirti. Todėl šiuo procesiniu sprendimu nepasisakoma dėl apeliantės naujai nurodomų aplinkybių. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės naujai pateiktus duomenis, kurie yra pridėti prie apeliacinio skundo. Apeliacinio skundo (leistini) argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui naikinti ar keisti. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą nepakeistą.